Europa turi prisitaikyti prie senėjančios darbo jėgos

Mažėjant gimstamumui žemyne ir senstant gyventojams, politikos formuotojai susiduria su neatidėliotina užduotimi išlaikyti patyrusius darbuotojus ir pritaikyti darbo vietas vyresnio amžiaus žmonių poreikiams.

Europa susiduria su dideliais demografiniais pokyčiais. Gyventojai senėja, o natūralų nykimą tik iš dalies kompensuoja grynoji migracija. Šis pokytis kelia spaudimą darbo rinkoms, kelia grėsmę trūkumui ir įtempia pensijų sistemas, kai kūdikių bumo karta išeina į pensiją. Tai pripažindami, Europos politikos formuotojai per pastaruosius du dešimtmečius vis daugiau dėmesio skyrė ilgesnio darbingo amžiaus skatinimui. Tai atitinka ES principus, kuriais skatinama užtikrinti pritaikomą darbo aplinką ir kartų teisingumą. Tarp priemonių buvo pensijų sistemų pakeitimai, pavyzdžiui, teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus didinimas daugumoje valstybių narių ir ankstyvos pensijos galimybių ribojimas. Pensinio amžiaus didinimas dažnai pasirodė politiškai prieštaringa priemonė.

Tačiau prailginti darbingą gyvenimą yra sudėtingiau nei vien teisinius pakeitimus. Tam reikalingas visapusiškas požiūris į vyresnio amžiaus žmonių požiūrį, darbo praktiką ir darbo kokybę. Neseniai atlikta EUROFOUND analizė pabrėžia šį sudėtingumą, nagrinėjant užimtumo tendencijas, darbo kokybės skirtumus ir vyresnio amžiaus darbuotojų skirtumus. Pagrindinis tikslas – nustatyti veiksmingas strategijas, kaip išlaikyti vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimą, ištirti įgalinančius ir motyvuojančius veiksnius bei suinteresuotųjų šalių vaidmenį kuriant amžiui tinkamą aplinką.

Padaryta didelė pažanga. Darbo rinkoje dirbančių 55 metų ir vyresnių darbuotojų skaičius nuolat didėjo – nuo 24 milijonų 2010 m. iki daugiau nei 40 milijonų 2024 m. Šios grupės užimtumo lygis 2010–2024 m. padidėjo daugiau nei 20 procentinių punktų dėl pensijų reformų, ilgesnės gyvenimo trukmės ir geresnės sveikatos.

Nepaisant to, iššūkiai išlieka. Vyresnio amžiaus darbuotojai susiduria su didesne ilgalaikio nedarbo rizika – 13,5 procentinio punkto didesnė nei karjeros viduryje dirbančių darbuotojų. Bedarbiai užtrunka ilgiau, kol susiranda naujas darbo vietas, o tai rodo galimą darbo rinkos nelankstumą ir šališkumą. Vyresnio amžiaus darbuotojų, kurie liko pas tą patį darbdavį, dalis padidėjo nuo 44 proc. 2010 m. iki 57 proc. 2022 m., atsižvelgiant į pensijų reformas ir griežtesnes darbo rinkas. Vis dėlto išlieka dideli lyčių išlaikymo skirtumai, ypač kai kuriose rytinėse ES valstybėse narėse ir Austrijoje.

Darbo kokybės ir darbo vietų kliūčių šalinimas

Analizė rodo, kad vidutiniškai vyresnio amžiaus darbuotojams darbo kokybės rodikliai gali atrodyti geresni. Viena iš to priežasčių gali būti "sveiko darbuotojo efektas", kai prastesnės kokybės darbą dirbantys asmenys gali anksčiau pasitraukti iš darbo rinkos. Tačiau bendri skaičiai slepia didelę nelygybę. Išnagrinėjus vyresnio amžiaus darbuotojų darbo kokybės profilius paaiškėjo, kad trečdalis dirba geros kokybės "įgalintą darbą", o maždaug penktadalis užima "didelės rizikos" pareigas, susijusias su žema psichine gerove, finansiniu nesaugumu ir prasta profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra.

Prasta sveikata yra svarbus ankstyvo pasitraukimo iš darbo rinkos rizikos veiksnys, nes bloga sveikata padidina tikimybę išeiti iš darbo dėl invalidumo pensijos, nedarbo ar ankstyvo išėjimo į pensiją. Ilgalaikė lyčių nelygybė taip pat prisideda prie nepalankių sąlygų, įskaitant darbo užmokesčio skirtumus, darbo nesaugumą ir psichikos sveikatos problemas, kurių neigiamas poveikis gali sustiprėti per visą moterų karjerą ir daryti poveikį vyresnio amžiaus moterų užimtumui.

