NEET jaunuoliai
NEET yra akronimas "nedirbantis, nesimokantis ir mokymuose", vartojamas daugelio 15–29 metų jaunuolių padėčiai Europoje apibūdinti. NEET koncepcijos tikslas – išplėsti supratimą apie pažeidžiamą jaunimo padėtį ir geriau stebėti jų problemines galimybes patekti į darbo rinką.
Eurofound teikia įžvalgų šia tema stebėdamas NEET tendencijas visoje ES, analizuodamas lyčių skirtumus ir stebėdamas krizių, tokių kaip Didysis nuosmukis ir COVID-19 pandemija, poveikį. Jos išvadose remiama tokia politika kaip Jaunimo garantijų iniciatyva ir pabrėžiama, kad reikia tikslingesnių priemonių jaunoms moterims ir motinoms.
Naujausias turinys šia tema pateikiamas toliau.
Young people in the Western Balkans
This report analyses data from Eurofound’s 2021 European Working Conditions Telephone Survey and its 2022 Living, working and COVID-19 e-survey, as well as data from official statistics, to examine employment trends, working conditions and the social situation of young people in the Western Balkans (Albania, Bosnia and Herzegovina, Kosovo, Montenegro, North Macedonia and Serbia). Employment trends are also presented for Türkiye. This report is part of Eurofound’s ongoing effort to support informed policymaking in EU accession countries through the Instrument for Pre-accession Assistance (IPA). It is the first output from a project financed by the Directorate-General for Neighbourhood and Enlargement Negotiations (DG NEAR) under the auspices of the IPA. Its aim is to provide knowledge that will support better-informed social, employment and work-related policies in the Western Balkans and Türkiye. It offers a comparative perspective between the countries and with the EU based on sound statistical analysis and expert consultation.
Ar Europa nuvylė savo jaunimą?
Šiame EUROFOUND pokalbių epizode Mary McCaughey kalbasi su EUROFOUND tyrėjais Eszteriu Sandoru ir Massimiliano Mascherini apie jaunimo padėtį Europoje – nuo ekonomikos krizės ir Didžiojo nuosmukio poveikio iki COVID-19 pandemijos padarinių ir balsavimo tendencijų per pastaruosius Europos Parlamento rinkimus. Jie aptaria, kaip nors pastaraisiais metais pastebima teigiamų užimtumo tendencijų, yra susirūpinimą keliančių problemų, su kuriomis susiduria jaunimas Europoje, kurias reikia spręsti ne tik dėl jaunimo, bet ir dėl platesnio ekonominio ir socialinio stabilumo.Becoming adults: Young people in a post-pandemic world
During the pandemic, many young people had to change their plans for the future. While at the end of 2023 young people’s labour market situation was more favourable than it had been in recent years, many obstacles remained on their route to independence, such as the rising cost of living and inability to move out of the parental home. This report explores young people’s wishes and plans for the future – and the well-being outcomes related to these plans – in the context of the current labour market and housing situation and progress on the implementation of the EU’s reinforced Youth Guarantee.
NEET jaunuoliai tapo viena pažeidžiamiausių grupių po 2008–2013 m. Didžiojo nuosmukio. Daugelyje ES šalių jaunimo nedarbas viršijo 40 proc., o tai rodo, kad jaunimas yra labiau pažeidžiamas ekonomikos nuosmukio nei kitos amžiaus grupės.
27 ES valstybėse narėse 15–29 metų NEET dalis 2013 m. pasiekė aukščiausią lygį – 16,1 proc., o vėlesniais metais šiek tiek pagerėjo dėl tokių politikos priemonių kaip Jaunimo garantijų iniciatyva. Iki 2019 m. šis rodiklis sumažėjo iki 12,6 proc. – žemiausias taškas per 10 metų.
COVID-19 pandemija ir su ja susiję ekonominiai apribojimai prisidėjo prie to, kad NEET jaunuolių skaičius 2020 m. padidėjo iki 13,8 proc. dėl darbo vietų praradimo ir jaunimo švietimo ir mokymo kliūčių. NEET jaunuolių skaičius nuo 2021 m. nuolat mažėja ir 2023 m. pasiekė visų laikų žemiausią lygį – 11,2 %. Be to, nusivylusių darbuotojų dalis tarp NEET gyventojų taip pat yra žemiausia.
