Europos socialinių teisių ramstis
2017 m. lapkričio mėn. ES institucijos kartu paskelbė Europos socialinių teisių ramstį, o 2021 m. kovo mėn. – jo įgyvendinimo veiksmų planą. Iniciatyvoje nustatyta 20 principų, kuriais siekiama "suteikti piliečiams naujų ir veiksmingų teisių". Pagrindiniai principai suskirstyti į tris kategorijas: lygios galimybės ir galimybė patekti į darbo rinką; sąžiningos darbo sąlygos; socialinę apsaugą ir įtrauktį. Ramstis yra ES kelrodis siekiant geresnių gyvenimo ir darbo sąlygų ir remiant atsigavimą po COVID-19 pandemijos.
Naujausias turinys šia tema pateikiamas toliau.
From Gothenburg to Porto: Upward convergence through the European Pillar of Social Rights
This policy brief assesses upward convergence across the EU since the 2017 European Pillar of Social Rights (EPSR) proclamation. Using the headline indicators of the Social Scoreboard and applying Eurofound’s convergence framework, which is grounded in scientific literature and the most commonly used statistical measures of convergence, the analysis examines the key dimensions of the EPSR. The results show that significant progress has been made in core labour market indicators, such as employment and unemployment.
However, challenges remain. Improvements have been rather limited in reducing overall poverty and housing cost burdens. Divergence is evident in areas such as basic digital skills and household disposable income, indicating widening disparities. Critically, indicators in fundamental areas such as the disability employment gap and self-reported unmet needs for medical care show concerning downward trends. Furthermore, the analysis reveals that, despite aggregate improvements, inclusive growth has not reached all socio-demographic groups, with vulnerable groups experiencing widening relative disparities. The findings offer crucial insights for the new EPSR Action Plan and the upcoming Porto Social Forum Summit in September 2025.
50 metų socialinių pokyčių Airijoje ir Europoje
Šiame EUROFOUND pokalbių tinklalaidės epizode Mary McCaughey kalbasi su EUROFOUND direktoriaus pavaduotoja Maria Jepsen ir Tarptautinių ir Europos reikalų instituto (IIEA) tyrimų direktoriumi Barry Colferiu apie Europos socialinius pokyčius per pastaruosius 50 metų, EUROFOUND vaidmenį šiuose pokyčiuose, kaip pati Airija vystėsi ir keitėsi ir kokie iššūkiai šiuo metu laukia.50 years supporting better policies for a strong social Europe
Improving the lives of people in Europe, strengthening social dialogue, and embracing the principle that economic competitiveness and social progress are complementary objectives are the very essence of Eurofound.EUROFOUND bus esminis žinių šaltinis ES institucijoms, valstybėms narėms ir socialiniams partneriams įgyvendinant ramsčio iniciatyvas 2021 m. ir vėliau. Agentūra surinko daug įrodymų pagrindiniais ramsčio klausimais, įskaitant minimalųjį darbo užmokestį, lyčių lygybę, jaunimo užimtumą, įgūdžius ir mokymą, darbą skaitmeninėse platformose, senėjančią visuomenę ir socialinę apsaugą.
Straipsnių rinkinyje, parengtame pagal šešis Europos Komisijos prioritetus Europai, apžvelgiamos kai kurios su ramsčiu susijusios mokslinių tyrimų sritys; svarbūs klausimai ES institucijoms per ateinantį dešimtmetį; gyvenimo kokybės ir darbo sąlygų tendencijas visoje ES.
EUROFOUND 2021–2024 m. darbo programoje nustatytas projektų, kurie suteiks vertingų įžvalgų įgyvendinant ramsčio tikslus, tvarkaraštis.
Minimalusis darbo užmokestis
Šiuo metu atliekami minimaliojo darbo užmokesčio ES valstybėse narėse tyrimai rodo, kaip jis nustatomas ir kaip keitėsi nominaliąja ir realiąja verte. Šioje srityje EUROFOUND turi nusistovėjusių rezultatų.
Lyčių lygybė
EUROFOUND mokslinių tyrimų temos apima darbo užmokesčio skaidrumą Europoje, moterų vadovavimą, moterų verslumo finansavimą, vyrų diskriminaciją darbe ir lyčių lygybę darbe.
Jaunimo užimtumas
Eurofound turi beveik dešimtmetį pateiktų išvadų, kuriomis grindžiama ši tema, analizuojant nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunuolių (NEET, neigiamas to pasekmes ir numatomus nuostolius ES ekonomikai, taip pat politikos metodus, kuriais siekiama spręsti ilgalaikio jaunimo nedarbo problemą.
