Konvergencija ir socialinė sanglauda
Europos Sąjungos projektui itin svarbi konvergencija aukštyn. Atsižvelgiant į tam tikrus ekonominius ir socialinius rodiklius, didėjanti konvergencija reiškia, kad valstybės narės vidutiniškai gerina savo veiklos rezultatus siekdamos politikos tikslo arba visuomenei priimtinos krypties, kartu mažindamos skirtumus. Tokiu būdu prasčiausiai veikiančios šalys vejasi geriausiai veikiančias šalis, o abi auga.
Naujausias turinys šia tema pateikiamas toliau.
Nuo idėjos iki veiksmo: laisvės likti regione sąlygų matavimas
Šiame straipsnyje nagrinėjama, kodėl "laisvė pasilikti" turėtų būti ES regioninės politikos pagrindas ir kaip naujasis EUROFOUND šešių dimensijų indeksas vertina sąlygas, kurios leidžia tai padaryti, atskleidžiant, kad nė vienas regionas nepasižymi visais regionais, ir pagrindžiant pritaikytas vietos strategijas teritoriniams skirtumams mažinti.Social cohesion and inclusive participation in a polarised Europe
This report investigates the dimensions of polarisation in Europe, offering a 20-year perspective based on data from the European Social Survey. It examines trends and national variations in polarisation on various issues, looking at how European values and attitudes have changed over time.Geografinių skirtumų stebėsena: regioninė konvergencija
Šioje ataskaitoje nagrinėjama teisė pasilikti visuose ES regionuose ir nagrinėjama, kodėl vienos bendruomenės klesti, o kitos nyksta. Nagrinėjant šį klausimą šešiais svarbiais aspektais – prieiga prie pagrindinių paslaugų, darbo rinkos galimybės, aplinkos kokybė, skaitmeninis ryšys, būsto prieinamumas ir institucinis efektyvumas – tyrime atskleidžiami veiksniai, skatinantys žmones pasilikti arba atstumiantys juos.EUROFOUND ir toliau veikia kaip kompetencijos centras, skirtas stebėti ir analizuoti pagrindines tendencijas ir veiksnius, lemiančius didėjančią gyvenimo ir darbo sąlygų konvergenciją ir ekonominės bei socialinės sanglaudos stiprinimą ES.
COVID-19 pandemija sukėlė precedento neturintį iššūkį ES ekonominiam ir socialiniam atsparumui, išryškindamas bet kokios jau pasiektos konvergencijos modelių pažangos pažeidžiamumą. Dabartiniai iššūkiai, kylantys dėl skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos, taip pat demografinė krizė ir nauja geopolitinė įtampa, dar kartą kelia susirūpinimą, kad didėjanti konvergencija gali sulėtėti ir pateisinti tolesnę stebėseną. Daugiausia dėmesio skirdamas ES valstybių narių ir regionų rezultatų ir veiklos rezultatų konvergencijai, EUROFOUND stebi socialinių ir ekonominių veiksnių, užimtumo, darbo sąlygų ir gyvenimo sąlygų konvergenciją.
Tyrimas suteikia svarbių įžvalgų apie iššūkius ir perspektyvas socialinės sanglaudos ir konvergencijos srityje ES, padedant užtikrinti, kad jos ekonomika ir visuomenė būtų atsparios būsimiems sukrėtimams. Mokslinių tyrimų tikslas – padėti politiniams veiksmams remti tvarią aukštynkryptę ekonominę ir socialinę konvergenciją, mažinti daugialypę nelygybę ir plėtoti iniciatyvas, skirtas stiprinti socialinę sanglaudą, padedant spręsti iššūkius, su kuriais susiduria ES, nacionalinis ir regioninis lygmenys, kuriuos sukėlė pastarųjų metų krizės.
Agentūra reguliariai teikia ataskaitas apie didėjančios konvergencijos tendencijas socialiniame ir ekonominiame aspekte, taip pat Europos socialinių teisių ramstyje išdėstytus aspektus valstybių narių ir regionų lygmenimis, taip pat lygindama ES su kitomis išsivysčiusiomis šalimis. ES konvergencijos stebėsenos centras renka naujausią informaciją apie konvergenciją įvairiais socialiniais ir ekonominiais klausimais, įskaitant rodiklių, paimtų iš Eurostato rodiklių, įtrauktų į Europos socialinių teisių ramstį pridedamos socialinių rodiklių suvestinės, taip pat EUROFOUND Europos gyvenimo kokybės tyrimo (EQLS) ir Europos darbo sąlygų tyrimo (EWCS) rodiklių analizę.
2025–2028 m. EUROFOUND ir toliau kasmet stebi didėjančios konvergencijos padėtį Europoje ir reguliariai skelbia konkrečius ekonominės, socialinės ar institucinės konvergencijos aspektus. Naujais tyrimais siekiama ištirti geografinių skirtumų ir konvergencijos raidą. Naujuose tyrimuose taip pat daugiausia dėmesio skiriama regionų skirtumų tendencijoms ir dinamikai , kad būtų galima nustatyti Europos regionų veiklos rezultatus pagal teisės pasilikti aspektus. Be to, nagrinėjama, kaip skirtumai ir prasti veiklos rezultatai veikia socialinį kapitalą ir institucinį pasitikėjimą įvairiose ES geografinėse vietovėse. Moksliniuose tyrimuose taip pat nagrinėjamos socialinės perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos pasekmės, daugiausia dėmesio skiriant tvariam elgesiui, paskirstymo poveikiui ir socialinei sanglaudai.
