Viešosios paslaugos
Viešosios paslaugos, tokios kaip sveikatos priežiūra, socialinė priežiūra, švietimas ir transportas, yra labai svarbios siekiant aukšto lygio socialinės apsaugos, socialinės sanglaudos ir socialinės įtraukties. Tačiau būtent paslaugų kokybė ir prieinamumas lemia jų sėkmę besikeičiančioje socialinėje ir demografinėje aplinkoje. Politikos formuotojams tenka uždavinys užtikrinti, kad sveikatos ir socialinės paslaugos, atitinkančios įvairius piliečių poreikius, būtų kuriamos ir teikiamos. Šį iššūkį dar labiau apsunkino dideli finansiniai suvaržymai ir didėjanti paklausa, kurią iš dalies lėmė demografinis senėjimas ir iš dalies pabėgėlių antplūdis į Europą. Be įperkamumo ir kokybės, atsiranda ir naujesnių problemų. Tai apima skaitmeninimo galimybes, taip pat riziką, kad nauji skaitmeniniai paslaugų teikimo kanalai gali izoliuoti ir taip nepalankioje padėtyje esančias bendruomenes, ir galimą grėsmę, kad paslaugų teikėjų įvairovė didėja viešųjų paslaugų prieinamumo ir kokybės atžvilgiu.
Naujausias turinys šia tema pateikiamas toliau.
Europe’s digital welfare revolution: Progress at what price?
As Europe races to digitalise its social protection systems, the promise of efficiency collides with the reality of exclusion—creating a paradox where the most vulnerable risk being left furthest behind.Darbas vaikams yra svarbus: paslaugų teikimo ir darbo jėgos Europoje apžvalga
Vaikų gerovės skatinimas ir kova su vaikų skurdu yra pagrindiniai naujosios Europos Komisijos tikslai. Šioje ataskaitoje analizuojamos paslaugų prieinamumo vaikams tendencijos ir skirtumai, kuriuos reikia spręsti siekiant šio tikslo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad darbuotojai atlieka svarbų vaidmenį nustatant šių paslaugų kokybę ir prieinamumą, šioje ataskaitoje aprašoma darbuotojų darbo sąlygų ir mokymo galimybių padėtis. Geros darbo sąlygos ir įperkamos aukštos kokybės paslaugos, pavyzdžiui, ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra, taip pat atlieka svarbų vaidmenį skatinant dalyvavimą darbo rinkoje ir didinant našumą.
Social protection 2.0: Unemployment and minimum income benefits
This report focuses on unemployment and minimum income benefits for people of working age. Individuals with short or no employment records (mainly young people), the self-employed, those with non-standard working arrangements, and the long-term unemployed are often not entitled to higher-tier, or any, unemployment benefits. No Member State was identified where more than 80% of those entitled to minimum income benefits receive them. Benefit recipients at higher risk of having an inadequate income include those without access to social housing in areas with high housing costs, unemployed individuals whose most recent job was low paid and the long-term unemployed people. The report also investigates the rejection of applications (frequently, around 30% are rejected), the digitalisation of application processes (most common for unemployment benefits) and economic activation requirements (typically, 1–6% of benefit recipients annually are sanctioned for not complying with activity requirements) and service entitlements.
EUROFOUND nagrinėja piliečių poreikius apskritai, ypatingą dėmesį skirdamas jaunimui, vyresnio amžiaus žmonėms ir fizinės ar psichinės sveikatos problemų turintiems asmenims. Ji stebi ir analizuoja viešųjų paslaugų pokyčius, atsiradusius dėl biudžeto apribojimų, politikos pokyčių ir technologijų bei skaitmeninimo pažangos. Eurofound viešųjų paslaugų tyrimuose taip pat nagrinėjamos paslaugų teikėjų perspektyvos ir jų atsakas į kintančius vartotojų poreikius.
