&w=3840&q=90)
Priežiūra
Priežiūra gali būti apibrėžiama kaip tai, kas būtina asmens ar kažko sveikatai, gerovei, išlaikymui ir apsaugai. Ji apima ankstyvąjį vaikų ugdymą ir priežiūrą, ilgalaikę vyresnio amžiaus žmonių ar neįgaliųjų priežiūrą bei sveikatos priežiūrą. Norint suprasti priežiūros pasekmes, verta atskirti globos gavėjus nuo žmonių, turinčių priežiūros pareigų (globėjų). Taip pat svarbu atskirti priežiūrą kaip apmokamą ar neapmokamą darbą nuo neformalios priežiūros, kurią teikia šeima ir draugai. Priežiūros paslaugų teikimas yra svarbi socialinės apsaugos dalis, gerinanti gyvenimo kokybę bei prieigą prie švietimo ir darbo ES piliečiams.
Naujausias turinys šia tema pateikiamas toliau.
Spragos užpildymas: nelygybės ankstyvojo vaikų ugdymo ir priežiūros prieinamume
Nors ankstyvasis vaikų ugdymas ir priežiūra (ECEC) buvo daugelio pastarųjų ES iniciatyvų pagrindas, egzistuoja rizika, kad kai kurie vaikai lieka nuošalyje. Šiame straipsnyje nagrinėjami dalyvavimo ECEC rodikliai ir siekiama išsiaiškinti, kaip vaikai, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, gali pasiekti šią svarbią švietimo sistemos dalį.Paths towards independent living and social inclusion in Europe for people with a disability - Background paper
This background paper looks at the EU policy context regarding deinstitutionalisation for people with long-term care needs, analyses trends and outlines strategies supporting independent living.Pažangos vertinimas teikiant paslaugas vaikams visoje Europos Sąjungoje
Šioje ataskaitoje apžvelgiami naujausi ES politikos pokyčiai vaikų skurdo, būsto išlaidų perkrovos ir ankstyvo mokyklos palikimo srityse. Taip pat nagrinėjamos priemonės, skirtos gerinti prieigą prie sveikatos priežiūros ir ankstyvojo vaikų ugdymo bei priežiūros. Ataskaitoje išskiriami sėkmingų metodų ir tobulintinų sričių pavyzdžiai bei pateikiama išsamesnė atrinktų valstybių narių analizė, siekiant nustatyti veiksnius, formuojančius politikos įgyvendinimą.Eurofound tyrimai apima įvairias su priežiūra susijusias temas. Tai apima darbą ir rūpestį, iniciatyvas, skirtas remti neformalius globėjus, dirbančius apmokamame darbe, taip pat tuos, kurie nedirba, didėjantį ilgalaikės priežiūros poreikį, ankstyvąjį vaikų ugdymą ir priežiūrą (ECEC) bei prieigą prie viešųjų paslaugų.
Pagerinta prieiga prie kokybiško ir prieinamo ankstyvojo vaikų ugdymo ir priežiūros (ECEC) bei senjorų priežiūra gali padėti palengvinti Europos Komisijos tikslus didinti užimtumą, ypač moterų ir vyresnio amžiaus darbuotojų dalyvavimą darbo rinkoje. Europos socialinių teisių ramstis ypatingą dėmesį skiria priežiūrai, pirmiausia – teisėms į lygias galimybes ir prieigą prie darbo rinkos. Jame akcentuojama tėvų ir globos atsakomybių turinčių asmenų teisė į geresnį darbo ir asmeninio gyvenimo balansą, tinkamas atostogas ir lanksčias darbo sąlygas, taip pat prieigą prie priežiūros paslaugų. Socialinės apsaugos ir įtraukties srityje pabrėžiama vaikų teisė į prieinamą ankstyvąjį ugdymą ir kokybišką priežiūrą. Pabrėžiama teisė laiku gauti prieinamą ir kokybišką sveikatos priežiūrą. Taip pat pabrėžiama visų teisė į prieinamas ilgalaikes ir kokybiškas priežiūros paslaugas, ypač namų priežiūrą ir bendruomenės paslaugas.
Europos vaikų garantija, priimta 2021 m. birželį, siekia užtikrinti, kad kiekvienas vaikas Europoje, kuriam gresia skurdas ar socialinė atskirtis, turėtų prieigą prie pačių pagrindinių teisių, tokių kaip sveikatos priežiūra ir švietimas. Tarybos rekomendacija dėl aukštos kokybės ankstyvojo vaikų ugdymo ir priežiūros sistemų, priimta 2019 m. gegužę, siekia padėti valstybėms narėms gerinti prieigą prie paslaugų ir jų kokybę. Eurofound dalyvauja teminėje darbo grupėje kaip šios iniciatyvos dalis. 2019 m. birželį priimta nauja direktyva dėl darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros tėvams ir globėjams siekia padidinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje bei šeimos atostogų ir lanksčių darbo sąlygų taikymą.
