Tvarus darbas
Tvarus darbas reiškia gyvenimo ir darbo sąlygų, padedančių žmonėms įsitraukti ir išlikti darbe visą ilgesnį profesinį gyvenimą, sukūrimą. Darbas turi būti pertvarkytas, kad būtų pašalinti veiksniai, kurie atgraso arba trukdo darbuotojams likti darbo rinkoje arba patekti į darbo rinką. Tačiau reikia atsižvelgti ir į individualias aplinkybes. Galimybė dirbti skiriasi ir gali keistis per visą gyvenimą. Iššūkis yra suderinti asmens poreikius ir gebėjimus su siūlomų darbo vietų kokybe.
Naujausias turinys šia tema pateikiamas toliau.
Pažeidžiamiausių darbuotojų užimtumas ir darbo sąlygos: nuolatinio politinio uždavinio sprendimas
Per pastaruosius du dešimtmečius visoje ES darbo rinkose pastebimai išaugo nestandartinio užimtumo skaičius. Nors tokie susitarimai gali suteikti lankstumo ir geresnės profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, pažeidžiamumas atsiranda, kai jie yra nevalingi arba kai susikerta kelios nestandartinės savybės. Šioje ataskaitoje analizuojamas pažeidžiamumo užimtumo srityje paplitimas 27 ES valstybėse narėse 2009–2021 m., nagrinėjamas jo ryšys su darbo sąlygomis, sveikatos rezultatais ir politiniais atsakais. Išvados rodo, kad moterys, jaunimas ir migrantai susiduria su didžiausia rizika, o tie, kurie patiria įvairius pažeidžiamumo aspektus, praneša apie prastesnes darbo perspektyvas, ribotas mokymosi galimybes, mažesnį savarankiškumą ir didesnį nerimo ir depresijos lygį. Ataskaitoje taip pat apžvelgiamos ES ir nacionalinės politikos priemonės, kuriomis siekiama didinti sutarčių tikrumą ir remti perėjimą prie saugesnio užimtumo.Pažeidžiamiausių darbuotojų užimtumas ir darbo sąlygos
Per pastaruosius du dešimtmečius Europos darbo rinkos labai pasikeitė, pastebimai padaugėjo nestandartinių užimtumo formų, tokių kaip darbas ne visą darbo dieną ir laikinas darbas. Šiame EUROFOUND pokalbių epizode Mary McCaughey kalbasi su EUROFOUND ekspertu Karel Fric, kad išnagrinėtų pažeidžiamiausių darbuotojų užimtumo ir darbo sąlygas.Nesibaigianti darbo diena lanksčiai dirbančioje Europoje
Vienas iš penkių darbuotojų visoje ES praneša, kad kelis kartus per mėnesį su juo susisiekiama dėl su darbu susijusių priežasčių ne darbo metu. Šiame straipsnyje nagrinėjamos sąsajos tarp kontakto po darbo valandų ir didėjančio darbo skaitmenizavimo.Kad darbas būtų tvarus, reikia:
Tvaraus darbo koncepcijos daugialypis pobūdis reiškia, kad ji susikerta su daugeliu pagrindinių EUROFOUND veiklos sričių. Eurofound sukūrė tvaraus darbo sąvokos supratimo sistemą, kuri naudojama kaip atskaitos taškas įvairiuose mokslinių tyrimų projektuose šia tema.
Publikacija: Tvarus darbas visą gyvenimą: koncepcinis dokumentas
Demografinis senėjimas yra viena iš varomųjų jėgų, skatinančių siekti didinti darbo jėgos dalyvavimą. Tai atsispindi naujame 2030 m. ES pagrindiniame užimtumo tiksle, pasiūlytame Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane (bent 78 proc. 20–64 m. amžiaus gyventojų). Didėjant pensininkų skaičiui ir mažėjant dirbančių gyventojų skaičiui, gali kilti grėsmė socialinės apsaugos sistemoms. Kad socialinės paramos sistemos išliktų gyvybingos senstant Europos visuomenei, daugiau žmonių turi dirbti ir dirbti ilgiau.
Šie tikslai bus pasiekti tik tuo atveju, jei darbuotojai bus geros sveikatos, kvalifikuoti, įsidarbinti ir motyvuoti ilgiau likti darbe. Turi būti teikiama platesnė visuomenės parama, kad žmonės galėtų įsidarbinti ir gerai suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą. Darbo kokybė ir darbo aplinka yra pagrindiniai veiksniai, leidžiantys visiems darbuotojams ilgiau išlikti darbo rinkoje. Tačiau šių komponentų sąveika su individualiomis aplinkybėmis, tokiomis kaip sveikata ir motyvacija tęsti darbą, taip pat yra svarbus veiksnys, kurį reikia geriau suprasti.