2013 m. paskelbtame Europos Komisijos socialinių investicijų dokumentų rinkinyje valstybės narės raginamos daugiau dėmesio skirti aukštos kokybės viešosioms paslaugoms. Ji pabrėžė, kad svarbu gerinti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros galimybes, taip pat kokybišką sveikatos priežiūrą, nes tai yra pagrindinis elementas gerinant bendrą sveikatą ir išlaikant darbo jėgos produktyvumą. 2019 m. gegužės mėn. ES Taryba priėmė rekomendaciją dėl aukštos kokybės ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų, kuria siekiama padėti valstybėms narėms gerinti galimybes naudotis jų teikiamomis paslaugomis ir gerinti jų teikiamų paslaugų kokybę. Po to 2021 m. birželio mėn. buvo priimta Europos vaiko garantijų sistema, kuria siekiama užtikrinti, kad visi vaikai galėtų naudotis pagrindinėmis teisėmis, pavyzdžiui, sveikatos priežiūra ir švietimu.
Be to, 2015 m. priimtoje Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje akcentuojamas viešųjų paslaugų modernizavimas kaip konkurencingumo didinimo būdas. Naujų technologijų, internetinių viešųjų paslaugų ir tarpvalstybinio sąveikumo diegimas yra labai svarbūs siekiant padidinti ekonominį efektyvumą ir paslaugų kokybę. 2021 m. paskelbtame ES skaitmeniniame dešimtmetyje išdėstyta Europos skaitmeninės transformacijos iki 2030 m. vizija. Jame išdėstytos keturios pagrindinės sritys, iš kurių viena yra viešųjų paslaugų skaitmeninimas.
Europos Komisija: Socialinių investicijų dokumentų rinkinysopens in new tab
Europos Komisija: Socialinės apsaugos komitetasopens in new tab
Europos Komisija: Europos vaiko garantijų sistemaopens in new tab
Europos Komisija: Europos skaitmeninis dešimtmetis: 2030 m. skaitmeniniai tikslaiopens in new tab
Europos Komisija: Europietiško gyvenimo būdo propagavimasopens in new tab
Tai – svarbiausių rezultatų šia tema atranka.
20 September 2023
Guaranteeing access to services for children in the EU
The European Child Guarantee was established in 2021 to ensure that children in need have access to a set of key services. This policy brief analyses trends and disparities in children’s access to early childhood education and care, education, healthcare, nutrition and housing. This is done using a convergence analysis, which tracks whether Member States are improving in respect of specific performance indicators and whether disparities between them are expanding or narrowing. The analysis, where possible, also looks at the differences between urban and rural areas and between children living in households with different levels of income and risk of social exclusion. The indicators chosen for analysis highlight the links between the Guarantee, the European Semester and the Social Scoreboard.
16 August 2023
Social services in Europe: Adapting to a new reality
This report addresses the impact of the COVID-19 crisis on social services in the EU. While the pandemic negatively affected social services, it nevertheless provided lessons on how to adapt them in response to new challenges and social risks. One lesson, for instance, is that policies should be developed to make better use of digitalisation in the sector, to improve access to new technologies and training for both workers and services’ target groups. And, most importantly, there is a need for clear contingency plans and funding for adaptation in times of crisis.
An increase in public expenditure on social protection, healthcare and education was a critical part of the pandemic response. However, there is uncertainty about the future development of social services in the context of the overarching policy interest and investment in the green and digital transition. This implies that the contribution of social services to the resilience of European societies needs to remain in the policy debate and that policies should be further fine-tuned.
7 September 2022
Access to essential services for people on low incomes: Energy, public transport and digital communications
In collecting information on essential services, the European Commission requested Eurofound to provide input on certain aspects of existing and planned measures in the Member States to improve access to essential services in reference to Principle 20 of the European Pillar of Social Rights. For this exercise, the scope was on energy services, public transport, and digital communications, and the focus on people at risk of poverty or social exclusion (in most cases in practice, people on low incomes). This paper provides an overview of the measures in the Member States based mainly on the inputs from the Network of Eurofound Correspondents, collected in February–March 2022. The paper reviews the measures across the entire EU by clustering the major types or targets of the measures to make essential services accessible, and by succinctly listing main country-level examples. It provides information for understanding the diversity and similarities of the measures applied and suggests pointers on areas where policy action could be developed.
30 September 2021
COVID-19: A turning point for upward convergence in health and healthcare in the EU?