2022 m. rugsėjo 7 d. Europos Komisija pristatė naują Europos sveikatos priežiūros strategiją kaip savo 2022 m. darbo programos dalį, siekdama užtikrinti "kokybiškas, prieinamas ir prieinamas priežiūros paslaugas" visoje ES.
Europos Komisija: Europos socialinių teisių ramstisopens in new tab
Europos Komisija: Europos vaikų garantijaopens in new tab
Europos Komisija: Tarybos rekomendacija dėl aukštos kokybės ankstyvojo vaikų ugdymo ir priežiūros sistemųopens in new tab
Europos Komisija: Europos priežiūros strategija globėjams ir priežiūros gavėjamsopens in new tab
Tai – svarbiausių rezultatų šia tema atranka.
25 October 2024
Paths towards independent living and social inclusion in Europe
Increasing emphasis on independent living and social inclusion is driving deinstitutionalisation – the shift away from a reliance on residential institutions towards family- and community-based settings for the provision of care and services. The aim is to ensure that people at risk of marginalisation have opportunities to participate fully in society and to exercise their personal rights and freedoms. An institutional culture that gives rise to social isolation and loss of autonomy can be present in any care setting, but it is commonplace in long-stay residential institutions such as children’s homes and nursing homes. Although deinstitutionalisation strategies have been adopted across the EU, shortcomings are apparent. This report presents evidence on changes in the extent of institutional living in the EU over time, as well as information on national deinstitutionalisation strategies and practices. It includes two person-centred case studies that illustrate the benefits of deinstitutionalisation and greater social inclusion and the challenges encountered in efforts towards these goals.
European Child Guarantee monitor
20 September 2023
Guaranteeing access to services for children in the EU
The European Child Guarantee was established in 2021 to ensure that children in need have access to a set of key services. This policy brief analyses trends and disparities in children’s access to early childhood education and care, education, healthcare, nutrition and housing. This is done using a convergence analysis, which tracks whether Member States are improving in respect of specific performance indicators and whether disparities between them are expanding or narrowing. The analysis, where possible, also looks at the differences between urban and rural areas and between children living in households with different levels of income and risk of social exclusion. The indicators chosen for analysis highlight the links between the Guarantee, the European Semester and the Social Scoreboard.
6 July 2022
Fifth round of the Living, working and COVID-19 e-survey: Living in a new era of uncertainty
The fifth round of Eurofound's e-survey, fielded from 25 March to 2 May 2022, sheds light on the social and economic situation of people across Europe two years after COVID-19 was first detected on the European continent. It also explores the reality of living in a new era of uncertainty caused by the war in Ukraine, inflation, and rising energy prices.
The findings of the e-survey reveal the heavy toll of the pandemic, with respondents reporting lower trust in institutions than at the start of the pandemic, poorer mental well-being, a rise in the level of unmet healthcare needs and an increase in the number of households experiencing energy poverty.
28 January 2022
COVID-19 and older people: Impact on their lives, support and care
This report captures the impact of the COVID-19 crisis on the quality of life of older citizens, including the impact on their well-being, finances, employment and social inclusion. It explores the effects on the use of care services and older people’s reliance on other support. The report presents policy measures that have been implemented in EU Member States to support older people along all of the above-mentioned dimensions. These include measures to support independent living and schemes to support the labour market integration of older people or to prevent unemployment, all of which play a role in the quality of life of older citizens.
30 September 2021
COVID-19: A turning point for upward convergence in health and healthcare in the EU?
The impact of COVID-19 has moved public health up the EU social policy agenda. As the EU directs its efforts towards establishing a European Health Union to guard against future health crises, this policy brief examines the extent to which the EU achieved upward convergence in terms of health and healthcare outcomes, as well as health expenditures and delivery, prior to the pandemic. It also examines convergence patterns in infections and deaths from COVID-19 and in the mitigating measures adopted by the EU and national governments.
The findings indicate that, from 2008 to 2019, the health of EU citizens improved overall, and Member States converged in health outcomes, but disparities in government expenditures and delivery of health services continued to widen. Against this background, the COVID-19 pandemic caused further divergence, with death and infection tolls varying greatly across countries. The policy brief stresses that a European Health Union would ideally not only reinforce the crisis preparedness of the EU but also ultimately enable convergence in health and healthcare indicators across its Member States.
28 January 2021
Education, healthcare and housing: How access changed for children and families in 2020
The COVID-19 pandemic has had a dramatic impact on the accessibility of health, education and care services for all Europeans. This is also the case for children, who in several countries have seen their schools closed and replaced with remote learning. They have been affected, too, by the pandemic’s negative impact on their families’ access to healthcare and their mental health. Many families have also experienced rising housing insecurity. The Child Guarantee aims to ensure access to these resources for children in need.