Įgūdžiai ir mokymas
Išsamūs Europos darbo vietos įgūdžių tyrimai apima informaciją apie mokymą, darbo organizavimą ir darbo planavimą bei įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktį. Įgūdžiai ir mokymo poreikiai taip pat įtraukiami į skaitmeninimo ir darbo skaitmeninėse platformose tyrimus.
Darbas skaitmeninėse platformose
Tyrimuose analizuotos labiausiai paplitusios darbo skaitmeninėse platformose , susijusios su užimtumu ir darbo sąlygomis.
Senėjanti visuomenė
Eurofound išsamiai parengė priemones, kuriomis siekiama išlaikyti ir reintegruoti vyresnio amžiaus darbuotojus į darbo rinką, pavyzdžiui, lanksčias darbo galimybes, užtikrinančias tvaresnį užimtumą. Moksliniai tyrimai apie darbą išėjus į pensiją ES rodo, kad reikia spręsti vyrų ir moterų pajamų skirtumo problemą.
Eurofound Europos gyvenimo kokybės tyrime analizuojami nuolatiniai tam tikrų amžiaus grupių iššūkiai ir keliami socialinės apsaugos veiksmingumo klausimai.
Klausykitės mūsų EUROFOUND pokalbių tinklalaidės su už darbo vietas ir socialines teises atsakingu Europos Komisijos nariu Nicolas Schmitu apie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą ir Europos gerinimo, teisingesnės, ekologiškesnės ir labiau skaitmeninės vietos gyventi ir dirbti.
2020 m. sausio 14 d. Europos Komisija paskelbė komunikatą, kuriame išdėstė savo socialinės politikos užmojus ir apibūdino iššūkius, kuriuos reikia įveikti ES. Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas bus labai svarbus siekiant sukurti stiprią socialinę Europą ir užtikrinti teisingumą kasdieniame piliečių gyvenime. Socialine strategija siekiama užtikrinti, kad Komisijos tikslų, susijusių su poveikio klimatui neutralumu, skaitmeninimu ir demografiniais pokyčiais, pertvarka būtų socialiai teisinga ir teisinga.
2021 m. kovo 4 d. Komisija pristatė veiksmų planą, kuriuo siekiama visapusiškai įgyvendinti ramstį. Veiksmų plane išdėstytas užmojis sukurti stiprią socialinę Europą, kurioje daugiausia dėmesio būtų skiriama darbo vietoms ir įgūdžiams ir sudarytos sąlygos sąžiningam, įtraukiam ir atspariam atsigavimui po krizės. Jame 20 principų paverčiami konkrečiomis priemonėmis ir veiksmais, kuriais siekiama užtikrinti, kad ramstis taptų realybe piliečiams kasdieniame gyvenime, nustatant naujus 2030 m. užimtumo, įgūdžių ir socialinės apsaugos tikslus.
Atnaujinta socialinių rodiklių suvestinė, pridedama prie ramsčio, siekiama stebėti valstybių narių veiklos rezultatus užimtumo ir socialinėje srityje įvairiais ramsčio aspektais, kad būtų galima patikrinti jo įgyvendinimo pažangą.
Tai – svarbiausių rezultatų šia tema atranka.
30 September 2021
COVID-19: A turning point for upward convergence in health and healthcare in the EU?
The impact of COVID-19 has moved public health up the EU social policy agenda. As the EU directs its efforts towards establishing a European Health Union to guard against future health crises, this policy brief examines the extent to which the EU achieved upward convergence in terms of health and healthcare outcomes, as well as health expenditures and delivery, prior to the pandemic. It also examines convergence patterns in infections and deaths from COVID-19 and in the mitigating measures adopted by the EU and national governments.
The findings indicate that, from 2008 to 2019, the health of EU citizens improved overall, and Member States converged in health outcomes, but disparities in government expenditures and delivery of health services continued to widen. Against this background, the COVID-19 pandemic caused further divergence, with death and infection tolls varying greatly across countries. The policy brief stresses that a European Health Union would ideally not only reinforce the crisis preparedness of the EU but also ultimately enable convergence in health and healthcare indicators across its Member States.
16 September 2021
Towards the future of Europe: Social factors shaping optimism and pessimism among citizens
For more than a decade, uncertainty about the future in most parts of the EU has been growing. Many people believe society is in decline and this has given rise to a general sense of pessimism. Is there a link between the rising popularity of anti-establishment parties and increasing pessimism? These negative sentiments could adversely affect the political climate within individual Member States and also undermine the legitimacy of the European project. This report identifies the key drivers of people’s perceptions about the future and explores whether optimists and pessimists differ in their socioeconomic, cultural and political characteristics. To examine the extent to which optimists and pessimists behave and feel differently, the report looks at their socioeconomic and sociopolitical profiles. Finally, it explores how the level of optimism differs in the Member States in relation to country context. The analyses use data from before the COVID-19 pandemic, and the results demonstrate the importance of monitoring how people’s feelings about the future evolve during the recovery from the crisis.
