Sveikata ir gerovė
Aukštų darbo sąlygų standartų skatinimas, be kita ko, sveikatos ir gerovės darbe srityje, yra vienas iš pagrindinių ES prioritetų. Darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemonėmis siekiama apsaugoti darbuotojus jų darbo vietoje ir skatinti darbuotojų teises šioje srityje. Kitomis iniciatyvomis siekiama spręsti didėjančias psichikos sveikatos problemas, susijusias su pandemija, besikeičiančia darbo aplinka, klimato kaita ir didėjančiomis pragyvenimo išlaidomis.
Naujausias turinys šia tema pateikiamas toliau.
Nesibaigianti darbo diena lanksčiai dirbančioje Europoje
Vienas iš penkių darbuotojų visoje ES praneša, kad kelis kartus per mėnesį su juo susisiekiama dėl su darbu susijusių priežasčių ne darbo metu. Šiame straipsnyje nagrinėjamos sąsajos tarp kontakto po darbo valandų ir didėjančio darbo skaitmenizavimo.2024 m. Europos darbo sąlygų tyrimas – svarbiausi dalykai
Šioje skaitmeninėje istorijoje pristatomi svarbiausi 2024 m. Europos darbo sąlygų tyrimo apžvalgos ataskaitos akcentai. Jame nagrinėjamos pagrindinės kiekvieno ataskaitos skyriaus išvados, daugiausia dėmesio skiriant Europos darbo jėgai, darbo vietų praktikai, darbo kokybės vertinimui, darbo kokybės tendencijoms laikui bėgant ir profesinio gyvenimo kokybei ES.2024 m. Europos darbo sąlygų tyrimas: apžvalginė ataskaita
2024 m. jau aštuntą kartą rengiamame Europos darbo sąlygų tyrime apžvelgiami daugiau nei trijų dešimtmečių profesinio gyvenimo pokyčiai. Šis aukštos kokybės, tikimybe pagrįstas tyrimas apima 35 Europos šalis, įskaitant 27 ES valstybes nares, Norvegiją, Šveicariją, Albaniją, Bosniją ir Hercegoviną, Juodkalniją, Šiaurės Makedoniją, Kosovą ir Serbiją. Apklausos metu buvo atlikta daugiau nei 36 600 tiesioginių interviu, kurių kiekvienas truko maždaug 45 minutes.Eurofound nuo 1990 m. analizuoja darbuotojų sveikatą ir saugą ir pripažįsta, kad sveikatos klausimai yra pagrindinė organizacijos struktūros ir plėtros dalis tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Tyrimo duomenų analizė buvo atlikta siekiant ištirti darbo sąlygų ir sveikatos bei saugos sąsajas. Tai daroma glaudžiai konsultuojantis su Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHAopens in new tab). Eurofound yra sudaręs bendradarbiavimo susitarimą su EU-OSHA, kuriame numatytos bendros veiklos šioje srityje ir tolesnių mainų formų galimybės.
EUROFOUND apklausomis ir kitais tyrimais taip pat siekiama išsiaiškinti, kaip žmonės suvokia savo gyvenimo kokybę ir psichikos sveikatą.
2021–2027 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginėje programoje nustatyti svarbūs uždaviniai ir tikslai, su kuriais susiduria valstybės narės besikeičiančiame darbo pasaulyje. Jame daugiausia dėmesio skiriama trims pagrindiniams tikslams: numatyti ir valdyti pokyčius darbo pasaulyje, kuriuos lemia žalioji, skaitmeninė ir demografinė pertvarka; nelaimingų atsitikimų darbe ir ligų prevencija; pasirengimą bet kokioms galimoms būsimoms sveikatos krizėms.
Kalbant apie psichikos sveikatą, 2023 m. birželio mėn. Europos Komisijos komunikatu dėl visapusiško požiūrio į psichikos sveikatą siekiama psichikos sveikatą prilyginti fizinei sveikatai ir užtikrinti naują, tarpsektorinį požiūrį į psichikos sveikatos klausimus daugelyje politikos sričių. ES veiksmai psichikos sveikatos srityje bus sutelkti į tris pagrindinius principus: tinkamą ir veiksmingą prevenciją; galimybė naudotis aukštos kokybės ir įperkamomis psichikos sveikatos priežiūros paslaugomis ir gydymu; ir reintegracija į visuomenę po pasveikimo.
Į Europos socialinių teisių ramstį įtrauktos nuostatos dėl darbuotojų sveikatos apsaugos ir saugos darbe, taip pat dėl darbo aplinkos pritaikymo, kad būtų galima ilgiau dalyvauti darbo rinkoje. Ramstyje taip pat nustatyta teisė naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis, įskaitant socialinės apsaugos išmokas ir paslaugas.
