Migracija ir judumas
Laisvas darbo jėgos judėjimas viduje jau kelerius metus yra kertinis ES politikos darbotvarkės akmuo, kurio pagrindiniai tikslai – skatinti tarptautinius mainus ir subalansuoti skirtumus, susijusius su konkrečiomis nacionalinėmis sistemomis. Migracija ir judumas yra būtini siekiant spręsti įgūdžių disbalanso problemą ir reaguoti į darbo rinkos poreikius. Judumas suteikia galimybių ES piliečiams.
Naujausias turinys šia tema pateikiamas toliau.
What does Europe need: walls or workers? Recent national developments in managing labour migration in Europe
Recent developments in Europe’s labour migration policies reveal a picture of countries trying to balance security and resources concerns with finding solutions for labour shortages.Migration and mobility unpacked
Migration is a multifaceted and emotive phenomenon and, due to its complexity, also often a subject prone to misinformation. Moreover, it can be the target of disinformation. What is the reality?Role of human capital inequalities in social cohesion and convergence
This report examines convergence in human capital – specifically that of individuals with tertiary education – in the EU, analysing three phases: creation, utilisation in the labour market and mobility. The analysis finds that Member States are performing better in creating human capital through education but finds disparities in the other two phases, with differences in labour market opportunities resulting in different mobility flows. A cost estimate exercise reveals that a country’s lack of attractiveness to talented individuals has economic repercussions, and that loss of human capital through emigration is not balanced by returning or incoming talent. If the imbalance in human capital circulation in the EU is not addressed, this may hurt convergence, leaving Member States and regions without the skills to negotiate the twin transition successfully. An examination of policies to attract talent illuminates the need for long-term initiatives and to link them with labour market opportunities.
Atsižvelgiant į migracijos ir judumo sudėtingumą, socialiniai ir ekonominiai tyrimai yra labai svarbūs siekiant pagrįsti politinius sprendimus. Eurofound išsamiuose tyrimuose, susijusiuose su įvairiais migrantų ir mobiliųjų darbuotojų aspektais, daugiausia dėmesio skiriama geografiniam judumui. Jame daugiausia nagrinėjama ES piliečių padėtis darbo rinkoje, susijusi su judumu ES viduje arba vidaus migracija ir trečiųjų šalių piliečių migracija į ES.
Migrantų priėmimas ir integravimas
2023 m. analizėje daugiausia dėmesio skiriama socialiniam migracijos poveikiui, nagrinėjant iššūkius, susijusius su daugiau nei penkių milijonų perkeltųjų asmenų antplūdžiu dėl Rusijos invazijos į Ukrainą nuo 2022 m. vasario mėn.
Bus pradėti kiti tyrimai apie darbo jėgos trūkumą ir nepakankamai išnaudotą darbuotojų potencialą, nagrinėjant politikos intervencijas ir įmonių praktiką. Ypatingas dėmesys bus skiriamas sektoriams, kuriuose dėl COVID-19 krizės padidėjo darbo jėgos trūkumas. Atvejų analizė taip pat bus integruota į įmonių iniciatyvas, skirtas migrantų iš Ukrainos integracijai.
Darbo jėgos judumo ir integracijos politika
EUROFOUND išnagrinėjo tendencijas ir politiką, susijusias su darbo jėgos judumu ES, taip pat komandiruotų darbuotojų valstybėse narėse.
2015–2017 m. į ES atvykus didžiuliam prieglobsčio prašytojų antplūdžiui, EUROFOUND tyrime buvo nagrinėjamas viešųjų paslaugų vaidmuo socialinėje ir ekonominėje pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų integracijoje, ypatingą dėmesį skiriant integracijai į darbo rinką, būstui, socialinėms paslaugoms, sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugoms.
Tai buvo atlikta remiantis pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų integracijos į darbo rinką metodų tyrimais, atliktais nedelsiant reaguojant į 2015 m. pabėgėlių krizę, atnaujinant informaciją apie teisės aktus, nagrinėjant integraciją į darbo rinką ir nagrinėjant socialinių partnerių vaidmenį.
Migracijos, darbo rinkos politikos ir veiksmingos trečiųjų šalių piliečių integracijos tyrimai nagrinėjo valstybių narių politikos koordinavimą ir svarbų socialinių partnerių vaidmenį migracijos iš trečiųjų šalių srityje.
