Darbo santykių ir pramoninės demokratijos pagrindinių aspektų vertinimas (2023 m. atnaujinimas)

Šioje ataskaitoje remiamasi ankstesniais EUROFOND tyrimais, kuriuose buvo sukurta konceptuali darbo santykių žemėlapio sistema ir nustatyti keturi pagrindiniai aspektai: pramoninė demokratija, pramonės konkurencingumas, socialinis teisingumas ir darbo bei užimtumo kokybė. Ataskaitos tikslas – atnaujinti 2018 m. EUROFOUND tyrimą, kuriame daugiausia dėmesio skirta pramoninei demokratijai. Ja siekiama trijų pagrindinių tikslų: atnaujinti 2018–2021 m. keturių pagrindinių aspektų rodiklius, parengti skirtingų 2008–2021 m. laikotarpių pramoninės demokratijos indekso analizę, visų pirma atsižvelgiant į nacionalinių darbo santykių sistemų tendencijas, susijusias su ES konvergencija, ir atnaujinti darbo santykių sistemos tipologiją pramoninės demokratijos srityje, siekiant prisidėti prie 2008–2021 m. pokyčių tendencijų ir pobūdžio tarpvalstybinės analizės.

Pagrindiniai metodologiniai principai yra šie: aukštos kokybės duomenų naudojimas (peržiūrint ir tikslinant rodiklius taikomi griežti konceptualūs ir statistiniai kokybės kriterijai); Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos parengtos indeksų sudarymo metodikos laikymasis; EUROFOUND pramoninės demokratijos konvergencijos tendencijų analizės metodikos laikymasis.

Politinės aplinkybės

Politinės aplinkybės yra COVID-19 pandemijos poveikis ir karas Ukrainoje, keliantis grėsmę Europos ekonomikos atsigavimui. Tikėtina, kad pastarojo meto karo tarp Izraelio ir „Hamas“ protrūkis dar labiau destabilizuos augimą.

ES institucijos priėmė „NextGenerationEU“ – 806,9 mlrd. EUR laikiną finansinę priemonę, skirtą ekonomikos atsigavimui skatinti išleidžiant bendrąją Europos skolos vertybinių popierių emisiją, o pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę valstybėms narėms suteikta 672,5 mlrd. EUR investicijoms ir reformoms.

Karas Ukrainoje sukėlė didžiulę humanitarinę krizę ir lėmė būtiniausių prekių kainų augimą. Dėl to padidėjo skurdo rizika Europoje ir sulėtėjo ekonomikos augimas. Siekdamos sušvelninti karo pasekmes, ES institucijos iki 2023 m. pabaigos sustabdė Stabilumo ir augimo pakto taisyklių taikymą. Tai leido euro zonos šalims parengti diskretines fiskalines priemones, kuriomis siekiama sumažinti didėjančias energijos kainas, padidinti gynybinius pajėgumus ir spręsti pabėgėlių krizę.

ES darbo santykiai grindžiami Europos socialinių teisių ramsčiu, kurio tikslas – stiprinti darbuotojų teises į deramas darbo sąlygas ir kokybišką darbo aplinką. Jame dar kartą patvirtinamas ES įsipareigojimas palaikyti dvišalį socialinį dialogą ir derybas dėl kolektyvinių sutarčių tarp socialinių partnerių. 2024 m. planuojamas Val Duchesse socialinių partnerių aukščiausiojo lygio susitikimas tęsia socialinio dialogo skatinimą ES lygmeniu.

Kolektyvinių derybų vaidmuo pagal ES darbo santykių modelį stiprinamas direktyva dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio ES. Pagrindinis jos tikslas – sukurti sistemą, kuri pagerintų nustatytojo minimaliojo darbo užmokesčio deramumą ir padidintų darbuotojų galimybes veiksmingai naudotis minimaliojo darbo užmokesčio apsauga. Direktyvoje aiškiai skatinamos kolektyvinės derybos ir pripažįstama, kad siekiant užtikrinti tinkamą minimaliojo darbo užmokesčio apsaugą yra svarbios tvirtos ir įtraukios kolektyvinių derybų sistemos. Po direktyvos buvo paskelbtas Komisijos komunikatas ir pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos, kuriais siekiama skatinti socialinį dialogą ir kolektyvines derybas. Direktyvoje kolektyvinėms deryboms keliami gana aukšti reikalavimai – valstybėms narėms siūloma siekti, kad kolektyvinių derybų aprėptis būtų ne mažesnė kaip 80 proc.

Pagrindinės išvados

•    Atnaujinti pramoninės demokratijos ir darbo santykių indeksai apskritai rodo skirtingą vaizdą: nedidelės valstybių narių grupės pasižymi labai dideliais arba labai mažais rodikliais. Šalių skirtumai, susiję su kitais pagrindiniais aspektais, yra ne tokie ryškūs.

•    Pramoninės demokratijos indekso 2008–2021 m. analizė rodo labai nedidelę didėjimo tendenciją. Tai reiškia, kad 27 ES valstybių narių vidurkis šiek tiek padidėjo, o skirtumai tarp šalių buvo iš esmės stabilūs. Taip atsitiko dėl pradinės žemynkryptės divergencijos iki 2013–2017 m. (kai vidurkis sumažėjo, o skirtumai tarp valstybių narių išaugo), kurią vėliau pakeitė aukštynkryptė konvergencija.

•    Dvylikos šalių (Belgijos, Kroatijos, Kipro, Čekijos, Prancūzijos, Vokietijos, Graikijos, Airijos, Italijos, Rumunijos, Slovakijos ir Ispanijos) 2008–2021 m. pramoninės demokratijos indekso tendencijos, palyginti su 27 ES valstybių narių vidurkiu, yra gana stabilios.