Sužinokite daugiau
Convergence monitoring hub
This online resource summarises Eurofound's research on convergence, explains the different dimensions of convergence and provides access to the convergEU app, allowing researchers to perform their own analysis on convergence.convergEU app
The web-based tool 'convergEU' permits the analysis of upward convergence for the full set of indicators part of the Social Scoreboard accompanying the European Pillar of Social Rights as well as for a selected set of Eurofound indicators drawn from the European Quality of Life Survey (EQLS) and the European Working Conditions Survey (EWCS). In five easy steps, the web-based tool can create a full upward convergence analysis.&w=3840&q=100)
This video is hosted by a third party, YouTube.
By clicking on the button to play the video you accept their terms and conditions .
ES atsigauna po COVID-19 pandemijos, tačiau patiria didelį geopolitinį spaudimą dėl konflikto prie jos slenksčio ir nusistovėjusių aljansų bei ekonominių santykių griūties. Dėl šių priežasčių siekiant paremti ES projektą labai svarbu išlaikyti vidaus socialinę sanglaudą ir pasitikėjimą. Kai valstybių narių veiklos rezultatai skiriasi ir valstybėse narėse didėja nelygybė, tai kelia susirūpinimą dėl įvairių priežasčių. Pirma, todėl, kad tai prieštarauja lūkesčiams, kad gilinant Europos integraciją didėja sanglauda nacionaliniu ir visos Europos lygmenimis. Antra, dėl to, kad didėjantys skirtumai gali skleisti socialinės neteisybės ir nesąžiningumo jausmą tarp piliečių, pakurstyti antieuropietiškas nuotaikas ir pakenkti Europos projektui.
ES sanglaudos politika ir jos tikslai skatinti regioninę plėtrą ir konvergenciją galėtų būti grindžiami EUROFOUND moksliniais tyrimais dėl ES geografinių skirtumų ir konvergencijos, kurių tikslai atitinka Europos socialinių teisių ramstį ir jo tikslą veikti kaip didėjančios konvergencijos ES kelrodis.
Tai – svarbiausių rezultatų šia tema atranka.
25 April 2024
The political dimension of social cohesion in Europe
This report investigates the political dimensions of social cohesion in Europe, offering a 20-year perspective derived from 10 rounds of the European Social Survey. It scrutinises trends and regional variations in political participation, examining correlations with levels of institutional distrust and discontent. In addition, the report explores political engagement amid the COVID-19 pandemic, utilising insights from the Living, working and COVID-19 e-survey. Unemployment emerges as the primary driver of political disengagement, a pivotal finding of the analysis.
Furthermore, the report uncovers significant disparities in political engagement across European regions. Regions with well-educated populations tend to exhibit higher levels of political activity, and economic prosperity and migration rates have only a modest influence on political activity.
The report also highlights the variation in institutional distrust across regions. Nordic countries display markedly lower levels of distrust in their institutions than continental countries, whereas in eastern European and Mediterranean countries levels are markedly higher.
2 August 2023
Green, clean and keen to converge? A convergence analysis of environmental quality of life in the EU
This report explores the dynamics of the environmental performance of the EU Member States and the extent to which the disparities in their performance have narrowed since the early 2000s. The report is a product of cooperation between Eurofound and the European Environment Agency, with the technical expertise in convergence of the former meeting the expertise in European environmental issues of the latter. It focuses on three levels of analysis: headline indicators, residential-level indicators and household-level indicators. In order to explore the multifaceted issue of environmental quality of life in the EU, the report investigates environmental indicators through a convergence analysis. The results suggest that the EU is on the right track to becoming carbon neutral, although the speed of the greening process varies among the Member States. A fast and steady improvement in performance can be seen for most of the indicators. One noteworthy finding is that the economic downturns of the past two decades negatively affected the household-level indicators examined, which focused on energy poverty.
24 January 2023
Economic and social inequalities in Europe in the aftermath of the COVID-19 pandemic
The COVID-19 pandemic had varying impacts on social groups, depending on existing disadvantages, and it was widely believed that it triggered a rise in inequalities across different areas of life. Using indicators from the EU’s Multidimensional Inequality Monitoring Framework (MIMF), this report shows how inequality in the spheres of income, health, employment and education changed between 2010 and 2020. It also examines the main drivers of this change during the pandemic and explores the relationships between government policies in several domains and inequality.
„Eurofound“ mokslininkai teikia ekspertines įžvalgas ir su jais galima susisiekti dėl klausimų ar žiniasklaidos užklausų.
Eleonora Peruffo
Research officerEleonora Peruffo yra EUROFOUND Socialinės politikos skyriaus mokslinių tyrimų pareigūnė. Ji dirba temomis, susijusiomis su aukštynkrypte konvergencija ir socialine sanglauda Europoje. 2021–2022 m. ji pateikė duomenų analizę Europos darbo sąlygų telefonu tyrimui (EWCTS). Ji prisijungė prie EUROFOUND 2014 m. ir dirbo su restruktūrizavimu, užimtumu ir skaitmeninimu susijusiomis temomis. Ji yra įgijusi diplomatinių mokslų ir tarptautinių santykių magistro laipsnį, kurį suteikė Triesto universitetas, ir informatikos magistro laipsnį – duomenų analitika Airijos nacionaliniame koledže.
Ši skiltis suteikia prieigą prie viso turinio, kuris buvo paskelbtas šia tema.