ES lygmeniu susirūpinimas dėl pensijų tvarumo, ekonomikos augimo ir darbo jėgos pasiūlos paskatino imtis politinių veiksmų siekiant ilgesnio darbingo amžiaus ir vėlesnio išėjimo į pensiją tikslų. Pagrindinis Europos Komisijos aktyvaus senėjimo politikos tikslas – padėti žmonėms kuo ilgiau išlikti atsakingiems už savo gyvenimą ir, jei įmanoma, prisidėti prie ekonomikos ir visuomenės gerovės.
Europos žaliasis kursas yra nauja Europos tvaraus augimo strategija, kuria siekiama sudaryti sąlygas Europos piliečiams pasinaudoti tvaria žaliąja pertvarka. Tai reiškia, kad reikia investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas bei gerinti žmonių gerovę teisingu ir socialiai teisingu keliu, nepaliekant nuošalyje nė vieno asmens ar regiono.
Tai – svarbiausių rezultatų šia tema atranka.
26 February 2021
Working conditions and sustainable work: An analysis using the job quality framework
This flagship report summarises the key findings of Eurofound’s research on working conditions conducted over the programming period 2017–2020. It maps the progress achieved since 2000 in improving working conditions and examines whether all workers have benefited equally from positive change. It highlights which groups are the most at risk of experiencing poor working conditions and being left behind. Given the changes in the world of work, emerging challenges for good job quality are identified. The report also provides evidence for measures that could lead to the further improvement of work and the achievement of fair working conditions for all in the EU. The analysis shows that, overall, job quality in the EU is improving, if slowly. Not all workers are benefiting to the same extent, however. Furthermore, gender, age and contractual status have a significant bearing on a person’s working conditions. And while digitalisation helps to address some job quality issues, it also creates new challenges. The COVID-19 pandemic has exacerbated trends, reinforcing concerns and highlighting the importance of achieving job quality for all.
2 March 2020
Gender equality at work
Gender inequality at work persists across Europe, despite the long standing attention paid and efforts made to tackle it. This Eurofound report presents a closer look at women’s and men’s working conditions, using data from Eurofound’s European Working Conditions Survey (EWCS) and complementing previous Eurofound research on, among other things, working time patterns, work–life balance and workers’ health. Beyond the general differences in the labour market, it highlights many important gaps in men’s and women’s working conditions and job quality which require specific attention. According to the EWCS data, the reduction of gender gaps in those areas showing improvement over the last 5 to 10 years remains limited. European and national strategies aimed at achieving job quality for all, that seek to mainstream gender equality, could help address persistent inequalities between men and women.
17 April 2019
Seniority-based entitlements: Extent, policy debates and research
Seniority systems – schemes that allot improving employment rights or benefits to employees as their length of employment increases – have not been widely studied. This report provides the first comprehensive study comparing the design and spread of seniority-based entitlements (SBEs) in Europe and mapping related policy debates. It is primarily based on contributions from the Network of Eurofound Correspondents, covering the 28 EU Member States and Norway, but also presents aggregate seniority-earnings curves for the EU based on data from the Structure of Earnings Survey. The aim of the report is to take stock of the currently existing different types of SBEs in the private and public sectors. It concludes that despite an obvious trend to remove them from regulations or reform them, a substantial amount of such entitlements is here to stay. Paradoxically, countries which have regulations on seniority pay in place tend to have flatter aggregate seniority-earnings curves than countries without such regulations.
21 December 2017
Working conditions of workers of different ages
Demographic change is changing the face of working life across the EU. The increased demand on a shrinking pool of workers to provide for the social needs of an ageing population is leading to increases in the employment rate of older workers and a lengthening of working life. Policy reforms have – on the whole – focused on raising the statutory retirement age and providing financial incentives for older workers to remain in work beyond retirement age. However, a range of other factors also influence workers’ decision to continue working into old age – including health and well-being, work–life balance, career prospects and job security, and working conditions such as autonomy, hours of work and psychosocial aspects of the workplace. This report analyses these factors in depth for the 28 EU Member States, using data from the latest European Working Conditions Survey (EWCS 2015) and in the context of Eurofound’s concept of ‘sustainable work over the life course’.
18 September 2017
Working time patterns for sustainable work
Working time is a recurrent topic of study because the nature of work, its content, the conditions under which it is performed and the labour market itself keep changing. This report provides an overview of the recent evolution of working time duration and organisation in the EU and highlights the most important trends and differences between Member States. Through an in-depth analysis of data from the sixth European Working Conditions Survey carried out in 2015, it examines – from a gender and life course perspective – the links between working time patterns, work–life balance and working time preferences, on the one hand, and workers’ health and well-being on the other. Finally, the report explores the extent to which prevailing working conditions and working time patterns in EU Member States are sustainable in the long term.
