Socialinė apsauga
Socialinės apsaugos sistemos yra skirtos apsaugoti žmones nuo pajamų praradimo rizikos, susijusios su nedarbu, liga ir invalidumu, tėvų pareigomis, vaikų ir būsto išlaidomis, senatve arba netekus sutuoktinio ar vieno iš tėvų. Socialinės apsaugos sistemų organizavimas ir finansavimas priklauso ES valstybėms narėms. Vis dėlto ES atlieka ypatingą vaidmenį užtikrinant, kad ES teisės aktais, kuriais koordinuojamos nacionalinės socialinės apsaugos sistemos, būtų tinkamai apsaugoti asmenys, kurie juda per sienas ir todėl patenka į skirtingų socialinės apsaugos sistemų kompetencijos sritį. Tokie teisės aktai daugiausia susiję su įstatymų nustatytomis socialinės apsaugos sistemomis.
Naujausias turinys šia tema pateikiamas toliau.
Foundation Forum 2025: Key takeaways
This paper provides the top 20 takeaways from the Foundation Forum 2025 which took place at IMMA Venues Dublin on 19–20 November 2025.Europe’s social model – The key to competitive growth – Background paper
This background paper outlines the context for the issues to be examined at Eurofound’s Foundation Forum 2025. As the global order proves to be increasingly volatile, the European Union itself is undergoing a profound transformation in terms of its socioeconomic and geopolitical landscape. Enhancing competitiveness and ensuring sustainable economic growth are now at the top of the EU agenda.Socialinės apsaugos skaitmeninimas
Ši ataskaita daugiausia dėmesio skiria priekinės ir galinės administracijos procesų, susijusių su piniginėmis socialinėmis išmokomis, skaitmenizavimu. 10 ES valstybių narių ir Norvegijoje galima pateikti skaitmeninę paraišką visoms arba visoms iš devynių tirtų išmokų, išskyrus vieną. Mažiausiai penkiose valstybėse narėse popierinės paraiškos dėl kai kurių naudų buvo nutrauktos.Eurofound tyrimuose buvo nagrinėjamos galimybės naudotis paslaugomis ir nauda tiek kaip priemonė konkretiems poreikiams tenkinti, tiek kaip integruotų pastangų skatinti įtrauktį dalis. Kokybiškos viešosios paslaugos yra gyvybiškai svarbi priemonė siekiant aukšto lygio socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties. EUROFOUND tyrime nagrinėjama galimybė naudotis įvairiomis socialinėmis paslaugomis ir jų kokybė, taip pat tiriamas COVID-19 poveikis tokių paslaugų naudojimui ir teikimui. Daugiausia dėmesio skiriama toms paslaugoms ir išmokoms, kurios atitinka pažeidžiamų grupių, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonių, migrantų, jaunimo ar neįgaliųjų, poreikius.
Moksliniuose tyrimuose taip pat daugiausia dėmesio skiriama struktūriniams pokyčiams, kuriuos daugiausia lemia skaitmeninimas, klimato kaita ir COVID-19 (žr. toliau pateiktą infografiką), ir kaip užtikrinti teisingą pertvarką, skatinančią socialinę apsaugą ir darbuotojų teises.
ES sutarties 2 straipsnyje nustatyta, kad aukšto lygio socialinės apsaugos skatinimas yra pagrindinis uždavinys. Socialinės apsaugos sistema apima išmokas pinigais ir natūra. Europos socialinių teisių ramstyje pabrėžiama galimybė naudotis vaikų priežiūros, sveikatos priežiūros, ilgalaikės priežiūros ir būsto paslaugomis, taip pat bedarbio pašalpomis, minimaliomis pajamomis ir ištekliais senatvėje, kad jie galėtų gyventi oriai.
