Dėmesio centre – IT sektorius: ES skaitmeninės darbo jėgos raida

Skaitmeniniai įgūdžiai tampa universaliu reikalavimu daugelyje profesijų ir sektorių ir būtina sąlyga, kad būtų galima dirbti beveik visuose sparčiau augančiuose ir žinioms imliuose sektoriuose. Mūsų skaitmeninės transformacijos priešakyje yra tie, kurie turi pažangių informacinių technologijų (IT) įgūdžių ir kvalifikacijos. Šie asmenys kuria programinę įrangą, valdo tinklo saugumą, tiria ir kuria naujus dirbtinio intelekto (AI), kvantinės kompiuterijos ir kitų besiformuojančių technologijų sprendimus. ES 27 plečia tokių specialistų gretas, tačiau ne reikiamu greičiu. Todėl IT veiklos indėlis į ES 27 ekonomikos augimą buvo nedidelis, palyginti su kitų išsivysčiusių šalių ekonomikos augimu. Šioje ataskaitoje aptariami skaitmeninės darbo jėgos iššūkiai, susiję su užimtumu ir darbo kokybe, su kuriais reikia susidurti, jei 27 ES valstybės narės nori įgyvendinti savo plataus užmojo skaitmeninimo tikslus.

Į ES skaitmeninę transformaciją investuojama daug lėšų. Daugybėje schemų ir iniciatyvų, ypač aukštos kvalifikacijos srityse, teikiamos dosnios ES ir nacionalinės subsidijos. Pagrindinės ES lygmens iniciatyvos apima Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklą, Kibernetinio saugumo įgūdžių akademiją ir ES dirbtinio intelekto gigafabrikų plėtrą. 2030 m. skaitmeninio dešimtmečio politikos programoje nustatyta šių investicijų politikos sistema.

Kalbant apie darbo rinką, šioje programoje nustatytas tikslas iki 2030 m. ES įdarbinti 20 milijonų informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų, apimančių kelias su IT susijusias profesijas. IT užimtumas sparčiai auga, tačiau šis labai ambicingas tikslas vargu ar bus pasiektas esant dabartiniams augimo tempams. Todėl vis skubiau sutelkti papildomus skaitmeninių talentų pasiūlos šaltinius. Tai sustiprina besikeičiančios technologinės ir geopolitinės aplinkybės, visų pirma didėjančios dirbtinio intelekto galimybės, didėjančios kibernetinio saugumo grėsmės ir ES skaitmeninės nepriklausomybės ir suverenumo ugdymo svarba.

Su šiais iššūkiais susiję įgūdžių reikalavimai yra iškreipti į aukštesnio lygio kvalifikaciją. Norint įgyti šiuos įgūdžius, reikia daugelio metų akademinio mokymo po pamokos, papildyto tolesniu mokymusi ir mokymusi darbo vietoje. Šių įgūdžių srautas yra ribotas.

Jaunų žmonių, pasirinkusių studijuoti gamtos mokslus, technologijas, inžineriją ir matematiką, nors ir daugėja, tačiau vis dar nepakanka, o dalį studijuojančiųjų traukia didesnis atlyginimas kituose sektoriuose ar kitose šalyse. IRT sektoriuje vis dar nepakankamai atstovaujama moterų. Daugeliu atvejų IT darbo jėgos paklausos augimas kartu su sparčiais technologiniais pokyčiais lenkia mūsų švietimo sistemų galimybes suteikti pakankamai žmonių reikiamų įgūdžių.

• IT užimtumas ES sparčiai auga (metinis augimo tempas siekia 7–8 proc., palyginti su bendru užimtumo augimo tempu šiek tiek daugiau nei 1 proc.), tačiau nedidelis. 2011 m. IRT specialistai sudarė 3 proc. ES 27 užimtumo, o 2024 m. – 5 proc. IRT specialistų dalis bendrame užimtume ES valstybėse narėse labai skiriasi – nuo 2,5 proc. Graikijoje iki 8,6 proc. Švedijoje.