•    Devyniose šalyse vyksta konvergencija. Tarp jų neblogai sekasi Bulgarijai, Estijai, Latvijai, Lietuvai, Lenkijai ir Portugalijai (jų balai iš pradžių buvo mažesni už ES vidurkį, tačiau didėja sparčiau, o atotrūkis mažėja). Danijos, Nyderlandų ir Slovėnijos rodikliai iš pradžių buvo didesni už ES vidurkį, o dabar mažėja ir artėja prie augančio ES vidurkio.

•    Šešiose šalyse vyksta divergencija. Austrijos, Suomijos, Liuksemburgo ir Švedijos rodikliai iš pradžių buvo didesni už ES vidurkį, be to, jų vidurkiai didėja sparčiau nei ES vidurkis. Vengrijos ir Maltos balai iš pradžių buvo mažesni už ES vidurkį ir toliau mažėja.

•    Atnaujintoje pramoninės demokratijos tipologijoje (2008–2021 m.) nurodytos keturios valstybių narių grupės.

•    Pramonine demokratija grindžiamo valdymo grupė apima Austriją, Daniją, Suomiją, Vokietiją, Nyderlandus ir Švediją. Šiose valstybėse narėse pramoninės demokratijos srityje pasiekta geriausių rezultatų, kolektyvinės derybos jose labai centralizuotos, vyrauja aukštas koordinavimo lygis, formuojant politiką nuolat dalyvauja socialiniai partneriai. Šios grupės rezultatai reikšmingai nukrypsta nuo 27 ES valstybių narių vidurkio ir atitinka konvergencijos modelį. Iš pradžių jie buvo geresni už ES vidurkį, tačiau augo lėčiau.

•    Į rinką orientuoto valdymo grupės rezultatai pramoninės demokratijos srityje yra labai prasti, o kolektyvinių derybų sistemos – nekoordinuotos ir decentralizuotos. Ji apima liberalias šalis (Kiprą, Airiją ir Maltą), Baltijos valstybes (Estiją, Latviją ir Lietuvą), Bulgariją ir Lenkiją. Nuo 2013–2017 m. šiai grupei priklauso Graikija ir Rumunija. Grupė labai nukrypsta nuo 27 ES valstybių narių vidurkio ir pasižymi skirtingais modeliais. Iš pat pradžių jos rezultatai buvo prastesni už ES vidurkį, o dabar auga lėčiau, todėl ilgainiui atotrūkis didėja.

•    Į valstybę orientuoto valdymo grupės ir į įmones orientuoto valdymo grupės, kurioms priskiriamos likusios valstybės narės, rezultatai pramoninės demokratijos srityje yra vidutiniai. Abiejų grupių tendencijos, palyginti su 27 ES valstybių narių vidurkiu, gana stabilios.

•    Šie rezultatai atspindi fragmentišką arba padalytą darbo santykių modelį, kuriame yra ir laimėtojų, ir pralaimėtojų. Nepaisant to, kai kurios Pietų ir Rytų Europos šalys pamažu atsigauna po 2008–2012 m. ekonomikos krizės poveikio.

Politikos orientyrai

•    Analizėje atkreipiamas dėmesys į turimų duomenų apie darbo santykius ir pramoninę demokratiją trūkumus ir jiems vertinti naudojamus rodiklius. Esamas kolektyvinių derybų aprėpties rodiklis nevisiškai atitinka kokybės kriterijus dėl palyginamumo problemų. Kiti kokybės klausimai yra susiję su makrolygio ir įmonių lygmens socialinio dialogo ir valstybės kišimosi į kolektyvines derybas rodikliais.

•    Reikėtų dėti bendras pastangas siekiant surinkti palyginamus ir aukštos kokybės duomenis apie kolektyvinių derybų aprėptį (kuri tampa vis svarbesnė politiniu požiūriu) ir kitas su darbo santykiais ir pramonine demokratija susijusias sritis. Šie rodikliai, siekiant užtikrinti duomenų palyginamumą nacionaliniu lygmeniu, turėtų būti grindžiami aiškiomis apibrėžtimis, suderintomis visoje Europoje. Duomenys turėtų būti renkami reguliariai, kad būtų galima atlikti skirtingų laikotarpių analizę.

•    Nacionalinių darbo santykių sistemų dinamikos ir pokyčių analizę papildo naudojamos mokslinių tyrimų priemonės. Jos turėtų būti reguliariai atnaujinamos siekiant prisidėti prie sistemingesnės stebėsenos ir tolesnės lyginamosios kintančių darbo santykių tendencijų analizės.

•    Europos Komisija, ES ir nacionalinio lygmens socialiniai partneriai, šalių vyriausybės ir ES agentūros raginamos stengtis užpildyti duomenų, kuriais remiantis vertinama darbo santykių pokyčių 27 ES valstybėse narėse kokybė ir pobūdis, palyginamumo ir kokybės spragas.

•    Išvadose pateikiami konkretūs įrodymai, kuriais remdamiesi politikos formuotojai gali skatinti darbo santykių stiprinimą tose valstybėse narėse, kuriose rezultatai prastesni. Šešių valstybių narių, priklausančių pramoninės demokratijos grupei, rezultatai rodo, kad „gerų“ ir brandžių darbo santykių sistemoje įmanoma suderinti veiksmingumą, teisingumą ir balso teisę. Šios valstybės pirmauja pagal bendrąjį darbo santykių indeksą, yra tarp septynių geriausiai vertinamų šalių pagal pramoninės demokratijos ir pramonės konkurencingumo indeksus ir tarp aštuonių geriausiai vertinamų šalių pagal socialinio teisingumo indeksą.