EUROFOUND taip pat atliko tyrimą dėl darbo rinkos tarpininkų reguliavimo ir socialinių partnerių vaidmens užkertant kelią prekybai darbo jėga. Kiti tyrimai buvo skirti sveikatos priežiūros darbuotojų mobilumo ir migracijos poveikiui Vidurio ir Rytų Europos šalyse.
Migrantų integracijos vietos politika
2006–2010 m. EUROFOUND atliko ankstesnį tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau kaip 30 Europos miestų, bendradarbiaujančių remdami trečiųjų šalių migrantų socialinę ir ekonominę integraciją. Europos migrantų vietos integracijos politikos miestų tinklas (CLIP) skatino struktūriškai dalytis patirtimi rengiant atskiras miestų ataskaitas ir praktinius seminarus, apimančius keturis mokslinių tyrimų modulius būsto, įvairovės, tarpkultūrinės politikos ir etninio verslumo srityse. Kiekvieno mokslinių tyrimų modulio rezultatų patirtis ir išvados taip pat prisidėjo prie nacionalinių ir Europos diskusijų dėl integracijos.
ES, vyriausybės ir socialiniai partneriai praktiškai susiduria su daugybe iššūkių, susijusių su vidaus judumu. 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucijoje daugiausia dėmesio skiriama ES taisyklių poveikiui laisvam darbuotojų ir paslaugų judėjimui, skatinant judumą ES viduje, kaip priemonę darbo jėgos pasiūlai ir paklausai suderinti, taip pat darbo rinkos poreikiams ir migrantų įgūdžiams derinti. Tai dar labiau apsunkino Rusijos invazija į Ukrainą 2022 m. vasarį ir dar viena tokio masto pabėgėlių krizė, kokios nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo.
Be to, didelis pabėgėlių antplūdis 2015 m. (dažnai vadinamas Sirijos pabėgėlių krize) padarė didelį poveikį visoje ES ir už jos ribų. Migracija yra vienas iš svarbiausių Europos Komisijos politikos prioritetų. 2020 m. rugsėjo 23 d. priimtame naujajame Komisijos migracijos ir prieglobsčio pakte nustatytas teisingesnis ir labiau integruotas požiūris į migracijos ir prieglobsčio valdymą. Ja siekiama sumažinti neteisėtos migracijos paskatas, plėtoti teisėtos migracijos kelius ir atkurti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą migracijos valdymu. Tarp į dokumentų rinkinį įtrauktų iniciatyvų yra 2021–2027 m. integracijos ir įtraukties veiksmų planas, įgūdžių ir talentų dokumentų rinkinys, skirtas kvalifikuotiems talentams pritraukti į įvairias darbo rinkas, taip pat teisėtos migracijos politika. 2022 m. birželio mėn. ES valstybės narės pasiekė susitarimą dėl kelių reformos aspektų, susijusių su prie ES išorės sienų atvykstančių migrantų tikrinimu ir registravimu.
Reaguodama į karą Ukrainoje ir pabėgėlių antplūdį į ES, Europos Vadovų Taryba pirmą kartą savo istorijoje pasinaudojo Laikinosios apsaugos direktyva ir pratęsė jos galiojimą iki 2024 m. kovo 4 d. Ji suteikia laikiną apsaugą perkeltiesiems asmenims ir apima specialią vaikų apsaugą, galimybę gauti išsilavinimą ir sveikatos priežiūrą, taip pat galimybę gauti darbą, būstą ir būstą.
2022 m. balandžio mėn. Komisija pateikė plataus užmojo ir tvarią teisėtos migracijos politiką, apimančią konkrečius veiksmus, kuriais remiama nuo karo Ukrainoje bėgančių asmenų integracija į ES darbo rinką. Vėliau, 2022 m. birželio mėn., Komisija paskelbė 2021 m. atliktos specialios "Eurobarometro" apklausos, susijusios su visuomenės nuomone apie imigrantų integraciją ES, rezultatus.
Europos Komisija: Migracija ir prieglobstisopens in new tab
EUR-Lex: 2021–2027 m. integracijos ir įtraukties veiksmų planasopens in new tab
Europos Komisija: Teisėti keliai į Europos Sąjungąopens in new tab
EUR-Lex: Įgūdžių ir talentų pritraukimas į ESopens in new tab
Europos Komisija: Specialioji "Eurobarometro" apklausa 2022 m. birželio mėn.: imigrantų integracija Europos Sąjungojeopens in new tab
Europos Vadovų Taryba: Pabėgėlių iš Ukrainos antplūdisopens in new tab
Tai – svarbiausių rezultatų šia tema atranka.
