&w=3840&q=90)
Neįgalumas ir lėtinės ligos
Neįgalumas ar lėtinė liga plačiai apibrėžiama kaip tęstinė sveikatos būklė, ribojanti asmens kasdienę veiklą arba gebėjimą lygiaverčiai bendrauti su aplinkiniu pasauliu su kitais. Kadangi ES gyventojai sensta, didėja žmonių, gyvenančių su negalia ar lėtinėmis ligomis, skaičius. Daugeliui europiečių, turinčių negalią ar lėtinę ligą, yra daug kliūčių, trukdančių pilnai dalyvauti kasdieniame gyvenime, o prieiga prie darbo rinkos išlieka viena pagrindinių iššūkių. Aktyvios neįgaliųjų ar lėtinių ligų turinčių asmenų įtraukties ir teisių skatinimas visuomenėje yra ES darbotvarkės prioritetas.
Naujausias turinys šia tema pateikiamas toliau.
Neįgaliųjų užimtumo politikos priemonės darbdaviams įtraukti – informacinis dokumentas
Šiame informaciniame dokumente apžvelgiamos ES politikos aplinkybės, susijusios su neįgaliųjų dalyvavimu darbo rinkoje, apžvelgiamos pagrindinės neįgaliųjų užimtumo skirtumo kliūtys ir apibūdinamos politikos priemonės bei praktika darbo vietoje, kuriomis remiamas jų užimtumas, išlaikymas ir karjeros raida.Paths towards independent living and social inclusion in Europe for people with a disability - Background paper
This background paper looks at the EU policy context regarding deinstitutionalisation for people with long-term care needs, analyses trends and outlines strategies supporting independent living.Respondents with disabilities hit harder by unmet medical needs
Eurofound’s 2024 e-survey shows that people with disabilities in Europe are more than twice as likely as others to face unmet medical needs, with 40% reporting barriers in accessing healthcare. Financial situation, age, employment status and limited transport, especially in rural areas, are among the main reasons, underscoring persistent inequalities despite EU commitments to equal treatment.Remdamasi Europos gyvenimo kokybės apklausos (EQLS) ir Europos darbo sąlygų apklausos (EWCS) duomenimis bei kitais tyrimais, Eurofound tiria nelygybę ir iššūkius, su kuriais susiduria žmonės su negalia, bei galimus politikos metodus.
Duomenys iš elektroninės apklausos "Gyvenimas ir darbas ES" atskleidžia žmonių su negalia padėtį pandemijos metu, lygindami jų padėtį sveikatos priežiūros prieinamumo, psichikos gerovės, finansinės padėties ir optimizmo dėl ateities atžvilgiu.
Tyrimai taip pat nagrinėja ES valstybių narių politikos pokyčius, skirtus remti neįgaliųjų įtraukimą į atvirą darbo rinką, ypatingą dėmesį skiriant trims darbo įsidarbinimo etapams: įsidarbinimui, darbo išlikimui ir grįžimui po pertraukos. Tyrimas nagrinėja iki pandemijos galiojusių politikos priemonių mechanizmus ir efektyvumą bei pateikia atnaujintą ankstyvųjų politikos priemonių, sukurtų po pandemijos, analizę.
Leidinys: Neįgalumo ir darbo rinkos integracija: politikos tendencijos ir parama ES valstybėse narėse
2021 m. kovo 3 d. Europos Komisija pristatė savo Neįgaliųjų teisių strategiją 2021–2030 m. Remdamasi ankstesne 10 metų strategija 2010–2020 m., ji siekia užtikrinti, kad asmenys su negalia galėtų visapusiškai dalyvauti visuomenėje lygiomis teisėmis su kitais. Nors pastaraisiais dešimtmečiais buvo pasiekta pažangos sveikatos priežiūros, švietimo, užimtumo, laisvalaikio veiklų ir dalyvavimo politiniame gyvenime srityse, dar daug reikia nuveikti, kad būtų pašalintos kliūtys. Joje išdėstytos pagrindinės iniciatyvos pagal tris pagrindines temas: ES teisės; nepriklausomas gyvenimas ir autonomija; nediskriminavimas ir lygios galimybės. Kaip pagrindinę iniciatyvą 2022 m., Komisija pristatė paketą, skirtą pagerinti neįgaliųjų darbo rinkos rezultatus. 2024 m. buvo pasiektas politinis susitarimas dėl Komisijos pasiūlymo dėl direktyvos, nustatančios Europos neįgaliųjų kortelę ir Europos automobilių stovėjimo kortelę neįgaliesiems.
