Darbo kokybė ir darbo sąlygos Vakarų Balkanuose

Šioje ataskaitoje analizuojamas Vakarų Balkanų darbuotojų profesinis gyvenimas, įskaitant darbo sąlygas ir darbo kokybę, remiantis 2021 m. 36 Europos šalyse atlikto Europos darbo sąlygų telefoninio tyrimo (EWCTS) duomenimis. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (EUROFOUND) nuo 1991 m. stebi darbo sąlygas Europoje atlikdamas tyrimus. Duomenų rinkimas ir analizė yra EUROFOUND misijos prisidėti prie darbo sąlygų gerinimo dalis. Šioje ataskaitoje pirmą kartą daugiausia dėmesio skiriama darbo vietų kokybei Vakarų Balkanų regione, kurį šiuo metu sudaro penkios šalys kandidatės (Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija ir Serbija) ir viena potenciali šalis kandidatė (Kosovas (1)). Ataskaitoje pateikiamos naujos regioninės įžvalgos analizuojant Europos darbo sąlygas ir siekiama didinti informuotumą šia tema ir išplėsti regiono politikos formuotojų, socialinių partnerių, mokslininkų ir plačiosios visuomenės akiratį.

Darbo sąlygų gerinimas yra Europos integracijos tikslas nuo Romos sutarties (1958 m.). Lisabonos strategijoje (2000 m.) geros darbo sąlygos buvo pripažintos būtina sąlyga siekiant konkurencingos žiniomis pagrįstos ekonomikos plėtros, o strategijoje "Europa 2020" – būtinos siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo. Europos socialinių teisių ramstyje (2017 m.) nustatyta 20 principų, kuriais siekiama ES valstybėms narėms vadovautis kuriant stiprią, teisingą, įtraukią ir daug galimybių turinčią socialinę ES. Šie principai įgyvendinami įvairiuose politikos dokumentų rinkiniuose ir teisingo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ir skaitmeninės visuomenės planuose.

Nuo tada, kai 1990-ųjų pabaigoje ar 2000-aisiais pradėjo stoti į ES, PB6 palaipsniui įgyvendino ES politikos gaires. Per pastarąjį dešimtmetį joms pavyko sumažinti darbo rinkos atotrūkį nuo ES, tačiau atotrūkis vis dar didelis. Jos taip pat turi imtis tolesnių veiksmų priimdamos darbo sąlygų gerinimo, lyčių lygybės darbe skatinimo ir įtraukių galimybių savo piliečiams kūrimo politiką.

EWCTS pateikė daug išvadų apie darbo aspektus, kurie daro teigiamą poveikį darbuotojams (darbo ištekliai) ir neigiamą poveikį (darbo poreikis) WB6, įskaitant šias.

• Fizinė aplinka yra labai įtempta: trys iš keturių darbuotojų turi atlikti pasikartojančius rankų ir rankų judesius, o 62 % turi išlaikyti varginančią ar skausmingą fizinę padėtį darbe. Abu šie rodikliai gerokai viršija ES vidurkį. Kita vertus, socialinė aplinka yra pozityvesnė nei ES, mažiau bauginama ir daugiau vadovų ir kolegų palaikoma, o tai atspindi įsišaknijusias visuomenės solidarumo vertybes.

• Santykinai darbas WB6 nėra pernelyg intensyvus – 4 iš 10 darbuotojų visada arba dažnai dirba dideliu greičiu, o kas trečias dirba įtemptu grafiku. Tai yra palanku, palyginti su 27 ES valstybėmis narėmis, kur atitinkama dalis abiem atvejais yra šiek tiek mažesnė nei pusė. Kalbant apie išteklius, WB6 yra nepalankioje padėtyje. Tik trečdalis darbuotojų teigia turintys daug galimybių pasirinkti arba keisti savo darbo metodą, palyginti su beveik puse ES. Be to, nors mažiau nei du iš penkių darbuotojų WB6 gali pasirinkti arba pakeisti savo užduočių tvarką, beveik trys iš penkių darbuotojų gali tai padaryti 27 ES valstybėse narėse.