ES toliau prisideda prie darbo sąlygų gerinimo taikydama darbuotojų saugos ir sveikatos taisykles ir, pavyzdžiui, teisę atsijungti.
Europos Komisija: Komunikatas dėl visapusiško požiūrio į psichikos sveikatąopens in new tab
Europos Komisija: 2021–2027 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginė programaopens in new tab
Europos Komisija: Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planasopens in new tab
Europos Komisija: Europos socialinių teisių ramstis – 20 principųopens in new tab
Europos Komisija: Darbuotojų sauga ir sveikataopens in new tab
Tai – svarbiausių rezultatų šia tema atranka.
2 September 2025
Mental health: Risk groups, trends, services and policies
29 November 2022
Working conditions in the time of COVID-19: Implications for the future
The strict public health restrictions implemented by governments in 2020 to control the COVID-19 pandemic abruptly changed working life and continued to shape it over the two years that followed. Between March and November 2021, over 70,000 interviews were carried out in 36 countries by the European Working Conditions Telephone Survey (EWCTS), a high-quality probability-based survey. The aim was to provide a detailed picture of the working lives of Europeans in that exceptional time.
The report documents the working conditions of Europeans in 2021. It examines variation in job quality and identifies its positive association with well-being, health, work engagement and the financial sustainability of work. It highlights the divergences in the experiences of workers depending on workers’ own attributes and their place in the workforce. From this analysis, the report aims to derive lessons for the future, particularly in relation to the enduring marks on how we work and the implications for work organisation, the quality of work, and the interaction between work and private life.
6 July 2022
Fifth round of the Living, working and COVID-19 e-survey: Living in a new era of uncertainty
The fifth round of Eurofound's e-survey, fielded from 25 March to 2 May 2022, sheds light on the social and economic situation of people across Europe two years after COVID-19 was first detected on the European continent. It also explores the reality of living in a new era of uncertainty caused by the war in Ukraine, inflation, and rising energy prices.
The findings of the e-survey reveal the heavy toll of the pandemic, with respondents reporting lower trust in institutions than at the start of the pandemic, poorer mental well-being, a rise in the level of unmet healthcare needs and an increase in the number of households experiencing energy poverty.
19 May 2022
Darbo gyvenimas COVID-19 pandemijos metu 2021
Ši publikacija apima atskirų šalių ataskaitas apie 2021 m. darbo gyvenimą 28 šalyse – 27 ES valstybėse narėse ir Norvegijoje. Šalies ataskaitos apibendrina įrodymus apie COVID-19 pandemijos poveikį darbo gyvenimui, remiantis nacionaliniais tyrimais ir apklausų rezultatais 2021 metais. Jie aprašo vyriausybių ir socialinių partnerių politikos atsakus, siekiant sušvelninti socialinį-ekonominį poveikį, ir ypatingą dėmesį skiria politikos sritims, susijusioms su prisitaikymu prie pandemijos ir grįžimu į darbą. Tai ypač apima dėmesį naujoms sveikatos ir saugos darbo sąlygoms, naujoms darbo sąlygoms, politikai, sprendžiančiai darbo jėgos trūkumą, atlyginimus ir atlyginimų nustatymą. Ataskaitose taip pat nagrinėjamas pandemijos poveikis socialiniam dialogui, kolektyvinėms deryboms ir pramoniniams veiksmams.
Atkreipkite dėmesį, kad nėra konsoliduotos ataskaitos apie darbo gyvenimą ES 2021 metais.
9 September 2021
Right to disconnect: Exploring company practices
Digital technologies have made it possible for many workers to carry out their work at any time and anywhere, with consequent advantages and disadvantages. Eurofound data show that teleworkers are twice as likely to exceed the 48-hour working time limit, take insufficient rest and work in their free time, with knock-on effects on their physical and mental health. To address this issue, there have been calls for the ‘right to disconnect’. This report is based on case studies that chart the implementation and impact of the right to disconnect at workplace level. It builds on previous Eurofound research that shows an increase in collective agreements providing for a right to disconnect in countries that have enshrined this right in their legislation. With the exponential growth in teleworking brought about by the COVID-19 pandemic, the importance of striking a better balance between the opportunities and the challenges associated with teleworking and ICT-based flexible working has become more relevant than ever before.