7 December 2020
Programming document 2021–2024: Towards recovery and resilience
This programming document describes Eurofound’s planned work over the programming period 2021–2024. It sets out the policy and institutional context for the programme, describes the multiannual programme for the four-year period and sets out the work programme for 2021. Eurofound’s priorities for 2021–2024 are shaped by the key challenges for social cohesion and just transitions in a changing environment in the aftermath of the COVID-19 crisis. The Agency focuses on issues where it can draw on its core expertise in the areas of working conditions, industrial relations, employment and living conditions, to support its stakeholders, by providing evidence that can assist their policy action.
4 May 2021
COVID-19 could be a catalyst for fundamental change that will define the Future of Europe
8 December 2020
Upward convergence in material well-being: Is a COVID-19 setback inevitable?
The EU strives for the upward convergence of its Member States, where their performance improves and gaps between them decrease. Nearly a decade after the Great Recession, the COVID-19 crisis has again put this objective under pressure. This policy brief focuses on convergence in material well-being in Europe. Trends in several indicators largely follow the economic cycle, with upward convergence in good times and downward divergence in bad times. This could mean further divergence and polarisation among Member States as we face a new economic downturn, with the prospect of an uneven pace of recovery across countries when growth returns.
The policy brief presents an overview of policy measures implemented by the EU and Member States to smooth the impact of the COVID-19 crisis. It discusses EU coordination of minimum income schemes as a possible tool to limit deterioration and divergence in the indicators should the economy enter a downturn.
3 March 2020
Priorities for a new Europe
This compendium of articles presents a snapshot of some of Eurofound’s most recent research, and highlights important 21st-century trends in quality of life and working conditions throughout the EU. It is organised around the six priority areas set out by the new European Commission for a transition to a fair, climate-neutral and digital Europe.
„Eurofound“ mokslininkai teikia ekspertines įžvalgas ir su jais galima susisiekti dėl klausimų ar žiniasklaidos užklausų.
Tadas Leončikas
Head of UnitTadas Leončikas nuo 2022 m. rugsėjo mėn. vadovauja EUROFOUND Užimtumo skyriui. Prieš tai jis buvo Socialinės politikos skyriaus vyresnysis mokslinių tyrimų vadovas, vadovavo Europos gyvenimo kokybės tyrimui (EQLS) ir rengė EUROFOUND tyrimo tyrimus. Nuo tada, kai 2010 m. pradėjo dirbti su EUROFOUND, jis dirbo įvairiomis temomis, įskaitant apklausos metodus, gyvenimo kokybę, socialinį judumą, socialinę įtrauktį, pasitikėjimą ir būsto trūkumus. Ankstesnėje karjeroje jis vadovavo Etninių studijų institutui Lietuvoje, kur dirbo su etninių mažumų, migrantų ir kitų pažeidžiamų grupių padėties tyrimais. Kaip tyrėjas anksčiau bendradarbiavo su Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, Jungtinių Tautų vystymosi programa ir Tarptautine migracijos organizacija. Jis turi sociologijos daktaro laipsnį.
Massimiliano Mascherini
Head of UnitMassimiliano Mascherini nuo 2019 m. spalio mėn. vadovauja EUROFOUND Socialinės politikos skyriui. 2009 m. jis prisijungė prie Eurofound kaip mokslinių tyrimų vadovas, rengė ir koordinavo projektus jaunimo užimtumo, NEET ir lyčių lygybės srityse. 2017 m. jis tapo vyresniuoju mokslinių tyrimų vadovu ir vadovavo naujiems konvergencijos stebėsenos ES tyrimams. Be to, jis vadovavo 2026 m. Europos gyvenimo kokybės tyrimo koncepcijai. 2025 m. jis buvo apdovanotas Brendano Walsho premija už geriausią straipsnį, paskelbtą "Economic and Social Review". Anksčiau jis buvo Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro mokslinis darbuotojas. Jis studijavo Florencijos universitete, kur įgijo aktuarinių ir statistikos mokslų specialybę ir įgijo taikomosios statistikos daktaro laipsnį. 2014 m. Italijos universitetų ir mokslinių tyrimų ministerijoje įgijo socialinės statistikos ir demografijos docento. Jis buvo vizituojantis bendradarbis Sidnėjaus universitete ir Olborgo universitete bei kviestinis profesorius Popiežiškojoje socialinių mokslų akademijoje.
Ši skiltis suteikia prieigą prie viso turinio, kuris buvo paskelbtas šia tema.