2020 m. 15–29 metų amžiaus jaunų moterų NEET lygis ES sudarė 15,5 proc., o 2023 m. tebėra didesnis (12,5 proc.) nei 10,1 proc. jaunų vyrų. Jaunų moterų dalis yra didesnė beveik visose valstybėse narėse.
Daugelyje šalių jaunos motinos dabar dažniau yra NEET nei jauni vyrai, o šeimos pareigos yra pagrindinė priežastis, kodėl jie yra NEET. Tačiau ES politikos priemonių, skirtų jaunoms motinoms ar apskritai jaunoms moterims, yra nedaug. Gali reikėti daugiau dėmesio skirti NEET lygio lyčių aspektui.
Pranešama, kad ES jaunimas patiria nerimą keliantį psichikos gerovės lygį, ypač kalbant apie vienišumo ir depresijos jausmą, nes jaunimas labiau nei vyresnio amžiaus gyventojai kenčia nuo pandemijos poveikio ir socialinės sąveikos sumažėjimo.
Įgyvendinus Jaunimo garantijų iniciatyvą, 15–29 metų amžiaus NEET jaunuolių skaičius sumažėjo nuo maždaug 14 milijonų 2008–2013 m. krizės įkarštyje iki 9,3 milijono 2019 m. (12,6 proc.), padidėjo per COVID-19 pandemiją ir vėl sumažėjo iki 8,2 milijono 2023 m. (11,2 proc.). Tačiau EUROFOUND tyrimo duomenimis, Europos ekonomika patiria didelių išmokų, prarastų pajamų ir mokesčių nuostolių (2015 m. – 142 mlrd. eurų per metus). Tai daro didelį poveikį ES ekonominiam ir socialiniam vystymuisi.
Kadangi jaunimo padėtis taip pat pablogėjo dėl COVID-19 pandemijos, EUROFOUND analizuoja krizės poveikį šiems skaičiams, remdamasis ankstesniais jaunimo tyrimais.
Jaunimo nedarbo mažinimas ir siekis veiksmingai įtraukti kuo daugiau Europos jaunų žmonių į darbo pasaulį yra ES politikos darbotvarkės pagrindas. 2008–2013 m. ekonomikos krizė lėmė aukštą jaunimo nedarbo lygį, taigi ir jaunimo neįsitraukimą. Atsižvelgdami į tai, mokslininkai ir vyriausybės pareigūnai ieškojo naujų būdų, kaip stebėti ir analizuoti jaunimo pažeidžiamumo darbo rinkoje ir neįsitraukimo paplitimą.
NEET koncepcija nuo 2010 m. plačiai naudojama kaip rodiklis, skirtas informuoti į jaunimą orientuotą įsidarbinimo, švietimo, mokymo ir socialinės įtraukties politiką ES valstybėse narėse.
NEET jaunuoliai pirmą kartą buvo konkrečiai paminėti Europos politikos diskusijose strategijos "Europa 2010" pavyzdinėje iniciatyvoje "Judus jaunimas". Amžiaus kategorija buvo 15–24 metų, vėliau buvo išplėsta įtraukiant 15–29 metų amžiaus asmenis. Dabar ši sąvoka yra labai svarbi ES lygmens politiniame diskurse. 2023 m. 11,2 proc. 15–29 m. amžiaus gyventojų buvo NEET, o tai yra istoriškai žemas lygis. NEET rodiklis pandemijos metu padidėjo iki 13,8 % 2020 m., tačiau nuo to laiko nuolat mažėja.
2013 m. balandžio mėn. buvo priimtas Europos Komisijos pasiūlymas Europos Sąjungos Tarybai įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą visose valstybėse narėse. NEET jaunuolių skaičiaus mažinimas yra aiškus Jaunimo garantijų iniciatyvos politikos tikslas. Šia iniciatyva buvo siekiama užtikrinti, kad visi 15–24 metų jaunuoliai per keturis mėnesius nuo bedarbystės ar formaliojo švietimo baigimo gautų kokybišką darbo, tęstinio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės pasiūlymą. Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimas visose valstybėse narėse pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą padėjo pagerinti padėtį vietoje ir sumažinti NEET jaunuolių skaičių.