17 November 2016
Sixth European Working Conditions Survey – Overview report
9 September 2016
Extending working lives through flexible retirement schemes: Partial retirement
Many EU Member States have implemented reforms to improve the sustainability of their pension systems. However, the impact of discouraging early retirement and increasing the pension age on effective retirement ages is limited, as many people are unable or unmotivated to work until pension age. Reduction of working time is one approach to enabling people to work longer than would have been feasible if they continued working full time. But a barrier to reduction of hours is the loss of income. Partial retirement schemes address this barrier by substituting part of the income loss with a partial pension or benefits. This report investigates how partial retirement schemes can contribute to sustainable and adequate pension systems by enabling and motivating people to extend their working lives. It maps schemes at the national and sector levels in the EU and Norway, examines their characteristics and assesses their impact on the extension of working lives. An executive summary is available - see Related content.
27 July 2016
Sustainable work throughout the life course: National policies and strategies
European countries face the challenges of ageing populations supported by shrinking workforces, more precarious types of employment, and in many cases, a decreasing number of jobs in the wake of the economic crisis. As a result, the issue of how to enable more people to participate in the labour market and to continue to do so until an older age has become a key policy issue in all EU Member States. These challenges might be met by adopting an approach to work that puts sustainability at its centre. Sustainable work means that ‘living and working conditions are such that they support people in engaging and remaining in work throughout an extended working life’. This study analyses national policies that help to achieve sustainable work in 10 EU Member States. It looks at how these policies are being implemented, whether they are integrated into a coherent framework, and whether they are complementary or contradictory.
19 June 2015
Sustainable work over the life course: Concept paper
Ageing of the population is likely to threaten the ability of states to finance welfare states and social protection systems in the future. A viable solution is to increase employment rates and to lengthen working life. To achieve this dual goal requires devising new solutions for working conditions and career paths that help workers to retain their physical and mental health, motivation and productivity over an extended working life. In other words, work must be made sustainable over the life course. Identifying and analysing the factors and actions underpinning sustainable work throughout working life is a research priority for Eurofound in the 2013–2016 programming period. This paper sets out to clarify and illuminate Eurofound’s framework for understanding the rather expansive concept of sustainable work. It can be used as a reference point for a range of Eurofound research projects that examine different aspects of sustainable work.
„Eurofound“ mokslininkai teikia ekspertines įžvalgas ir su jais galima susisiekti dėl klausimų ar žiniasklaidos užklausų.
Barbara Gerstenberger
Head of UnitBarbara Gerstenberger yra EUROFOUND Profesinio gyvenimo skyriaus vadovė. Eidama šias pareigas, ji koordinuoja mokslinių tyrimų grupes, tiriančias darbo kokybę Europoje, remiantis Europos darbo sąlygų tyrimu, ir yra bendrai atsakinga už Europos profesinio gyvenimo observatoriją ir darbo santykių tyrimus ES. Ji prisijungė prie EUROFOUND 2001 m. kaip mokslinių tyrimų vadovė tuo metu naujai įsteigtame Europos pokyčių stebėsenos centre (EMCC). 2007 m. ji perėjo į EUROFOUND Informacijos ir komunikacijos skyrių komunikacijos produktų vadove, o 2011 m. buvo paskirta direktorato koordinatore. Anksčiau ji dirbo vyresniąja mokslo darbuotoja Europos metalo apdirbėjų federacijoje Briuselyje. Hamburgo universitete baigusi politikos mokslus, Harvardo universiteto Kenedžio vyriausybės mokykloje įgijusi viešojo administravimo magistro laipsnį.
Franz Ferdinand Eiffe
Research managerFranz Eiffe yra EUROFOUND Profesinio gyvenimo skyriaus tyrimų vadovas. Jis dalyvauja tvaraus darbo, kiekybinės analizės ir didėjančios konvergencijos ES projektuose, taip pat rengia ketvirtąjį Europos įmonių tyrimą. Prieš prisijungdamas prie EUROFOUND 2016 m., jis buvo Austrijos statistikos departamento Vienos Analizės skyriaus vadovas ir projekto "Kaip Austrija? Gerovės ir pažangos matavimas ne tik BVP". Jis yra įgijęs ekonomikos mokslų daktaro laipsnį Vienos ekonomikos universitete (WU), kur taip pat dirbo moksliniu bendradarbiu nuo 2005 iki 2009 m. ir dėstytoju iki 2016 m.
Ši skiltis suteikia prieigą prie viso turinio, kuris buvo paskelbtas šia tema.
