Europos darbo sąlygų tyrimai (EDST)

1990 m. pradėjus rengti Europos darbo sąlygų tyrimus apžvelgiamos Europos darbo sąlygos siekiant:

  • suderintai įvertinti ir kiekybiškai išreikšti Europos darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų darbo sąlygas;
  • išanalizuoti įvairių darbo sąlygų aspektų sąsajas;
  • nustatyti rizikos grupes, rūpimus klausimus ir pažangą;
  • stebėti tendencijas šiais klausimais pateikiant vienodus rodiklius;
  • padėti rengti Europos politiką.

Palyginti su pirmuoju leidimu, tyrimo klausimynas labai išplėstas siekiant perteikti išsamų kasdienės vyrų ir moterų darbo tikrovės vaizdą. Persvarstant šį klausimyną daug dėmesio skirta lyčių aspekto integravimui.

Šiandien nagrinėjamos tokios temos, kaip užimtumo statusas, darbo laiko trukmė ir organizavimas, darbo organizavimas, mokymasis ir mokymas, fizinės ir psichosocialinės rizikos veiksniai, sveikata ir sauga, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, darbuotojų dalyvavimas priimant sprendimus, darbo užmokestis ir finansinis saugumas, darbas ir sveikata.

Atliekant kiekvieną tyrimą tiesiogiai apklausti atsitiktine tvarka atrinkti dirbantieji (darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys). Plečiantis Europos Sąjungai plėtėsi ir geografinė šio tyrimo aprėptis:

  • per pirmąjį 1990–1991 m. EDST apklausti EB-12 darbuotojai;
  • per antrąjį 1995–1996 m. EDST apklausti ES-15 darbuotojai;
  • per trečiąjį 2000 m. EDST pirmiausia apklausti ES-15 ir Norvegijos darbuotojai, tada 2001 m. antrajame etape tyrimas išplėstas į jį įtraukiant dvylika naujųjų valstybių narių, o 2002 m. – Turkiją;
  • ketvirtasis 2005 m. EDST atliktas ES-27, Norvegijoje, Kroatijoje, Turkijoje ir Šveicarijoje;
  • faktinė penktojo EDST medžiaga rinkta nuo 2010 m. sausio iki birželio mėn.; apklausta beveik 44 000 dirbančiųjų 27 ES valstybėse narėse, Norvegijoje, Kroatijoje, Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, Turkijoje, Albanijoje, Juodkalnijoje ir Kosove.