• Darbo laikas WB6 yra labai ilgas: tiek vyrai, tiek moterys dirba daugiau nei 40 valandų per savaitę, o 45 % darbuotojų dirba šešias ar septynias dienas per savaitę. Vidutinė darbo savaitė svyruoja nuo 40,5 valandos Šiaurės Makedonijoje iki daugiau nei 44 valandų Juodkalnijoje. Palyginimui, ES vidutinis darbo laikas yra 36,9 valandos, o moterys dirba gerokai mažiau valandų nei vyrai.

• WB6 darbuotojams sunkiausia sudurti galą su galu iš 36 Europos šalių, užimančių paskutines šešias vietas bendrame reitinge pagal šį kriterijų. Nors 27 ES valstybėse narėse 26 proc. visų darbuotojų sunkiai suduria galą su galu, Bosnijoje ir Hercegovinoje šis procentas yra 46 proc., Šiaurės Makedonijoje – 54 proc., Kosove, Juodkalnijoje ir Serbijoje – 57 proc., Albanijoje – 69 proc.

Darbo kokybės indeksas, apskaičiuotas lyginant darbo poreikius su darbo ištekliais, rodo, kad maždaug trečdalis WB6 darbuotojų dirba "įtemptus" (t. y. prastesnės kokybės) darbus, kuriuose darbo poreikis yra didesnis už darbo išteklius. ES atitinkama dalis yra šiek tiek mažesnė – 3 iš 10 darbuotojų dirba įtemptą darbą. Šio rezultato tikimasi, nes jį lemia ES 27 ir PB6 ekonominio išsivystymo lygio skirtumai, kurie atsispindi skirtingose kiekvienos grupės sektorių ir profesijų struktūrose. Tačiau santykis tarp bendrojo vidaus produkto lygio ir darbo kokybės indekso balų toli gražu nėra deterministinis. Džiugina tai, kad daugelyje darbo vietų visoje PB6, ypač Bosnijoje ir Hercegovinoje bei Kosove, yra didelis darbo vietų lygis, nepaisant apribojimų, susijusių su jų ekonominio išsivystymo lygiu.

EWCTS duomenys patvirtina gerai žinomus faktus apie sektorių ir profesijų segregaciją pagal lytį PB6. Moterys beveik penkis kartus dažniau nei vyrai dirba sveikatos sektoriuje, keturis kartus dažniau nei švietimo sektoriuje ir beveik du kartus dažniau prekyboje ir svetingumo sektoriuje. Vyrai sudaro didžiąją dalį transporto (beveik keturis kartus daugiau nei moterų) ir statybos (10 kartų daugiau nei moterų) darbuotojų. Profesinėse grupėse moterys du kartus dažniau yra tarp profesionalių ir kanceliarijos pagalbinių darbuotojų, o vyrai – tris kartus dažniau tarp įrenginių ir mašinų operatorių bei amatininkų.

Lyčių skirtumai skirstant apmokamą ir neapmokamą darbą yra stulbinantys. Visą darbo dieną dirbantiems darbuotojams (didžioji dauguma WB6) vyrų apmokamo ir neapmokamo darbo santykis yra beveik 3:1 (52 apmokamos ir 18 neapmokamų valandų per savaitę); moterims tai tik 1,2:1 (46 apmokamos ir 38 neapmokamos valandos per savaitę). Moterys vidutiniškai dirba 84 valandas per savaitę tarp apmokamo ir neapmokamo darbo, o vyrai – 14 valandų mažiau. Nepaisant to, kad dirba daug daugiau (neapmokamų ir bendrų) valandų, dirbančios moterys WB6 nenurodo daugiau sunkumų siekdamos profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros nei dirbantys vyrai.