Neįgaliųjų strategija prisideda prie Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plano, kurį Komisija pristatė 2021 m. kovo 4 d. Ramstis, oficialiai paskelbtas ES institucijų 2017 m. lapkritį, atspindi bendrą įsipareigojimą užtikrinti sveiką, saugią ir gerai pritaikytą darbo aplinką ES darbuotojams. Ji pabrėžia teisę į lygiavertį elgesį ir galimybes užimtumo, socialinės apsaugos, švietimo ir prieigos prie visuomenės prieinamų prekių bei paslaugų, nepriklausomai nuo negalios.
Ši 10 metų strategija suteikia pagrindą veiksmams ES ir valstybių narių lygiu įgyvendinti Jungtinių Tautų konvenciją dėl neįgaliųjų teisių (UNCRPD), kurią JT priėmė 2006 m.
Europos Komisija: Lygybės sąjunga: Neįgaliųjų teisių strategija 2021–2030opens in new tab
Europos Komisija: Europos neįgaliųjų diena 2024opens in new tab
Europos Komisija: Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planasopens in new tab
Europos Komisija: Asmenys su negaliaopens in new tab
Jungtinės Tautos: Neįgaliųjų teisių konvencija (CRPD)opens in new tab
Tai – svarbiausių rezultatų šia tema atranka.
13 January 2025
Quality of life in the EU in 2024: Results from the Living and Working in the EU e-survey
Eurofound’s e-survey captures the situation of European respondents and their post-pandemic concerns. This factsheet outlines the most recent data on the main challenges faced by Europeans, with a particular emphasis on the rising cost of living, health and mental health, access to healthcare services, work–life balance, and changes in telework opportunities. View the publication or read the findings in digital format via the related content.
21 March 2022
People with disabilities and the COVID-19 pandemic: Findings from the Living, working and COVID-19 e-survey
A new European Disability Strategy was launched in 2021 with the aim of intensifying progress on ensuring the full participation of people with disabilities in society. The increase of EU policy focus on people with disabilities is timely: the COVID-19 pandemic magnified the challenges they faced in many spheres of their lives.
This policy brief explores the situation of Europeans with disabilities during the pandemic. Using data from the third round of the Living, working and COVID-19 e-survey, conducted in February–March 2021, it compares the situation of respondents with and without disabilities in four areas: access to healthcare, mental well-being, financial situation and optimism about the future. The analyses show that on all indicators the situation of people with disabilities was significantly worse.
18 April 2021
Disability and labour market integration: Policy trends and support in EU Member States
This report examines policy developments in EU Member States aimed at supporting the inclusion of people with disabilities in the open labour market, with a particular focus on the three stages of entering into employment, staying in the job and returning to work after an absence. It explores the mechanisms and effectiveness of more than 150 different policy measures designed to address the dimensions in place in the EU before the COVID-19 pandemic: job creation, labour supply, labour demand and contextual factors. In addition, it provides an updated analysis of early policy measures created in the wake of the pandemic that aimed to support the labour market situation of people with disabilities. A country case study on Ireland complements the study by outlining the complexity of disability and support systems from a broader perspective. The report builds on the lessons learned and provides policy pointers to improve the integration of people with disabilities into the open labour market.
8 October 2020
Access to care services: Early childhood education and care, healthcare and long-term care
The right of access to good-quality care services is highlighted in the European Pillar of Social Rights. This report focuses on three care services: early childhood education and care (ECEC), healthcare, and long-term care. Access to these services has been shown to contribute to reducing inequalities throughout the life cycle and achieving equality for women and persons with disabilities. Drawing on input from the Network of Eurofound Correspondents and Eurofound’s own research, the report presents an overview of the current situation in various EU Member States, Norway and the UK, outlining barriers to the take-up of care services and differences in access issues between population groups. It pays particular attention to three areas that have the potential to improve access to services: ECEC for children with disabilities and special educational needs, e-healthcare and respite care.
15 October 2019
How to respond to chronic health problems in the workplace?
The number of workers living with chronic health conditions is rising in the EU. Such conditions affect people’s ability to work to varying degrees. While some are unable to continue working, many wish to and would be able to do so if their workplace made adaptations to accommodate their needs. Maintaining labour force participation is a key issue for policymakers in the context of demographic ageing and a falling working-age population.
This policy brief examines chronic disease in EU workplaces: its prevalence, the impact on ability to work, the extent that workplaces are making adjustments for workers with chronic disease and the effect of that on job quality. It finds that most workers with a chronic disease that limits their ability to work do not benefit from workplace accommodation. It also finds that such adaptations can have a positive impact on the quality and sustainability of work.