2016 m. gruodžio mėn. Komisija pradėjo iniciatyvą "Investicijos į Europos jaunimą" – atnaujintas pastangas remti jaunimą. Atsižvelgdama į teigiamą Jaunimo garantijų iniciatyvos poveikį, Komisija padidino Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirtas lėšas iki 2020 m., kad paskatintų veiksmingiau informuoti jaunimą.
2018 m. priimta nauja ES jaunimo strategija, kurioje nustatyta bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis 2019–2027 m. jaunimo politikos srityje sistema. Strategijoje daugiausia dėmesio skiriama trims pagrindinėms veiksmų sritims, kurių pagrindinis dėmesys skiriamas žodžiams "įtraukti, sujungti, įgalinti". Tuo tarpu COVID-19 padarė didelį poveikį pameistrystės ir mokymo programoms. Siekdama padėti ekonomikai atsigauti po pandemijos, 2020 m. liepos 1 d. naujoji Komisija paskelbė Jaunimo užimtumo rėmimo dokumentų rinkinį, kuriuo siekiama sukurti tiltą į darbo vietas ateinančiai kartai. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos "Tiltas į darbo vietas – Jaunimo garantijų iniciatyvos stiprinimas", kuri pakeis 2013 m. rekomendaciją. Pagal ją Jaunimo garantijų iniciatyva išplečiamas amžiaus intervalas nuo 24 iki 29 metų.
Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane, kurį Europos Komisija pasiūlė 2021 m. kovo mėn., o po kurio 2021 m. gegužės mėn. Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime buvo paskelbta deklaracija, jaunimui nustatyti nauji plataus užmojo tikslai, pavyzdžiui, iki 2030 m. sumažinti NEET jaunuolių skaičių ES iki 9 proc.
Europos Komisija: sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyvaopens in new tab
EUR-Lex: Komunikatas "Investicijos į Europos jaunimą"opens in new tab
Europos Komisija: ES jaunimo strategijaopens in new tab
EUR-Lex: Parama jaunimo užimtumui: tiltas į darbo vietas naujai kartaiopens in new tab
Europos Komisija: Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planasopens in new tab
Tai – svarbiausių rezultatų šia tema atranka.
21 May 2024
Becoming adults: Young people in a post-pandemic world
During the pandemic, many young people had to change their plans for the future. While at the end of 2023 young people’s labour market situation was more favourable than it had been in recent years, many obstacles remained on their route to independence, such as the rising cost of living and inability to move out of the parental home. This report explores young people’s wishes and plans for the future – and the well-being outcomes related to these plans – in the context of the current labour market and housing situation and progress on the implementation of the EU’s reinforced Youth Guarantee.
9 November 2021
Impact of COVID-19 on young people in the EU
Following a long recovery from the economic crisis (2007–2013), young people in the EU proved to be more vulnerable to the effects of the restrictions put in place to slow the spread of the COVID-19 pandemic. Young people were more likely than older groups to experience job loss, financial insecurity and mental health problems. They reported reduced life satisfaction and mental well-being associated with the stay-at-home requirements and school closures. While governments responded quickly to the pandemic, most efforts to mitigate the effects of restrictions were temporary measures aimed at preventing job loss and keeping young people in education. This report explores the effects of the pandemic on young people, particularly in terms of their employment, well-being and trust in institutions, and assesses the various policy measures introduced to alleviate these effects.
9 May 2021
Living, working and COVID-19 (Update April 2021): Mental health and trust decline across EU as pandemic enters another year
The third round of Eurofound's e-survey, fielded in February and March 2021, sheds light on the social and economic situation of people across Europe following nearly a full year of living with COVID-19 restrictions. This report analyses the main findings and tracks ongoing developments and trends across the 27 EU Member States since the survey was first launched in April 2020. It pinpoints issues that have surfaced over the course of the pandemic, such as increased job insecurity due to the threat of job loss, decline in mental well-being levels, erosion of recent gains in gender equality, fall in trust levels vis-à-vis institutions, deterioration of work–life balance and growth of vaccine hesitancy. The results of the survey highlight the need for a holistic approach to support all the groups hit hard by the crisis in order to prevent them from falling further behind.