Nepaisant to, kad WB6 pranešama apie daug didesnį bendrą ir apmokamą darbo valandų skaičių nei ES, WB6 darbuotojų, kurie teigia, kad jų darbo valandos "labai gerai" arba "gerai" atitinka jų šeimos ir socialinius įsipareigojimus (atitinkamai 32,1 proc. ir 45,5 proc.), dalis nėra gerokai mažesnė nei 27 ES valstybėse narėse (34,2 proc. ir 46,9 proc., atitinkamai). Tarp 6 PB narių, kurie teigia, kad jų darbo valandos "nelabai gerai" arba "visai negerai" atitinka kitus įsipareigojimus, didžiausia dalis yra Juodkalnijoje (29 proc.) ir Serbijoje (27,8 proc.), o mažiausia – Albanijoje (15,1 proc.).

Bet kokiomis pastangomis pagerinti darbo sąlygas ir darbo kokybę Vakarų Balkanų regione reikėtų spręsti tris įsisenėjusias problemas, kurios taip pat buvo pabrėžtos Europos darbo tarybos išvadose, t. y. ilgas darbo valandas, ilgas neapmokamas valandas dirbančioms moterims ir plačiai paplitusius sunkumus sudurti galą su galu. Šios silpnosios vietos reikalauja dviejų glaudžiai tarpusavyje susijusių ir sinerginių politikos krypčių. Pirmasis dėmesys skiriamas tolesniam ekonomikos ir užimtumo augimui, siekiant užtikrinti tolesnę regiono konvergenciją su ES-27. Labiau išsivysčiusi ekonomika lemia didesnę šiuolaikinių žiniomis pagrįstų paslaugų darbo vietų dalį ir daugiau aukštos kvalifikacijos profesijų, kurios yra susijusios su geresnėmis darbo sąlygomis ir darbo kokybe. Tai taip pat lemia geresnius atlyginimus ir daugiau darbo vietų, padedančių šeimoms sudurti galą su galu. Antra, ne mažiau svarbi politikos kryptis – skatinti darbuotojų dalyvavimą ir balsą darbo vietoje, lyčių lygybę darbe ir profesinio bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, siekiant užtikrinti teisingą, įtraukų ir patikimą darbo sąlygų ir darbo kokybės gerinimą regione. Neturėtų būti kompromisų tarp darbo vietų kiekio ir kokybės, taip pat nėra jokio ekonominio ar socialinio pagrindimo.

Šiame palyginti ankstyvame etape labai svarbus socialinių partnerių vaidmuo remiant ir aktyviai įgyvendinant politiką, kuria skatinama darbo kokybė, geros darbo sąlygos, geresnė profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra ir lyčių lygybė darbe. Socialinės ir ekonominės tarybos turėtų remti įvairių darbo sąlygų aspektų įtraukimą į kolektyvinių derybų ir kolektyvinių sutarčių darbotvarkę visais lygmenimis.

Akademinė bendruomenė turėtų būti kviečiama dalyvauti kontekstualizuojant darbo sąlygų tyrimo teoriją ir aiškinant bei skleidžiant empirinių tyrimų rezultatus. Nors Europos darbo sąlygų tyrimo sistema Vakarų Balkanų regione yra palyginti nauja, susijusių sričių, pavyzdžiui, organizacijų mokslo, profesinės psichologijos, darbo sociologijos, elgsenos mokslo, darbo santykių ir darbo ekonomikos, tyrėjai turėtų dalyvauti kuriant platesnę regioninę ekspertų bendruomenę, prisidėdami prie atitinkamų disciplinų metodų ir žinių.

1.↑This designation is without prejudice to positions on status, and is in line with UNSCR 1244/1999 and the ICJ Opinion on the Kosovo declaration of independence.

Šią santrauką taip pat galima parsisiųsti šiomis ES nepriklausančiomis kalbomis: albanų, bosnių, juodkalniečių ir serbų.