&w=3840&q=90)
Darbo kokybė papildo darbo kiekybės rodiklius, kad būtų galima įvertinti užimtumo strategiją. Darbo kokybė yra daugialypė sąvoka, kurioje skirtingos politikos darbotvarkės ir disciplinos pabrėžia skirtingus aspektus. Daugumoje EUROFOUND tyrimų darbo kokybė vertinama darbo vietos lygmeniu. Tai apima objektyviai užfiksuotus darbo bruožus, kuriuos galima pastebėti ir kurie yra susiję su žmonių poreikių tenkinimu darbe. Jį sudaro visos darbo ir užimtumo savybės, kurios, kaip įrodyta, turi priežastinį ryšį su sveikata ir gerove. Įtraukiamos teigiamos ir neigiamos darbo vietų savybės. Šie rodikliai atspindi darbo išteklius (fizinius, psichologinius, socialinius ar organizacinius aspektus) ir darbo poreikius arba jiems įtaką darančius procesus.
Naujausias turinys šia tema pateikiamas toliau.
Bendras vyriausiųjų medikų, slaugos ir vyriausiųjų odontologų susitikimas yra svarbi platforma, sujungianti ES medicinos, slaugos ir odontologijos politikos formuotojų lyderystę. Šį renginį sudaro dviejų dienų konferencija, apsilankymas atitinkamoje medicinos įstaigoje ir keletas sesijų.
EUROFOUND siekia įtvirtinti savo Europos darbo sąlygų tyrimo (EWCS) kaip svarbią darbo kokybės lyginamosios analizės Europos Sąjungoje ir už jos ribų priemonę, prisidedančią prie politikos formavimo darbo kokybės srityje. Duomenys buvo naudojami atliekant tolesnius tyrimus įvairiomis temomis, susijusiomis su darbo kokybe, įskaitant darbo kokybę įvairiose darbo situacijose, skirtingų darbo grupių darbo kokybę, darbo kokybės poveikį profesinio gyvenimo kokybei ir išsamią atskirų darbo kokybės aspektų analizę. Europos įmonių tyrimuose taip pat nagrinėjami įvairūs darbuotojų ir darbdavių darbo kokybės aspektai. Naujausi tyrimai taip pat nagrinėjo darbo vietų kokybę pasaulinėje perspektyvoje.
Darbo vietų kokybė ir jos gerinimas yra svarbus politikos klausimas, nes kokybiškos darbo vietos yra labai svarbios siekiant didesnio darbo jėgos dalyvavimo, didesnės gerovės ir geresnių ekonominių rezultatų. Darbo kokybė taip pat yra pagrindinis veiksnys, padedantis užtikrinti darbo tvarumą ir suteikti darbuotojams galimybę išlikti motyvuotiems ilgiau dirbti. Ji yra labai svarbi TDO deramo darbo darbotvarkėje, EBPO užimtumo strategijoje ir Europos Sąjungos darbo kokybės politikoje, kad būtų sukurta daugiau ir geresnių darbo vietų. Darbuotojams, juos įdarbinančioms įmonėms ir organizacijoms bei visuomenei yra nauda, susijusi su aukštos kokybės darbo vietomis, ir išlaidos, susijusios su prastos kokybės darbo vietomis.
2025 m. Europos Komisija, bendradarbiaudama su socialiniais partneriais, planuoja pateikti kokybiškų darbo vietų veiksmų planą, kuriuo siekiama "remti sąžiningą darbo užmokestį, geras darbo sąlygas, mokymą ir sąžiningą darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų darbo vietų keitimą. Šia iniciatyva remiamas siekis stiprinti ES konkurencingumą, kaip nurodyta Konkurencingumo kelrodyje, ir kurti kokybiškas darbo vietas.
Komisijos prioritetas: remti žmones, stiprinti mūsų visuomenę ir mūsų socialinį modelįopens in new tab
Tarptautinė darbo organizacija (TDO): Padorus darbasopens in new tab
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO): EBPO darbo vietų strategijaopens in new tab
Europos Komisija: Europos užimtumo strategijaopens in new tab
Tai – svarbiausių rezultatų šia tema atranka.