Europos socialinių teisių ramstyje nustatyta 20 pagrindinių principų ir teisių, būtinų sąžiningoms ir gerai veikiančioms darbo rinkoms ir socialinės apsaugos sistemoms. Principai suskirstyti į tris kategorijas, iš kurių viena yra socialinė apsauga ir įtrauktis. 2021 m. kovo 4 d. Europos Komisija pristatė veiksmų planą, kuriuo siekiama visapusiškai įgyvendinti ramstį, paverčiant principus konkrečiais veiksmais, naudingais ES piliečiams, kartu remiant atsigavimą po COVID-19 poveikio. Siekiant sumažinti nelygybę, ji pasiūlė naują ES tikslą iki 2030 m. bent 15 milijonų sumažinti žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičių, įskaitant bent 5 milijonus vaikų.
Europos Komisija: Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planasopens in new tab
2021 m. kovo 24 d. Komisija pasiūlė ES vaiko teisių strategiją ir Tarybos rekomendaciją, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema, siekiant užtikrinti, kad vaikai, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, turėtų veiksmingą prieigą prie pagrindinių paslaugų, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros ir švietimo. 2021 m. birželio 14 d. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų taryba (EPSCO) priėmė Europos vaiko garantijų sistemą.
Europos Komisija: ES vaiko teisių strategija ir Europos vaiko garantijų sistemaopens in new tab
Europos Komisija: Taryba priėmė Europos vaiko garantijų sistemąopens in new tab
Komisija naudojasi Europos semestro procesu valstybių narių socialinės apsaugos sistemoms stebėti ir prireikus teikia konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl jų socialinių biudžetų panaudojimo siekiant užtikrinti tinkamą ir tvarią socialinę apsaugą.
Europos Komisija: Europos semestrasopens in new tab
Kitas svarbus Europos Komisijos prioritetas – sukurti skaitmeniniam amžiui pritaikytą Europą. Tai apima investicijas į skaitmenines viešąsias paslaugas ir tinkamą platformų darbuotojų socialinę apsaugą.
Tai – svarbiausių rezultatų šia tema atranka.
8 October 2024
Social protection 2.0: Unemployment and minimum income benefits
This report focuses on unemployment and minimum income benefits for people of working age. Individuals with short or no employment records (mainly young people), the self-employed, those with non-standard working arrangements, and the long-term unemployed are often not entitled to higher-tier, or any, unemployment benefits. No Member State was identified where more than 80% of those entitled to minimum income benefits receive them. Benefit recipients at higher risk of having an inadequate income include those without access to social housing in areas with high housing costs, unemployed individuals whose most recent job was low paid and the long-term unemployed people. The report also investigates the rejection of applications (frequently, around 30% are rejected), the digitalisation of application processes (most common for unemployment benefits) and economic activation requirements (typically, 1–6% of benefit recipients annually are sanctioned for not complying with activity requirements) and service entitlements.
30 May 2023
Unaffordable and inadequate housing in Europe
Unaffordable housing is a matter of great concern in the EU. It leads to homelessness, housing insecurity, financial strain and inadequate housing. It also prevents young people from leaving their family home. These problems affect people’s health and well-being, embody unequal living conditions and opportunities, and result in healthcare costs, reduced productivity and environmental damage. Private tenants have faced particularly large housing cost increases, and owners with mortgages are vulnerable to interest rate increases. In addition, many owners without mortgages, especially in post-communist and southern European countries, experience poverty and housing inadequacy. The cost-of-living crisis affects people in all tenancies. Social housing and rent subsidies support many, but capacity differs across and within countries, and these measures exclude certain groups in vulnerable situations and fail to reach everyone who is entitled to them. Three quarters of Member States have Housing First initiatives – providing housing for homeless people – but these mostly operate on a small scale. This report maps housing problems in the EU and the policies that address them, drawing on Eurofound’s Living, working and COVID-19 e-survey, European Union Statistics on Income and Living Conditions and input from the Network of Eurofound Correspondents.
5 July 2022
Policies to support refugees from Ukraine
11 March 2021
COVID-19: Implications for employment and working life
Disclaimer - Please note that this report was updated with revised data (specifically for Bulgaria) on 23 March 2021.
