COVID-19
Gyvenimas, darbas ir COVID-19. Pirmosios išvados – 2020 m. balandžio mėn.
Published:
06 May 2020
Research report
Abstract
Vos per kelias savaites naujo koronaviruso sukelta COVID-19 pandemija radikaliai pakeitė žmonių gyvenimą visame pasaulyje. Be pražūtingų padarinių nuo viruso tiesiogiai nukentėjusių žmonių sveikatai, COVID-19 pandemija padarė didelį poveikį žmonių gyvenimo ir darbo būdui ir labai paveikė jų fizinę ir psichinę gerovę. Siekdamas įvertinti tiesioginį šios krizės ekonominį ir socialinį poveikį, balandžio 9 d. EUROFOUND visoje Europos Sąjungoje ir už jos ribų pradėjo didelio masto internetinę apklausą „Gyvenimas, darbas ir COVID-19“, kurios tikslas – ištirti pandemijos poveikį europiečių gerovei, įprastiniam ir nuotoliniam darbui ir finansinei padėčiai. Apklausa apima įvairius klausimus, aktualius įvairių amžiaus grupių žmonėms ir su jų gyvenimu susijusioms situacijoms. Dauguma klausimų grindžiami EUROFOUND Europos gyvenimo kokybės tyrimu (EGKT) ir Europos darbo sąlygų tyrimu (EDST), kiti yra nauji arba paimti iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, ES statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (ES SPGS), ir pritaikyti.
Key findings
Labiausiai pandemijos paliestų šalių žmonių gerovė nukentėjo labiausiai. Kai kurių šalių rezultatai ypač neigiami – pasitenkinimas gyvenimu Prancūzijoje šiuo metu yra mažiausias, palyginti su iki krizės atliktų apklausų rezultatais.
Daugiau kaip pusė europiečių jaučia nerimą dėl savo ateities dėl COVID-19 krizės ir tik 45 proc. nusiteikę optimistiškai. Kitaip nei prieš pandemiją, šalyse, kaip antai Prancūzijoje, Belgijoje, Italijoje ir Graikijoje, optimizmas mažėja – jo lygis nebesiekia ES vidurkio.
Europiečiai nurodo, labai mažai tepasitikintys ES ir savo nacionalinėmis vyriausybėmis, ypač kai kuriose tradiciškai ES palaikančiose valstybėse narėse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje , todėl kyla esminių klausimų dėl ES veiksmų krizės metu.
Daugiau kaip ketvirtadalis respondentų iš visos ES praneša laikinai (23 proc.) arba visiškai (5 proc.) praradę darbą , o labiausiai nukentėjo jauni vyrai. Pusės dirbančių europiečių darbo laikas sutrumpintas, ypač Rumunijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Kipre ir Graikijoje. Mažiausiai darbo laikas trumpintas Šiaurės šalyse.
Beveik 40 proc. europiečių nurodo, kad jų finansinė padėtis prastesnė nei prieš pandemiją – dvigubai daugiau nei prieš krizę atliktuose tyrimuose. Bemaž pusė nurodo, kad jų namų ūkiams sunku sudurti galą su galu, o daugiau kaip pusė praneša be pajamų negalėsiantys išlaikyti savo gyvenimo lygio ilgiau kaip tris mėnesius. Dar sunkesnėje padėtyje yra trys ketvirtadaliai bedarbių – jie nurodo neišgyvensiantys ilgiau kaip tris mėnesius, o 82 proc. – kad jų namų ūkiui sunku sudurti galą su galu.
List of graphs:
Figure 1: Respondents’ life satisfaction by country
Figure 2: Respondents’ optimism about their future by country (%)
Figure 3: WHO-5 mental well-being index by country
Figure 4: Trust in the European Union by country
Figure 5: Trust in the healthcare system by country
Figure 6: Changes in working time during the COVID-19 pandemic by country (%)
Figure 7: Proportion of workers who started teleworking as a result of COVID-19 by country (%)
Figure 8: Uptake of telework and decrease in working time by country (%)
Figure 9: Work–life conflict dimensions, by gender, EU27 (%)
Figure 10: Work–life conflict dimensions, by type of household, EU27 (%)
Figure 11: Respondents’ financial situation three months ago and in three months’ time by country* (%)
Figure 12: Proportion of respondents with no savings or who can only maintain current living standards without income for less than three months by employment status, EU27 (%)
Figure 13: Proportion of respondents with financial insecurities, EU27 (%)
Figure 14: Difficulties making ends meet by employment status, EU27 (%)
Figure 15: Proportion of respondents reporting household arrears, by employment status, EU27 (%)
Figure 16: Risk of losing home, EU27 (%)
Cite this publication
Related publications
Publication series