Over 2020, Eurofound gathered wide-ranging data on Europeans’ lives during the pandemic. Based on this data, this policy brief documents changes in the accessibility of education, healthcare and housing in the EU27 between 2018–2019 and the summer of 2020, so that these developments can be taken into account when designing policy responses and mitigating measures.
„Eurofound“ mokslininkai teikia ekspertines įžvalgas ir su jais galima susisiekti dėl klausimų ar žiniasklaidos užklausų.
Daniel Molinuevo
Senior research managerDaniel Molinuevo yra Socialinės politikos skyriaus tyrimų vadovas, prie Eurofound prisijungęs 2010 m. Jo moksliniai tyrimai sveikatos ir socialinės rūpybos srityje buvo sutelkti į paslaugų kokybę ir prieinamumą, jų skaitmeninę transformaciją ir darbuotojų darbo sąlygas. Jo darbas daugiausia buvo skirtas vaikams skirtoms paslaugoms tiek EUROFOUND, tiek UNICEF, kur 2021 m. jis dirbo remdamas Europos vaiko garantijų sistemos įgyvendinimą. Jis studijavo sociologiją Salamankoje, Ispanijoje ir Humboldto universitete Berlyne. Jis yra įgijęs Europos politikos ir administracinių studijų magistro laipsnį Europos koledže Briugėje ir Europos socialinės politikos magistro laipsnį Londono ekonomikos mokykloje, kur taip pat dirbo mokslo darbuotoju.
Hans Dubois
Senior research managerHans Dubois yra vyresnysis tyrimų vadovas Eurofound Socialinės politikos skyriuje. Jo tyrimų temos apima būstą, per didelę skolą, sveikatos priežiūrą, ilgalaikę priežiūrą, socialines išmokas, pensiją ir gyvenimo kokybę vietos bendruomenėje. Prieš prisijungdamas prie Eurofound, jis buvo asistentas profesorius Kozminskio universitete (Varšuva). Jis baigė verslo administravimo ir vadybos daktaro studijas Bocconi universitete (Milanas), po to dirbo tyrimų pareigūnu Europos sveikatos sistemų ir politikos observatorijoje (Madridas).
Sanna Nivakoski
Research officerSanna Nivakoski yra mokslinė darbuotoja Eurofound Socialinės politikos skyriuje. Jos tyrimai orientuoti į namų ūkių struktūras, savarankišką gyvenimą, būstą, lyčių lygybę ir neapmokamą priežiūrą. Prieš prisijungdama prie Eurofound 2021 m., ji dirbo postdoktorantūros tyrėja Dublino universiteto koledžo Geary viešosios politikos institute, Ekonominių ir socialinių tyrimų institute Dubline bei Karališkojoje chirurgų kolegijoje Airijoje. Ji dirbo daugelyje mikroekonomikos tyrimų sričių, įskaitant pensijų pajamas ir turtą, pensijų taupymą, tarpgeneracinius pervedimus ir našlystės finansinį poveikį. Sanna turi ekonomikos daktaro laipsnį iš Trinity College Dublin.
Marianna Baggio
Research officerMarianna Baggio yra tyrimų darbuotoja Eurofound Socialinės politikos skyriuje, dirbanti su Europos gyvenimo kokybės apklausos (EQLS) aspektais, lyčių lygybe, žaliąja transformacija ir europiečių skaitmeniniu gyvenimu, įskaitant DI poveikį už darbo vietos ribų. Prieš prisijungdama prie Eurofound, ji dirbo politikos analitike Europos Komisijos Bendrojo tyrimų centro Elgesio įžvalgų kompetencijos centre. Ji dirbo postdoktorante Vita-Salute San Raffaele universitete (Milanas) ir Trento universitete. Ji taip pat turi didelę patirtį iš ankstesnės pareigos kaip socialinės atsakomybės (CSR) pareigūnė Pietų Afrikoje. Marianna turi ekonomikos ir vadybos daktaro laipsnį iš Trento universiteto, specializuojasi elgsenos ekonomikoje.
Claudia Peroni
Temporary research support officerClaudia Peroni dirba stebėsenos įrankių ir duomenų operacijų asistente Eurofound Socialinės politikos skyriuje, anksčiau dirbo tyrimų palaikymo pareigūne komandoje. Jos pagrindinis dėmesys skiriamas būstui ir globos sektoriui. Prieš prisijungdama prie Eurofound, ji dirbo pilietinės visuomenės organizacijose Italijoje ir Kipre. Claudia turi tarptautinių santykių magistro laipsnį Bolonijos universitete ir sociologijos daktaro laipsnį Trinity College Dublin.
Ši skiltis suteikia prieigą prie viso turinio, kuris buvo paskelbtas šia tema.