This report sets out to assess the initial impact of the COVID-19 crisis on employment in Europe (up to Q2 2020), including its effects across sectors and on different categories of workers. It also looks at measures implemented by policymakers in a bid to limit the negative effects of the crisis. It first provides an overview of policy approaches adopted to mitigate the impact of the crisis on businesses, workers and citizens. The main focus is on the development, content and impact of short-time working schemes, income support measures for self-employed people, hardship funds and rent and mortgage deferrals. Finally, it explores the involvement of social partners in the development and implementation of such measures and the role of European funding in supporting these schemes.
8 December 2020
Upward convergence in material well-being: Is a COVID-19 setback inevitable?
The EU strives for the upward convergence of its Member States, where their performance improves and gaps between them decrease. Nearly a decade after the Great Recession, the COVID-19 crisis has again put this objective under pressure. This policy brief focuses on convergence in material well-being in Europe. Trends in several indicators largely follow the economic cycle, with upward convergence in good times and downward divergence in bad times. This could mean further divergence and polarisation among Member States as we face a new economic downturn, with the prospect of an uneven pace of recovery across countries when growth returns.
The policy brief presents an overview of policy measures implemented by the EU and Member States to smooth the impact of the COVID-19 crisis. It discusses EU coordination of minimum income schemes as a possible tool to limit deterioration and divergence in the indicators should the economy enter a downturn.
8 October 2020
Access to care services: Early childhood education and care, healthcare and long-term care
The right of access to good-quality care services is highlighted in the European Pillar of Social Rights. This report focuses on three care services: early childhood education and care (ECEC), healthcare, and long-term care. Access to these services has been shown to contribute to reducing inequalities throughout the life cycle and achieving equality for women and persons with disabilities. Drawing on input from the Network of Eurofound Correspondents and Eurofound’s own research, the report presents an overview of the current situation in various EU Member States, Norway and the UK, outlining barriers to the take-up of care services and differences in access issues between population groups. It pays particular attention to three areas that have the potential to improve access to services: ECEC for children with disabilities and special educational needs, e-healthcare and respite care.
20 December 2019
Casual work: Characteristics and implications
Casual work, both intermittent and on-call, contributes to labour market flexibility and is therefore increasingly used across Europe. In some countries, practices go beyond the use of casual employment contracts to include other types of contracts and forms of self-employment. While it offers some advantages for both employers and workers, it is often discussed by policymakers at EU and national levels due to the observed negative consequences it has for some workers. Impacts include economic insecurity and unpredictability of working time, which in turn affect workers’ health, well-being and social security. From a labour market perspective, casual work raises concerns about decent social inclusion of vulnerable groups, labour market segmentation and more general trends towards fragmentation of work and brain drain. Some policy responses have already been implemented to tackle these issues; further policy pointers are flagged in the report.
„Eurofound“ mokslininkai teikia ekspertines įžvalgas ir su jais galima susisiekti dėl klausimų ar žiniasklaidos užklausų.
Marie Hyland
Research officerMarie Hyland prisijungė prie EUROFOUND kaip Socialinės politikos skyriaus mokslinių tyrimų pareigūnė 2023 m. Prieš tai Marie keletą metų dirbo ekonomiste Pasaulio banke, kur dirbo įvairiais klausimais, įskaitant lytį, klimato kaitą ir privataus sektoriaus plėtrą. Marie tyrime buvo nagrinėjamas teisinės diskriminacijos poveikis moterų ekonominiam įgalinimui, nagrinėjamas įmonės dydžio ir valdymo praktikos vaidmuo produktyvumui ir ekonominei plėtrai, analizuojama klimato kaitos švelninimo politikos ekonomika. Marie yra įgijusi ekonomikos daktaro laipsnį Dublino Trejybės koledže.
Ši skiltis suteikia prieigą prie viso turinio, kuris buvo paskelbtas šia tema.