30 November 2018
Social and employment situation of people with disabilities
People with disabilities are among the most disadvantaged groups in the EU. This policy brief examines the social situation of people of working age with disabilities, using data from the 2011 and 2016 rounds of the European Quality of Life Survey (EQLS). The brief looks at changes over this period in employment, education and training, participation in society, social protection and healthcare, all priority areas of the European Disability Strategy. The brief also looks at the subjective well-being of this group of Europeans and examines the factors that influence their well-being. Among its policy pointers, the brief highlights the work that must be done to improve the employment situation of people with disabilities.
„Eurofound“ mokslininkai teikia ekspertines įžvalgas ir su jais galima susisiekti dėl klausimų ar žiniasklaidos užklausų.
Daphne Ahrendt
Senior research managerDaphne Ahrendt yra EUROFOUND Socialinės politikos skyriaus vyresnioji mokslinių tyrimų vadovė. Nuo tada, kai 2013 m. prisijungė prie Eurofound, ji dirbo įvairiose socialinės politikos srityse. Šiuo metu ji koordinuoja EUROFOUND tyrimų valdymo ir plėtojimo veiklą ir vadovauja COVID-19 e. apklausų rengimui ir analizei. Daphne turi daugiau nei 20 metų tarptautinių tyrimų tyrėjos patirtį, anksčiau dirbusi Europos Komisijos "Eurobarometro" skyriuje ir Nacionaliniame socialinių tyrimų centre Londone, kur dirbo Tarptautinių socialinių tyrimų programoje. Daphne yra įgijusi baudžiamosios justicijos politikos magistro laipsnį Londono ekonomikos mokykloje ir politikos mokslų bakalauro laipsnį San Francisko valstijos universitete.
Oscar Vargas Llave
Senior research managerOscar Vargas Llave is a senior research manager in the Working Life unit at Eurofound and manages projects on changes in the world of work and the impact on working conditions and related policies: organisation of working time, remote work, the right to disconnect, health and well-being and ageing. Before joining Eurofound in December 2009, he worked as project coordinator in the field of health and safety and was responsible for the Professional Card Scheme for the Construction Sector in Spain at the non-profit Fundación Laboral de la Construcción in Madrid. He has a background in industrial sociology (Universidad Pontificia de Salamanca), and also holds a Diploma in Social Science Research Methods from the University of Cardiff and a Master’s degree in Health and Safety from the Autonomous University of Madrid.
Sanna Nivakoski
Research officerSanna Nivakoski yra mokslinė darbuotoja Eurofound Socialinės politikos skyriuje. Jos tyrimai orientuoti į namų ūkių struktūras, savarankišką gyvenimą, būstą, lyčių lygybę ir neapmokamą priežiūrą. Prieš prisijungdama prie Eurofound 2021 m., ji dirbo postdoktorantūros tyrėja Dublino universiteto koledžo Geary viešosios politikos institute, Ekonominių ir socialinių tyrimų institute Dubline bei Karališkojoje chirurgų kolegijoje Airijoje. Ji dirbo daugelyje mikroekonomikos tyrimų sričių, įskaitant pensijų pajamas ir turtą, pensijų taupymą, tarpgeneracinius pervedimus ir našlystės finansinį poveikį. Sanna turi ekonomikos daktaro laipsnį iš Trinity College Dublin.
Angelina Atanasova
Research support officerAngelina Atanasova yra tyrimų paramos pareigūnė Eurofound Darbo gyvenimo skyriuje. Jos dabartinės tyrimų temos apima socialinį dialogą ir pramoninius santykius, taip pat neįgaliųjų teises ir neįgaliųjų įtraukimą į darbo rinką. Prieš prisijungdama prie Eurofound 2024 m., ji dešimtmetį dirbo politikos tyrimuose Briuselyje, buvo Europos socialinės observatorijos tyrėja, mokslinė bendradarbė KU Leuven Teisės fakultete ir politikos konsultantė lygybės ir antidiskriminacijos klausimais Atvirosios visuomenės Europos politikos institute. Ji turi daktaro laipsnį ES teisės ir sociologijos srityje iš KU Leuven ir viešosios politikos magistro laipsnį iš Centrinės Europos universiteto. Jos pagrindiniai moksliniai interesai apima neįgaliųjų teises, lygybę, socialinę įtrauktį ir socialinį dialogą.
Ši skiltis suteikia prieigą prie viso turinio, kuris buvo paskelbtas šia tema.
