Jaunimo reikalai

03 July 2019

Sudaryti palankią aplinką jaunimui augti, mokytis ir dirbti tai pagrindinis Europos ir EUROFOUND tikslas, tačiau dabar jį ypač sudėtinga įgyvendinti. Jau ilgą laiką jaunimas yra svarbus ES politikos aspektas, o šiandien tai ypač akivaizdu. Dabartinėje ES jaunimo strategijoje (2010–2018 m.) nustatyti du sudėtingi uždaviniai. Pirmas uždavinys – suteikti daugiau lygių galimybių jaunimui lavintis ir dalyvauti darbo rinkoje. Antras uždavinys – skatinti jaunimą tapti aktyviais piliečiais ir dalyvauti visuomeninėje veikloje.

Jaunimo užimtumo krizės sprendimas yra svarbus Europos politinės darbotvarkės klausimas. 2016 m. gruodžio 7 d. Komisija paskelbė komunikatąInvesticijos į Europos jaunimą“. Tai yra atnaujintos pastangos remti jaunimą pasitelkiant jaunimo reikalams skirtą dokumentų rinkinį. Dokumentų rinkinyje aptariamos geresnės galimybės gauti darbą pasinaudojant Jaunimo garantijų ir jaunimo užimtumo iniciatyva, geresnės galimybės, kurias suteikia išsilavinimas ir mokymas, taip pat geresnės galimybės solidarumo, judumo mokymosi tikslais ir dalyvavimo srityse.

Dokumentų rinkiniu įsipareigojama padėti formuoti įrodymais pagrįstą politiką ir šiuo atveju ypač svarbi EUROFOUND misija suteikti žinių ir padėti kurti socialinę ir su darbu susijusią politiką. EUROFOUND 2017–2020 m. programavimo dokumente jaunimo klausimai bus aptarti nagrinėjant keletą strateginių teminių sričių, visų pirma susijusių su gerai veikiančiomis ir įtraukiomis darbo rinkomisgyvenimo ir visuomenės kokybe, taip pat su galimybe pasinaudoti viešosiomis paslaugomis.

EUROFOUND atliktas darbas

Iki šiol EUROFOUND nemažai nuveikė spręsdamas klausimus, susijusius su jaunimo užimtumu, gyvenimo kokybe ir socialine sanglauda.

Svarbiausias indėlis: krizė ir darbo vietos

Jaunimas ypač nukentėjo nuo krizės. ES nedarbo lygis per pirmąjį 2013 m. ketvirtį pasiekė rekordinį lygį – 10,9 proc., tačiau jaunesnių nei 25 metų darbingų asmenų nedarbo lygis buvo daug didesnis, t. y. 23,5 proc. Graikijoje ir Ispanijoje daugiau nei pusė jaunimo neturėjo darbo, o nedarbo lygis Portugalijoje (38,2 proc.) ir Italijoje (37,8 proc.) buvo ypač didelis.

Atsižvelgiant į tokį didelį jaunimo nedarbą, kyla esminiai klausimai „Kur dingo darbo vietos?“ ir „Kaip kitaip galima padėti jaunimui?“. Neseniai atliktame EUROFOUND darbe pateikiamos įvairios įžvalgos, susijusios su jaunimo politikos formavimu, kuriose aptariama:

  • jaunimui skirta parama steigiant pradedančiąją įmonę;
  • jaunimo verslumas Europoje;
  • jaunimo darbo galimybių keitimas Europoje;
  • jaunimo ir darbo ir politikos gairės, kuriomis siekiama gerinti jaunimo politiką;
  • pagalba jauniems darbuotojams krizės metu ir socialinių partnerių bei valdžios institucijų indėlis;
  • Jaunimo garantijų įgyvendinimo Suomijoje ir Švedijoje patirtis.

Svarbiausias indėlis: nesimokantis ir nedirbantis jaunimas ir atskirtis

Kad ir koks rimtas būtų jaunimo nedarbas, tai yra tik dalis problemos. Ypatingas iššūkis kyla dėl neproporcingo ekonomikos nuosmukio poveikio jaunesniems nei 30 metų žmonėms, įskaitant aukštąjį išsilavinimą turinčius asmenis: apytiksliai 12,5 mln. šios grupės žmonių, kurių amžius 15–29 metai, nesimoko ir nedirba. EUROFOUND stengiasi suprasti jaunimo nedalyvavimo darbo rinkoje ir švietimo sistemoje ekonomines ir socialines pasekmes. Žr. EUROFOUND išsamų darbą nagrinėjant nedirbančio ir nesimokančio jaunimo temą.

Neskaitant krizės, tam tikra dalis jaunimo susiduria su didelėmis problemomis bandydami gauti darbą: pavyzdžiui, tikimybė, kad neįgalūs arba kitą sveikatos sutrikimą turintys jaunuoliai, palyginti su kitais, priklausys nedirbančiam ir nesimokančiam jaunimui, yra 40 proc. Aktyvios įtraukties politika vertinama kaip tinkamiausia šių problemų sprendimo priemonė. EUROFOUND išanalizavo neįgalaus arba sveikatos sutrikimų turinčio jaunimo aktyvios įtraukties politiką 11 ES valstybių narių.

EUROFOUND tyrimų jaunimo aspektas

Jaunimo aspektas yra svarbus daugelyje EUROFOUND tyrimų sričių. Trečiajame Europos gyvenimo kokybės tyrime (EGKT) (2012 m.) nustatyti svarbūs amžiaus grupių skirtumai, susiję su gyvenimo kokybe, socialine įtrauktimi ir visuomenės kokybe. Naudojant EGKT tyrimo žemėlapio priemonės amžiaus grupės filtrą, galima susipažinti su išsamiais duomenimis apie šiuos skirtumus. EGKT duomenys taip pat buvo naudojami rengiant 2014 m. politikos santrauką apie jaunimo socialinę padėtį Europoje (žr. straipsnį toliau).

Penktasis Europos darbo sąlygų tyrimas (EDST) (2010 m.) atskleidė, kad kai kuriais aspektais jaunų darbuotojų (jaunesnių nei 25 metų) darbo sąlygos gerokai skiriasi nuo vyresnio amžiaus darbuotojų darbo sąlygų. Visai neseniai šeštojo Europos darbo sąlygų tyrimo (EDST) (2015 m.) duomenys parodė, kad įgūdžių atotrūkis tarp jaunesnių ir vyresnio amžiaus darbuotojų palaipsniui mažėja. Daugiau informacijos galima gauti naudojant EDST tyrimo žemėlapio priemonę.

Susijusi medžiaga: socialinė jaunimo padėtis Europoje

2014 m. balandžio 1 d. – Ši politikos santrauka parengta remiantis EUROFOUND Europos gyvenimo kokybės tyrimo (EGKT) išvadomis ir kitais tyrimų projektais, kuriais siekiama suformuluoti įvairias politines gaires. Šioje politikos santraukoje nagrinėjama jaunimo gyvenimo kokybė Europoje, atkreipiant dėmesį į tokius aspektus kaip gyvenimo būdas, socialinė atskirtis, santykiai ir paramos šaltiniai, taip pat dalyvavimas visuomeninėje ir socialinėje / kultūrinėje veikloje.
Fondo išvados – socialinė jaunimo padėtis Europoje.

Ongoing work

Highlights (8)

Visi (126)

Publications (47)

Articles (32)

News (29)

Events (18)