3 September 2025
30 June 2024
Workers will experience the effects of climate change in many ways: job insecurity, changes to their work tasks and responsibilities, and changes in their workplaces that may involve different work practices and the development of new activities and products. Climate change risks are associated with increased exposure to hazards, leading to lower standards of job quality, productivity loss and greater job and work insecurity. Nearly half of workers in the EU will experience profound changes in their job tasks as economies adapt to climate change and climate mitigation strategies are implemented. In addition, work is likely to change as a result of company responses to climate change. These changes in work, while increasing the vulnerability of some workers, offer opportunities to improve some dimensions of job quality. This report outlines the complex relationship between job quality and climate change, including the implication of green tasks in selected sectors.
30 January 2024
Ensuring greater social protection for self-employed people has been the subject of much policy debate in recent years. In 2019, the Council of the European Union adopted a recommendation on access to social protection for workers and the self-employed. Sudden reductions in income during the COVID-19 pandemic highlighted the vulnerability of many self-employed workers. Using data from the European Working Conditions Telephone Survey, this report examines the working conditions of different groups of self-employed people. It analyses measures taken at EU Member State level to better protect self-employed individuals against the risks of unemployment, workplace accidents and sickness, and presents lessons learned from measures implemented during the pandemic.
9 October 2023
During the COVID-19 pandemic, a diverse collection of workers ensured the functioning of our societies. In a time of crisis, they maintained access to healthcare, long-term care and other essential goods and services, including food, water, electricity, the internet and waste treatment. These were the COVID-19 pandemic essential, or critical, workers, many of whom risked their physical and mental health by continuing to go to work during the pandemic.
This policy brief investigates the job quality of these critical workers, making use of unique sources of information, including data from the European Working Conditions Telephone Survey 2021, data gathered by correspondents from across the Member States and interviews with EU-level social partner representatives from selected sectors. It examines the experiences of work among critical workers during the pandemic, and highlights imminent challenges to the sustainability of their work. The aim is to discover whether these workers are equipped to support society through future shocks and crises.
26 February 2021
This flagship report summarises the key findings of Eurofound’s research on working conditions conducted over the programming period 2017–2020. It maps the progress achieved since 2000 in improving working conditions and examines whether all workers have benefited equally from positive change. It highlights which groups are the most at risk of experiencing poor working conditions and being left behind. Given the changes in the world of work, emerging challenges for good job quality are identified. The report also provides evidence for measures that could lead to the further improvement of work and the achievement of fair working conditions for all in the EU. The analysis shows that, overall, job quality in the EU is improving, if slowly. Not all workers are benefiting to the same extent, however. Furthermore, gender, age and contractual status have a significant bearing on a person’s working conditions. And while digitalisation helps to address some job quality issues, it also creates new challenges. The COVID-19 pandemic has exacerbated trends, reinforcing concerns and highlighting the importance of achieving job quality for all.
2 March 2020
Gender inequality at work persists across Europe, despite the long standing attention paid and efforts made to tackle it. This Eurofound report presents a closer look at women’s and men’s working conditions, using data from Eurofound’s European Working Conditions Survey (EWCS) and complementing previous Eurofound research on, among other things, working time patterns, work–life balance and workers’ health. Beyond the general differences in the labour market, it highlights many important gaps in men’s and women’s working conditions and job quality which require specific attention. According to the EWCS data, the reduction of gender gaps in those areas showing improvement over the last 5 to 10 years remains limited. European and national strategies aimed at achieving job quality for all, that seek to mainstream gender equality, could help address persistent inequalities between men and women.
12 October 2020
This report is based on the fourth edition of the European Company Survey (ECS), which was carried out jointly by Eurofound and Cedefop in 2019. It describes a wide range of practices and strategies implemented by European companies in terms of work organisation, human resource management, skills use and skills development, and employee voice. The report shows how these practices are combined and how the resulting ‘bundles of practices’ are associated with two outcomes beneficial to employees and employers: workplace well-being and establishment performance.
The analysis finds that the establishments that are most likely to generate this win–win outcome are those that combine a high degree of worker autonomy, a balanced motivational strategy, a comprehensive training and learning strategy, and high levels of direct employee involvement in decision-making, as well as offering managerial support for these practices. To boost the adoption of employee-oriented practices – particularly in relation to autonomy, skills and employee involvement – managers should be offered appropriate support, as they play a key role in the decision to initiate workplace change. They are also crucial to its success, as they must continuously support the workplace practices implemented.