26 February 2021
Working conditions and sustainable work: An analysis using the job quality framework
This flagship report summarises the key findings of Eurofound’s research on working conditions conducted over the programming period 2017–2020. It maps the progress achieved since 2000 in improving working conditions and examines whether all workers have benefited equally from positive change. It highlights which groups are the most at risk of experiencing poor working conditions and being left behind. Given the changes in the world of work, emerging challenges for good job quality are identified. The report also provides evidence for measures that could lead to the further improvement of work and the achievement of fair working conditions for all in the EU. The analysis shows that, overall, job quality in the EU is improving, if slowly. Not all workers are benefiting to the same extent, however. Furthermore, gender, age and contractual status have a significant bearing on a person’s working conditions. And while digitalisation helps to address some job quality issues, it also creates new challenges. The COVID-19 pandemic has exacerbated trends, reinforcing concerns and highlighting the importance of achieving job quality for all.
„Eurofound“ mokslininkai teikia ekspertines įžvalgas ir su jais galima susisiekti dėl klausimų ar žiniasklaidos užklausų.
Hans Dubois
Senior research managerHans Dubois yra EUROFOUND Socialinės politikos skyriaus vyresnysis tyrimų vadovas. Jo tyrimų temos apima būstą, pernelyg didelį įsiskolinimą, sveikatos priežiūrą, ilgalaikę priežiūrą, socialines išmokas, išėjimą į pensiją ir gyvenimo kokybę vietinėje vietovėje. Prieš prisijungdamas prie Eurofound, jis buvo Kozminskio universiteto (Varšuva) docentas. Jis baigė verslo administravimo ir vadybos daktaro laipsnį Bocconi universitete (Milanas), po to, kai dirbo mokslinių tyrimų pareigūnu Europos sveikatos sistemų ir politikos observatorijoje (Madridas).
Jorge Cabrita
Senior research managerJorge Cabrita yra vyresnysis mokslinių tyrimų vadovas Darbo gyvenimo skyriuje. Jis yra atsakingas už Europos masto mokslinių tyrimų rengimą, koordinavimą ir valdymą bei darbo sąlygų ir darbo santykių sričių išvadų sklaidos skatinimą. Pagrindinės jo mokslinių tyrimų sritys yra darbo sąlygos ir darbo kokybė, darbo laikas ir profesinio bei asmeninio gyvenimo pusiausvyra, darbuotojų sveikata ir gerovė, lyčių lygybė ir socialinis ir ekonominis perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos poveikis. Šiuo metu jis vadovauja darbo laiko pokyčių ir socialinio dialogo bei kolektyvinių derybų COVID-19 pandemijos metu tyrimams. Anksčiau jis dirbo Lisabonos ekonomikos mokyklos Socialinės intervencijos studijų centre ir Portugalijos ekonomikos tyrimų centre, taip pat strateginio valdymo, organizacinės komunikacijos, lyderystės ir komandos formavimo sričių instruktoriumi ir konsultantu. Jis yra įgijęs ekonomikos bakalauro laipsnį ir socialinės ir organizacinės ekonominės veiklos sistemų magistro laipsnį Lisabonos ekonomikos mokykloje.
Agnès Parent-Thirion
Senior research managerAgnès Parent-Thirion yra EUROFOUND Profesinio gyvenimo skyriaus vyresnioji mokslinių tyrimų vadovė, kuriai pavesta planuoti, plėtoti ir įgyvendinti darbo sąlygų mokslinių tyrimų projektus, visų pirma Europos darbo sąlygų tyrimą (EWCS) ir jo analizę. Ji yra atsakinga už 2021 m. neeilinį Europos darbo tarybos leidimą ir 2024 m. Europos darbo tarybos klausimyno parengimą. Jos mokslinių interesų sritys apima darbo sąlygas, darbo kokybę, darbo sąlygų stebėseną, darbo organizavimą, lytį, darbo ir laiko ateitį. Ji daugiau nei dešimtmetį dirba Europos lyginamųjų tyrimų srityje visais aspektais, įskaitant dizainą, klausimynų kūrimą, lauko darbus, kokybės kontrolę ir analizę. Ji yra baigusi ekonomikos ir vadybos studijas Paryžiaus IX Dauphine ir Paryžiaus I Panteono Sorbonos universitetuose, taip pat yra įgijusi statistikos magistrantūros diplomą Dublino Trejybės koledže. Neseniai ji baigė internetinius kursus apie dirbtinį intelektą: tyrimu grindžiama lyderystė su MIT Sloan Executive Education ir "Les grand enjeux de la transition: re-ouvrir l'horizon, comprendre pour agir" su Campus de la Transition. Prieš prisijungdama prie Eurofound, ji keletą metų dirbo Europos Komisijoje.
Ši skiltis suteikia prieigą prie viso turinio, kuris buvo paskelbtas šia tema.