23 October 2020
Youth in a time of COVID
14 December 2017
Long-term unemployed youth: Characteristics and policy responses
While the youth labour market has improved considerably since 2014, one legacy of the recent economic crisis is the large cohort of long-term unemployed young people, which represents nearly one-third of jobless young people. This report provides an updated profile of the youth labour market in 2016 and describes trends over the past decade. It explores the determinants of long-term unemployment, at both sociodemographic and macroeconomic levels. It also provides evidence on the serious consequences for young people of spending a protracted time in unemployment, such as scarring effects on income and occupation and on several dimensions of young people’s well-being. The report concludes with a discussion of selected policy measures recently implemented by 10 Member States in order to prevent young people from becoming long-term unemployed or, if they are in such circumstances, to integrate them into the labour market or education.
4 July 2016
Exploring the diversity of NEETs
The concept of NEET (young people not in employment, education or training) has, since 2010, been widely used as a tool to inform youth-oriented policies in the 28 Member States of the European Union. While it has been a valuable addition to more traditional indicators used to understand the economic and social vulnerability of young people and their labour market participation, it has often been criticised because of the heterogeneity of the population it captures. This report explores the diversity of NEETs and suggests seven subgroups into which the NEET population can be disaggregated using data routinely collected for the EU Labour Force Survey. Through analysis of the data for each of these subgroups, it offers a contemporary overview of the composition of the NEET population, both at EU28 level and in each Member State. It is hoped this information will help policymakers more precisely target interventions intended to ease young people’s engagement with the world of work and training. A separate annex presents detailed information on the composition of NEETs in the 28 Member States.
„Eurofound“ mokslininkai teikia ekspertines įžvalgas ir su jais galima susisiekti dėl klausimų ar žiniasklaidos užklausų.
Eszter Sándor
Senior research managerEszter Sandor yra EUROFOUND Socialinės politikos skyriaus vyresnysis tyrimų vadovas. Ji turi patirties apklausų metodikos ir statistinės analizės srityje, dirbo rengiant ir valdant Europos gyvenimo kokybės tyrimą ir neseniai Gyvenimo, darbo ir COVID-19 e. apklausą ir yra atsakinga už duomenų rinkinių kokybę. Jos tyrimų sritys yra jaunimo gerovė ir gyvenimo kokybė namų ūkiuose ir šeimose, įskaitant subjektyvią gerovę, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą bei gyvenimo sąlygas. Anksčiau ji dirbo ekonomikos konsultante Škotijoje, daugiausia dėmesio skirdama ekonominio poveikio vertinimams, vertinimams ir sąnaudų ir produkcijos analizei. Ji yra įgijusi ekonomikos ir tarptautinių santykių magistro laipsnį Budapešto Corvinus universitete.
Massimiliano Mascherini
Head of UnitMassimiliano Mascherini nuo 2019 m. spalio mėn. vadovauja EUROFOUND Socialinės politikos skyriui. 2009 m. jis prisijungė prie Eurofound kaip mokslinių tyrimų vadovas, rengė ir koordinavo projektus jaunimo užimtumo, NEET ir lyčių lygybės srityse. 2017 m. jis tapo vyresniuoju mokslinių tyrimų vadovu ir vadovavo naujiems konvergencijos stebėsenos ES tyrimams. Be to, jis vadovavo 2026 m. Europos gyvenimo kokybės tyrimo koncepcijai. 2025 m. jis buvo apdovanotas Brendano Walsho premija už geriausią straipsnį, paskelbtą "Economic and Social Review". Anksčiau jis buvo Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro mokslinis darbuotojas. Jis studijavo Florencijos universitete, kur įgijo aktuarinių ir statistikos mokslų specialybę ir įgijo taikomosios statistikos daktaro laipsnį. 2014 m. Italijos universitetų ir mokslinių tyrimų ministerijoje įgijo socialinės statistikos ir demografijos docento. Jis buvo vizituojantis bendradarbis Sidnėjaus universitete ir Olborgo universitete bei kviestinis profesorius Popiežiškojoje socialinių mokslų akademijoje.
Ši skiltis suteikia prieigą prie viso turinio, kuris buvo paskelbtas šia tema.