6 May 2019
Job quality is a major focus of policymakers around the world. For workers, the enterprises that employ them and for societies, there are benefits associated with high-quality jobs, and costs associated with poor-quality jobs. This report – the result of a pioneering project by the International Labour Organization and Eurofound – provides a comparative analysis of job quality covering approximately 1.2 billion workers in Europe, Asia and the Americas. It analyses seven dimensions of job quality: the physical environment, work intensity, working time quality, the social environment, skills and development, prospects, and earnings, finding both important differences and similarities between countries. By analysing positive and negative aspects of job quality in different countries and societies, the report provides a way to look beyond national explanations, to see how some groups of workers are affected more than others and understand the particular issues for women workers around the world – in support of evidence-based policymaking to improve job quality.
17 November 2016
„Eurofound“ mokslininkai teikia ekspertines įžvalgas ir su jais galima susisiekti dėl klausimų ar žiniasklaidos užklausų.
Jorge Cabrita yra vyresnysis mokslinių tyrimų vadovas Darbo gyvenimo skyriuje. Jis yra atsakingas už Europos masto mokslinių tyrimų rengimą, koordinavimą ir valdymą bei darbo sąlygų ir darbo santykių sričių išvadų sklaidos skatinimą. Pagrindinės jo mokslinių tyrimų sritys yra darbo sąlygos ir darbo kokybė, darbo laikas ir profesinio bei asmeninio gyvenimo pusiausvyra, darbuotojų sveikata ir gerovė, lyčių lygybė ir socialinis ir ekonominis perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos poveikis. Šiuo metu jis vadovauja darbo laiko pokyčių ir socialinio dialogo bei kolektyvinių derybų COVID-19 pandemijos metu tyrimams. Anksčiau jis dirbo Lisabonos ekonomikos mokyklos Socialinės intervencijos studijų centre ir Portugalijos ekonomikos tyrimų centre, taip pat strateginio valdymo, organizacinės komunikacijos, lyderystės ir komandos formavimo sričių instruktoriumi ir konsultantu. Jis yra įgijęs ekonomikos bakalauro laipsnį ir socialinės ir organizacinės ekonominės veiklos sistemų magistro laipsnį Lisabonos ekonomikos mokykloje.
Agnès Parent-Thirion yra EUROFOUND Profesinio gyvenimo skyriaus vyresnioji mokslinių tyrimų vadovė, kuriai pavesta planuoti, plėtoti ir įgyvendinti darbo sąlygų mokslinių tyrimų projektus, visų pirma Europos darbo sąlygų tyrimą (EWCS) ir jo analizę. Ji yra atsakinga už 2021 m. neeilinį Europos darbo tarybos leidimą ir 2024 m. Europos darbo tarybos klausimyno parengimą. Jos mokslinių interesų sritys apima darbo sąlygas, darbo kokybę, darbo sąlygų stebėseną, darbo organizavimą, lytį, darbo ir laiko ateitį. Ji daugiau nei dešimtmetį dirba Europos lyginamųjų tyrimų srityje visais aspektais, įskaitant dizainą, klausimynų kūrimą, lauko darbus, kokybės kontrolę ir analizę. Ji yra baigusi ekonomikos ir vadybos studijas Paryžiaus IX Dauphine ir Paryžiaus I Panteono Sorbonos universitetuose, taip pat yra įgijusi statistikos magistrantūros diplomą Dublino Trejybės koledže. Neseniai ji baigė internetinius kursus apie dirbtinį intelektą: tyrimu grindžiama lyderystė su MIT Sloan Executive Education ir "Les grand enjeux de la transition: re-ouvrir l'horizon, comprendre pour agir" su Campus de la Transition. Prieš prisijungdama prie Eurofound, ji keletą metų dirbo Europos Komisijoje.
Ši skiltis suteikia prieigą prie viso turinio, kuris buvo paskelbtas šia tema.
This website is an official website of the European Union.
All official European Union website addresses are in the europa.eu domain.
See all EU institutions and bodies
Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas
