Darbo organizavimas
Darbo organizavimas – tai darbo pasidalijimas, darbo koordinavimas ir kontrolė: kaip darbas skirstomas į darbo užduotis, užduočių sujungimas į darbus ir užduotis, darbuotojų tarpusavio priklausomybė ir kaip darbas koordinuojamas ir kontroliuojamas siekiant organizacijos tikslų. Tai apima atliekamas užduotis, kas jas atlieka ir kaip jos atliekamos gaminant produktą ar teikiant paslaugą. Taigi darbo organizavimas reiškia tai, kaip darbas planuojamas, organizuojamas ir valdomas įmonėse, ir pasirinkimus įvairiais aspektais, tokiais kaip darbo procesai, darbo planavimas, atsakomybė, užduočių paskirstymas, darbo planavimas, darbo tempas, taisyklės ir procedūros bei sprendimų priėmimo procesai.
Naujausias turinys šia tema pateikiamas toliau.
Perėjimas prie hibridinio darbo: valdymo iššūkiai – skaitmeninė istorija
Ši skaitmeninė istorija pristato pagrindines išvadas apie tai, kaip hibridinis darbas keičia vadovavimo praktiką tiesioginio vadovo lygmenyje: kodėl hibridinis darbas reikalauja naujų koordinavimo formų; Kaip vadovai išlaiko matomumą ir veiklos priežiūrą be fizinio bendravimo; Kas palaiko komandos darną ir gerovę tarp išsisklaidžiusių komandų; Kaip užtikrinti teisingą prieigą prie informacijos ir galimybių; Ten, kur labiausiai reikalingos politikos gairės ar parama.Perėjimas prie hibridinio darbo: valdymo iššūkiai
COVID-19 pandemija paspartino pereinamąjį laikotarpį prie hibridinio darbo, kai darbuotojai dalija laiką tarp nuotolinio darbo ir darbo vietoje. Nors šis modelis suteikia didesnį lankstumą, jis taip pat kelia naujų iššūkių tiesioginiams vadovams ir kitiems prižiūrėtojams. Ši ataskaita nagrinėja, kaip hibridinis darbas keičia darbo organizaciją ir daro įtaką kasdienėms vadovavimo praktikoms tiesioginio vadovo lygmenyje, daugiausia dėmesio skiriant koordinavimo, komunikacijos, veiklos valdymo ir darbuotojų gerovės pokyčiams.Algoritminis valdymas Europos darbo vietose: poveikis darbo organizavimui ir darbo sąlygoms
Šiame tyrime pateikiama antrinė Eurofound septintojo Europos darbo sąlygų tyrimo (EWCS 2024) duomenų analizė, kurioje nagrinėjamas skaitmeninių technologijų paplitimas šiuolaikinėse darbo vietose ir algoritminio valdymo praktikos plitimas. Susiejant darbuotojų pranešimą apie kompiuterinių programų, kurios stebi našumą, paskirsto užduotis ir planuoja darbą, poveikį darbo kokybės rodikliams, analizė įvertina, kaip technologijos keičia darbą. Jame taip pat nustatomi skirtingi darbuotojų profiliai, pagrįsti skaitmeninių technologijų naudojimo modeliais ir su kiekvienu profiliu susijusiomis savybėmis. Išvados bus naudingos formuojant politiką, kuria siekiama skatinti aukštos kokybės darbo vietas vis labiau skaitmeninėse darbo vietose.EUROFOUND tyrime nagrinėjami skirtingi organizacijų darbo organizavimo būdai ir galimas jų poveikis produktyvumui, efektyvumui ir konkurencingumui, taip pat darbo sąlygoms, darbuotojų gerovei ir darbo tvarumui visą gyvenimą. Kai kurios darbo organizavimo rūšys yra susijusios su geresne darbo ir užimtumo kokybe. Šios labiau į žmones orientuotos darbo organizavimo formos pabrėžia komandinio darbo, įgūdžių panaudojimo ir įgūdžių ugdymo, taip pat darbuotojų įsitraukimo ir savarankiškumo vertę.
Darbo organizavimas yra pagrindinis ekonomikos ir verslo plėtros elementas, turintis svarbių pasekmių produktyvumui, inovacijoms, darbo sąlygoms ir darbuotojų gerovei. Tam tikrų formų darbo organizavimo skatinimas padeda siekti 2020 m. liepos 1 d. pradėtoje Europos Komisijos tvaraus konkurencingumo, socialinio teisingumo ir atsparumo įgūdžių darbotvarkėje ir darbo vietų inovacijų projektuose nustatytų tikslų. Šiais tikslais siekiama paskatinti Europą pereiti prie konkurencingesnės žiniomis grindžiamos ekonomikos, kurioje daugiausia dėmesio skiriama kvalifikuotai darbo jėgai ir inovacijoms – ne tik produktų ir procesų, bet ir darbo organizavimo bei darbo kokybės standartų srityje, pereinant prie skaitmeninės ir anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos. Europos Komisija 2023-uosius paskelbė Europos įgūdžių metais, kad remtų įgūdžių ugdymą ir padėtų įmonėms spręsti įgūdžių trūkumo ES problemą.
Darbo vietos inovacijos ir ryšys su darbo organizavimu gali vykti įvairiais būdais, įskaitant verslo struktūros ir verslo modelių pokyčius, žmogiškųjų išteklių valdymą, santykius su klientais ir tiekėjais arba pačią darbo aplinką. Socialinis dialogas taip pat atlieka svarbų vaidmenį organizuojant darbą, kuriuo siekiama skatinti darbuotojų potencialą, kaip pabrėžiama ES direktyvoje dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais. Europos socialinių teisių ramstyje pakartojama socialinio dialogo ir darbuotojų įtraukimo į su darbo organizavimu susijusius procesus svarba.
Europos Komisija: Europos įgūdžių darbotvarkėopens in new tab
Europos Komisija: Europos įgūdžių metaiopens in new tab
Europos Komisija: Darbo vietos inovacijosopens in new tab
Europos Komisija: Europos socialinių teisių ramstis – 20 principųopens in new tab
Tai – svarbiausių rezultatų šia tema atranka.
25 May 2023
Hybrid work in Europe: Concept and practice
The term ‘hybrid work’ was popularised with the upsurge of telework during the COVID-19 pandemic, when companies and employees started to discuss ways of organising work after the crisis. The term has been increasingly used to refer to situations in which (teleworkable) work is carried out from two sites: at the usual place of work (normally the employer’s premises) and from home (as experienced during the pandemic) or other locations. However, the concept of hybrid work is still fuzzy and various meanings are attributed to it. This report aims to bring clarity to this concept by exploring the available information from two main sources: recent literature and contributions provided by the Network of Eurofound Correspondents from across the European Union. It summarises the main debates around hybrid work in the Member States and shows how hybrid work has been implemented in practice across Europe. The main hindrances, challenges, benefits and opportunities of hybrid work are also discussed.
9 December 2021
Business not as usual: How EU companies adapted to the COVID-19 pandemic
This report aims to support European businesses in navigating the challenges of the COVID-19 pandemic. The focus is on workplace practices and features that have helped establishments across the EU to develop operational resilience while keeping employees and customers safe. The report investigates how EU establishments initially reacted to the external shock brought about by the outbreak of the pandemic and how they subsequently adapted their workplaces. It also explores the impact of the pandemic on the health and well-being of workers and how the COVID-19 outbreak and subsequent disruptions affected business operations and work organisation.
24 October 2021
Digitisation in the workplace
Research into the transformative potential of the digital revolution tends to take a quantitative approach in an attempt to monitor changes in employment levels due to digitalisation. The fear of potential job losses and negative disruption brought about by digital technologies has permeated the policy debate on digitalisation. In contrast, this report, based on case study research, takes a more qualitative approach to exploring the impact of selected digital technologies (internet of things, 3D printing, and virtual and augmented reality) in the workplace. While digital technologies can bring many opportunities and have been shown to be beneficial for both workers and organisations, there is a need to put safeguards in place to ensure employee data protection and privacy. A well-functioning social dialogue is also key to reaping the benefits of digital technologies and preventing – or minimising – any negative outcomes.
26 February 2021
Working conditions and sustainable work: An analysis using the job quality framework
This flagship report summarises the key findings of Eurofound’s research on working conditions conducted over the programming period 2017–2020. It maps the progress achieved since 2000 in improving working conditions and examines whether all workers have benefited equally from positive change. It highlights which groups are the most at risk of experiencing poor working conditions and being left behind. Given the changes in the world of work, emerging challenges for good job quality are identified. The report also provides evidence for measures that could lead to the further improvement of work and the achievement of fair working conditions for all in the EU. The analysis shows that, overall, job quality in the EU is improving, if slowly. Not all workers are benefiting to the same extent, however. Furthermore, gender, age and contractual status have a significant bearing on a person’s working conditions. And while digitalisation helps to address some job quality issues, it also creates new challenges. The COVID-19 pandemic has exacerbated trends, reinforcing concerns and highlighting the importance of achieving job quality for all.
12 October 2020
European Company Survey 2019 - Workplace practices unlocking employee potential
This report is based on the fourth edition of the European Company Survey (ECS), which was carried out jointly by Eurofound and Cedefop in 2019. It describes a wide range of practices and strategies implemented by European companies in terms of work organisation, human resource management, skills use and skills development, and employee voice. The report shows how these practices are combined and how the resulting ‘bundles of practices’ are associated with two outcomes beneficial to employees and employers: workplace well-being and establishment performance.
The analysis finds that the establishments that are most likely to generate this win–win outcome are those that combine a high degree of worker autonomy, a balanced motivational strategy, a comprehensive training and learning strategy, and high levels of direct employee involvement in decision-making, as well as offering managerial support for these practices. To boost the adoption of employee-oriented practices – particularly in relation to autonomy, skills and employee involvement – managers should be offered appropriate support, as they play a key role in the decision to initiate workplace change. They are also crucial to its success, as they must continuously support the workplace practices implemented.
6 July 2020
How does employee involvement in decision-making benefit organisations?
How do organisations get the best out of their employees? Research on human resource management has found that a key practice is employee involvement: enabling employees to make decisions on their own work and to contribute to organisational decision-making. A high degree of employee involvement creates work environments that are highly motivational and that emphasise skill development. And this is the type of work environment that organisations need to meet the demands for innovation and adaptability to technological change in a knowledge-driven economy. This policy brief examines the empirical evidence that workplaces where employee involvement is high are more successful in developing the capacity for high performance in workers than workplaces with lower levels of involvement. It examines the influence of work organisation on two factors contributing to performance: work engagement and skill development.
„Eurofound“ mokslininkai teikia ekspertines įžvalgas ir su jais galima susisiekti dėl klausimų ar žiniasklaidos užklausų.
Gijs van Houten
Senior research managerGijs van Houten yra EUROFOUND Užimtumo skyriaus vyresnysis mokslinių tyrimų vadovas. Jis turi specifinių tarptautinių apklausų metodikos ir darbo vietų praktikos bei organizacinių strategijų analizės patirties. Jis vadovauja EUROFOUND duomenų rinkimo darbo grupei ir yra atsakingas už 2024 m. Europos darbo sąlygų tyrimo, kuris bus svarbus žingsnis siekiant užtikrinti EUROFOUND ateities tyrimus, rengimą ir metodiką. Prieš prisijungdamas prie EUROFOUND 2010 m., jis dirbo Nyderlandų socialinių tyrimų institute (SCP). 2016 m. Gijs praleido metus atostogų, dirbdamas "Pew Research Center" Vašingtone. Jis yra įgijęs sociologijos magistro laipsnį Nijmegeno Radboudo universitete ir socialinių mokslų daktaro laipsnį Utrechto universitete.
Ši skiltis suteikia prieigą prie viso turinio, kuris buvo paskelbtas šia tema.