The impact of COVID-19 has moved public health up the EU social policy agenda. As the EU directs its efforts towards establishing a European Health Union to guard against future health crises, this policy brief examines the extent to which the EU achieved upward convergence in terms of health and healthcare outcomes, as well as health expenditures and delivery, prior to the pandemic. It also examines convergence patterns in infections and deaths from COVID-19 and in the mitigating measures adopted by the EU and national governments.
The findings indicate that, from 2008 to 2019, the health of EU citizens improved overall, and Member States converged in health outcomes, but disparities in government expenditures and delivery of health services continued to widen. Against this background, the COVID-19 pandemic caused further divergence, with death and infection tolls varying greatly across countries. The policy brief stresses that a European Health Union would ideally not only reinforce the crisis preparedness of the EU but also ultimately enable convergence in health and healthcare indicators across its Member States.
14 December 2020
Long-term care workforce: Employment and working conditions
The long-term care (LTC) sector employs a growing share of workers in the EU and is experiencing increasing staff shortages. The LTC workforce is mainly female and a relatively large and increasing proportion is aged 50 years or older. Migrants are often concentrated in certain LTC jobs. This report maps the LTC workforce’s working conditions and the nature of employment and role of collective bargaining in the sector. It also discusses policies to make the sector more attractive, combat undeclared work and improve the situation of a particularly vulnerable group of LTC workers: live-in carers. The report ends with a discussion and policy pointers on addressing expected staff shortages and the challenges around working conditions.
8 October 2020
Access to care services: Early childhood education and care, healthcare and long-term care
The right of access to good-quality care services is highlighted in the European Pillar of Social Rights. This report focuses on three care services: early childhood education and care (ECEC), healthcare, and long-term care. Access to these services has been shown to contribute to reducing inequalities throughout the life cycle and achieving equality for women and persons with disabilities. Drawing on input from the Network of Eurofound Correspondents and Eurofound’s own research, the report presents an overview of the current situation in various EU Member States, Norway and the UK, outlining barriers to the take-up of care services and differences in access issues between population groups. It pays particular attention to three areas that have the potential to improve access to services: ECEC for children with disabilities and special educational needs, e-healthcare and respite care.
„Eurofound“ mokslininkai teikia ekspertines įžvalgas ir su jais galima susisiekti dėl klausimų ar žiniasklaidos užklausų.
Daniel Molinuevo
Senior research managerDaniel Molinuevo yra Socialinės politikos skyriaus tyrimų vadovas, prie Eurofound prisijungęs 2010 m. Jo moksliniai tyrimai sveikatos ir socialinės rūpybos srityje buvo sutelkti į paslaugų kokybę ir prieinamumą, jų skaitmeninę transformaciją ir darbuotojų darbo sąlygas. Jo darbas daugiausia buvo skirtas vaikams skirtoms paslaugoms tiek EUROFOUND, tiek UNICEF, kur 2021 m. jis dirbo remdamas Europos vaiko garantijų sistemos įgyvendinimą. Jis studijavo sociologiją Salamankoje, Ispanijoje ir Humboldto universitete Berlyne. Jis yra įgijęs Europos politikos ir administracinių studijų magistro laipsnį Europos koledže Briugėje ir Europos socialinės politikos magistro laipsnį Londono ekonomikos mokykloje, kur taip pat dirbo mokslo darbuotoju.
Hans Dubois
Senior research managerHans Dubois yra EUROFOUND Socialinės politikos skyriaus vyresnysis tyrimų vadovas. Jo tyrimų temos apima būstą, pernelyg didelį įsiskolinimą, sveikatos priežiūrą, ilgalaikę priežiūrą, socialines išmokas, išėjimą į pensiją ir gyvenimo kokybę vietinėje vietovėje. Prieš prisijungdamas prie Eurofound, jis buvo Kozminskio universiteto (Varšuva) docentas. Jis baigė verslo administravimo ir vadybos daktaro laipsnį Bocconi universitete (Milanas), po to, kai dirbo mokslinių tyrimų pareigūnu Europos sveikatos sistemų ir politikos observatorijoje (Madridas).
Ši skiltis suteikia prieigą prie viso turinio, kuris buvo paskelbtas šia tema.