• Auganti paklausa reiškia platų IRT specialistų trūkumą. 2024 m. 57 proc. įmonių, turinčių laisvų IT darbo vietų, nurodė patyrusios sunkumų užpildant darbo vietas. Darbo jėgos ypač trūksta vadovaujančiose pareigose ir labai specializuotose pareigose kibernetinio saugumo, dirbtinio intelekto / generatyvinio dirbtinio intelekto ir debesijos kompiuterijos srityse.

• Remiantis ES lygmens darbdavių apklausomis ir nacionalinių korespondentų duomenimis, švietimo ir profesinio rengimo ir mokymo sistemos daugumoje valstybių narių nepatenkina dabartinės ir prognozuojamos užimtumo paklausos.

• Darbo jėgos migracija iš ES nepriklausančių šalių tapo pagrindine ir vis svarbesne veiksme, padedančia patenkinti didelę darbdavių IRT specialistų paklausą ES.

• Remiantis Europos darbo sąlygų tyrimo (EWCS) duomenimis, darbo ir užimtumo kokybė IT srityje yra aukštesnė nei vidutinė beveik visais aspektais, visų pirma darbo užmokesčio ir įgūdžių srityje.

• Didelė lyčių nelygybė IT užimtumo srityje išlieka ir mažėja lėtai. 2024 m. mažiau nei vienas iš penkių (19 proc.) IRT specialistų 27 ES valstybėse narėse buvo moterys. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas platesniame informacijos ir ryšių sektoriuje 2022 m. buvo šiek tiek mažesnis nei 20 proc., palyginti su 13 proc. darbo jėgos apskritai.

• Ryškūs skirtumai pagal lytį taip pat pastebimi skirtinguose darbo kokybės aspektuose. Moterys IRT specialistės daug rečiau mano, kad už savo darbą gauna teisingą atlyginimą, turi mažiau galimybių dalyvauti apmokamuose mokymuose, susiduria su didesniu darbo intensyvumu ir neigiamu socialiniu elgesiu ir turi mažesnę įtaką savo darbo organizavimui. Tokie rezultatai gali atgrasyti moteris nuo šios srities.

• Mažai tikėtina, kad bus pasiektas skaitmeninio dešimtmečio tikslas iki 2030 m. įdarbinti 20 mln. IRT specialistų. Esant dabartiniam augimo tempui, ES atsiliks maždaug 5 mln. darbuotojų.

• Darbo jėgos ir įgūdžių trūkumas IT srityje paaiškinamas pasiūla (t. y. švietimas, įskaitant tolesnį ir antrosios pakopos išsilavinimą, ir mokymas, įskaitant mokymą darbo vietoje), o ne darbo ar įdarbinimo sąlygos. Remiantis Europos darbo tarybos duomenimis, IRT specialistai ES praneša apie geresnę nei vidutinę darbo ir užimtumo kokybę visais aspektais, ypač darbo užmokesčiu ir įgūdžiais.

• Tikėtina, kad dėl ribojančios imigracijos politikos kitur Europa tapo patrauklesnė vieta ekspertams iš ES nepriklausančių šalių, įskaitant IRT specializacijas, kurių paklausa yra didelė pasaulyje. Yra įtaigių įrodymų, kad tai jau gali vykti. Be to, ribotas IRT specialistų judumas ES viduje rodo, kad yra galimybių sutelkti esamas ES priemones, tokias kaip Europos užimtumo tarnybos (EURES) ir "Erasmus+", kad būtų sprendžiamas įgūdžių trūkumas.

• Lyčių užimtumo atotrūkio mažinimas IT srityje yra ne tik teisingumo, bet ir ekonominės būtinybės klausimas. Darbo jėgos trūkumo sąlygomis nepavykus pritraukti moterų ES dirba su mažiau nei trimis ketvirtadaliais potencialių talentų IRT specialistų. Tai taip pat riboja perspektyvų įvairovę formuojant technologijas, kurios daro vis didesnę įtaką visiems visuomenės aspektams darbe ir už jo ribų.