Motyvacija likti darbe skiriasi nuo motyvacijos darbe. Vyresnio amžiaus darbuotojai, kurie yra labai motyvuoti dirbti, gali būti nemotyvuoti tęsti iki pensinio amžiaus arba jam pasibaigus. Tam įtakos gali turėti tokie veiksniai kaip apsisprendimas, požiūris į ankstyvą išėjimą į pensiją ir kultūrinės nuostatos. Paplitusi diskriminacija dėl amžiaus ir diskriminacija taip pat išlieka kliūtimis. Nepaisant teisės aktų, daugelis vyresnio amžiaus darbuotojų susiduria su nesąžiningu elgesiu įdarbinant, paaukštinant ir atleidžiant iš darbo.

Be darbo vietos, labai svarbu turėti lanksčias darbo sąlygas, tinkamas priežiūros paslaugas ir socialinę paramą. Daugelis darbuotojų, ypač moterų, per anksti išeina rūpintis šeimos nariais, ypač tais atvejais, kai darbo sąlygos yra nelanksčios ir priežiūros infrastruktūra yra nepakankama. Todėl galimybės naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros ir priežiūros paslaugomis didinimas yra labai svarbi darbo rinkos politika.

Politiniai atsakai ir ateities kryptys

Pripažindamos šiuos iššūkius, valstybės narės įgyvendina priemones, kuriomis skatinamas ilgesnis darbingas gyvenimas, pavyzdžiui, teikia papildomas pensijų išmokas už darbą sulaukus teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus. Taip pat didėja lanksčių išėjimo į pensiją galimybių tendencija, įskaitant laipsniškas išėjimo į pensiją sistemas, kurios padeda išlaikyti darbuotojus, kurie kitu atveju galėtų visiškai išeiti.

Tvari darbo praktika yra labai svarbi norint išlaikyti vyresnio amžiaus darbuotojus. Pastangos turi apimti skaitmeninių įgūdžių ugdymą, lankstų darbą, pvz., hibridinį ir nuotolinį darbą, žmogiškųjų išteklių praktikos pritaikymą atsižvelgiant į amžių ir saugių darbo vietų užtikrinimą taikant patikimą darbuotojų saugos ir sveikatos praktiką. Kolektyvinės sutartys atlieka svarbų vaidmenį, dažnai daugiausia dėmesio skiriant išlaikymo schemoms, pvz., sutrumpintam darbo laikui ir laipsniškam išėjimui į pensiją, nors demografinių pokyčių sprendimas dar nėra visuotinai pagrindinis rūpestis.

Žengiant į priekį, politika turi būti daugialypė ir griežtai įgyvendinama. Viešosios paskatų sistemos turėtų atlyginti už vėlesnį išėjimą į pensiją ir įsitraukimą. Atgrasydami nuo ankstyvo pasitraukimo, politikos formuotojai turi atsižvelgti į sunkių profesijų darbuotojų ar ilgą karjerą turinčių darbuotojų poreikius. Labai svarbu teikti pirmenybę paramai siekiant užkirsti kelią ilgalaikiam vyresnio amžiaus darbuotojų nedarbui, įskaitant investicijas į perkvalifikavimą ir perkvalifikavimo skatinimą organizacijose.

Sveikatos priežiūros ir priežiūros įstaigų prieinamumo didinimas ir kokybės gerinimas yra nediskutuotinas, ypač tais atvejais, kai neformalioji priežiūra skatina ankstyvą pasitraukimą. Svarbiausia, kad norint valdyti diskriminaciją dėl amžiaus darbo vietoje, organizacijos turi aktyviai stengtis kurti amžių įtraukiančią kultūrą ir kovoti su diskriminacija. Galiausiai labai svarbu integruoti vyresnio amžiaus darbuotojų rūpesčius ir poreikius į kolektyvines derybas ir socialinį dialogą. Bendri veiksmai tokiais klausimais kaip demografiniai fondai[1], lankstus darbas, amžių atitinkantis mokymas ir perėjimas į pensiją gali padėti pasiekti teisingesnių rezultatų senėjančiai Europos darbo jėgai. Iššūkis aiškus; Kelias į priekį reikalauja bendrų visos visuomenės pastangų.

Vaizdas © Iván Moreno/Adobe Stock

Išnašos