28 March 2024
Social impact of migration: Addressing the challenges of receiving and integrating Ukrainian refugees
This report focuses on the challenges that the EU Member States and Norway face when receiving and integrating refugees who fled Ukraine after Russia’s invasion in February 2022. It investigates their labour market integration and access to and experiences with public services that are crucial for societal inclusion. The main aim is to explore and highlight the interplay between different areas of integration: employment, housing arrangements, healthcare (including mental health care), access to childcare and social assistance. The report uses information collected by Eurofound from the Member States and Norway and covers developments up to mid-2023. It examines the following issues: employment levels and barriers to labour market access for Ukrainian refugees; support measures for labour market integration; and the ways in which the Member States and Norway facilitate access to key services (housing, education, healthcare and social assistance) and the challenges that have to be overcome in this regard.
14 June 2023
Barriers to employment of displaced Ukrainians
In responding to Russia’s war against Ukraine, the EU activated its Temporary Protection Directive (TPD) for people who fled the country, allowing them to settle in the EU and to access basic public services and the labour market. By spring 2023, more than 4.5 million people had made use of the TPD or similar national protection schemes in the EU. In 2022, the European Union Agency for Fundamental Rights conducted an online survey among people displaced from Ukraine. Eurofound has analysed the survey results on their experiences when seeking to access employment. This paper highlights the main barriers that displaced people encountered and suggests ways to facilitate their inclusion.
Watch the video - Joint webinar: Equality and inclusion in a post-pandemic EU
25 June 2020
Racial discrimination is not a thing of the past in the EU
27 November 2019
How your birthplace affects your workplace
Employment statistics consistently show that having a foreign background has an influence on people’s employment prospects. Less is known about the types of jobs workers with foreign backgrounds hold and their working conditions. This policy brief contributes to filling this gap. It compares the experience of workers with a foreign background to that of native workers; it also distinguishes between the experiences of first-generation and second-generation migrants and between those of women and men.
The evidence shows that having a foreign background can have a negative impact both on labour market integration and working conditions. However, significant differences emerge between different groups of migrants. The findings highlight the clear need for a nuanced approach to policymaking to ensure a level playing field in the labour market for workers with a foreign background.
19 June 2019
Role of public services in integrating refugees and asylum seekers
Following the influx of over three million asylum seekers into the European Union in the three-year period 2015–2017, Member States faced a number of challenges related to integrating the newly arrived into their country. This report explores the role of public services – specifically housing, social services, health and education services – in the social and economic integration of refugees and asylum seekers. It aims to identify the factors that hinder this process and the elements that contribute to successful integration. The overall focus is on destination countries, particularly the three countries most affected by the inflow of refugees and asylum seekers: Austria, Germany and Sweden.
„Eurofound“ mokslininkai teikia ekspertines įžvalgas ir su jais galima susisiekti dėl klausimų ar žiniasklaidos užklausų.
Eleonora Peruffo
Research officerEleonora Peruffo yra EUROFOUND Socialinės politikos skyriaus mokslinių tyrimų pareigūnė. Ji dirba temomis, susijusiomis su aukštynkrypte konvergencija ir socialine sanglauda Europoje. 2021–2022 m. ji pateikė duomenų analizę Europos darbo sąlygų telefonu tyrimui (EWCTS). Ji prisijungė prie EUROFOUND 2014 m. ir dirbo su restruktūrizavimu, užimtumu ir skaitmeninimu susijusiomis temomis. Ji yra įgijusi diplomatinių mokslų ir tarptautinių santykių magistro laipsnį, kurį suteikė Triesto universitetas, ir informatikos magistro laipsnį – duomenų analitika Airijos nacionaliniame koledže.
Karel Fric
Research officerKarel Fric yra EUROFOUND Socialinės politikos skyriaus mokslinių tyrimų pareigūnas. Jo darbas apima apklausų tyrimus, duomenų analizę ir projektų valdymą, ypatingą dėmesį skiriant darbo ir gyvenimo sąlygoms, lygybei ir diskriminacijai. Anksčiau jis dirbo tyrėju Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūroje Vienoje, Austrijoje, ir mokslinių tyrimų ir konsultavimo organizacijoje "Panteia", įsikūrusioje Zoetermeeryje, Nyderlanduose. Karelas yra įgijęs socialinių mokslų daktaro laipsnį Roterdamo Erasmus universitete ir ekonomikos magistro laipsnį Utrechto universitete.
Ši skiltis suteikia prieigą prie viso turinio, kuris buvo paskelbtas šia tema.
