Authors
John Hurley
Dragoș Adăscăliței
Elisa Staffa
Abstract

Europos darbo rinkos puikiai atsigavo po COVID-19 krizės. 2021 m. artėjant prie pabaigos, praėjus vos daugiau kaip 18 mėnesių nuo pandemijos pradžios, užimtumo lygis ES buvo pasiekęs beveik prieškrizinį lygį. Šioje ataskaitoje, naudojant ES darbo jėgos tyrimo ketvirtinius duomenis, apibendrinami 2020 ir 2021 m. darbo rinkos pokyčiai. Apibendrinimas pateikiamas iš struktūrinės perspektyvos, daugiausia dėmesio skiriant sektoriaus ir profesijos lygmens duomenims ir pagrindiniams – lyties ir amžiaus – demografiniams kintamiesiems. Net jei užimtumo lygis ES valstybėse narėse vėl pasieks prieškrizinį lygį, užimtumo struktūra bus iš esmės pasikeitusi. COVID-19 krizė paspartino kai kurias ankstesnes tendencijas – užimtumas tobulėja (vis daugiau žmonių dirba kokybiškesnį ir geriau apmokamą darbą) ir nuotolinis darbas populiarėja, todėl tikėtina, kad ji turės nuolatinį poveikį ES užimtumo struktūrai.

Atsigavimas po COVID-19. Kintanti užimtumo struktūra ES

lietuvių (451.85 KB - PDF)

Key findings

2020 m. COVID-19 trumpai ir stipriai sukrėtė darbo rinkas, tačiau intervencinių priemonių ir nacionalinių ir ES viešųjų lėšų skatinamos jos greitai atsigavo. Per dvejus metus bendras užimtumo lygis Europos Sąjungoje pasiekė prieškrizinį lygį (po pasaulinės finansų krizės tai padaryti pavyko tik po beveik aštuonerių metų).

Atsigavimas po COVID-19 krizės įvairiuose sektoriuose buvo labai nevienodas. 2019–2021 m. apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei transporto sektoriuose iš viso prarasta 1,4 mln. darbuotojų, o informacijos ir ryšių sektoriuje per tą patį laikotarpį sukurta 1 mln. darbo vietų.

Nors pandemija paspartino kai kurias ankstesnes struktūrines tendencijas, pavyzdžiui, skaitmeninimą, ji taip pat padarė ilgalaikę žalą užimtumui asmeninių paslaugų sektoriuose, kuriuos smarkiai paveikė socialinių kontaktų apribojimai. Pirmą kartą per vienos kartos gyvenimą politikos formuotojams didesnį susirūpinimą vis labiau kelia darbo jėgos trūkumas, o ne nedarbas – darbo jėgos pasiūla, o ne paklausa.

Nors pandemijos metu daugiausiai darbo vietų prarasta mažai apmokamo darbo segmente, 2021 m. užimtumo didėjimą lėmė gerai apmokamų darbo vietų ir tokį darbą dirbančių darbuotojų skaičiaus augimas. 2019–2021 m. laikotarpiu 27 ES valstybėse narėse moterų užimtumas gerai apmokamo darbo segmente padidėjo labiau nei vyrų, bet tuo pačiu laikotarpiu darbo neteko daugiau moterų nei vyrų, dirbusių menkai apmokamą darbą.

Tikėtina, kad po COVID-19 krizės nuotolinio darbo mastas toliau didės – 2021 m. nuotolinis darbas toliau populiarėjo beveik visose ES valstybėse narėse, net jo mastui dramatiškai išaugus pandemijos pradžioje. Krizė taip pat paskatino užimtumo augimą tuose sektoriuose ir profesijose, kuriems nuotolinis darbas labiau būdingas: 2019–2021 m. informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų skaičius augo sparčiausiai. 2021 m. didžiausia nuotolinio darbo dalis teko būtent šios srities specialistams.

Executive summary

Recovery from COVID-19: The changing structure of employment in the EU

Author(s):
Eurofound

Recovery from COVID-19: The changing structure of employment in the EU

English (65.89 KB - PDF)

The report contains the following lists of tables and figures

List of tables

  • Table 1: Job vacancy rates, by sector, EU27, 2021 (%)
  • Table 2: Year-on-year changes in employment levels and actual weekly hours worked, 2019–2021, EU27
  • Table 3: Year-on-year changes in employment levels and weekly hours worked, by gender and age, 2020–2021, EU27
  • Table 4: Year-on-year changes in employment levels and weekly hours worked for the 15–24 age group, by gender, Q4 2020–Q4 2021, EU27
  • Table 5: Year-on-year changes in employment by gender and sector, Q4 2019–Q4 2021, EU27 (%)
  • Table 6: Year-on-year changes in average number of actual weekly working hours, by age, gender and sector, Q4 2020–Q4 2021, EU27 (hours)
  • Table 7: Main broad occupational trends in employment and hours year on year, Q4 2019–Q4 2020, EU27
  • Table 8: Top three jobs with biggest employment gains and losses, Q4 2019–Q4 2021, EU27

List of figures

  • Figure 1: Actual and trend estimates of employment levels among workers aged 15 and older, 2019–2020, EU27 (millions)
  • Figure 2: People employed but not working, EU27 (percentage point difference from pre-COVID-19 baseline – same quarter in 2019)
  • Figure 3: People employed but not working, by sector, Q4 2019–Q4 2021, showing peak incidence in Q2 2020, EU27 (%)
  • Figure 4: Year-on-year changes in unemployment levels, by age, 2020–2021, EU27 (percentage points)
  • Figure 5: Labour market slack, 2019–2020, EU27 (% of the extended labour force)
  • Figure 6: Labour market slack, by country, Q4 2021, EU27 (percentage of the extended labour force)
  • Figure 7: The components of labour market slack, by age and gender, Q4 2021 (percentage of the extended labour force)
  • Figure 8: Transitions in labour market status, EU27, Q3 2021–Q4 2021 (million people)
  • Figure 9: Net flows between employment and inactivity, by country and gender, Q3 2021–Q4 2021, EU27 (thousands)
  • Figure 10: Employment shifts by job–wage quintile comparing the financial crisis (2008–2010) and the pandemic (Q4 2019–Q4 2021), EU27 (millions)
  • Figure 11: Employment shifts by job–wage quintile, Q4 2019–Q4 2021, EU27 (millions)
  • Figure 12: Employment shifts by job–wage quintile, by gender, Q4 2019–Q4 2021, EU27 (millions)
  • Figure 13: Employment shifts, by job–wage quintile and broad sector, Q2 2019–Q4 2020, EU27 (millions)
  • Figure 14: Employees working from home, by country, 2019–2021, EU27 (%)
  • Figure 15: Employees working from home, by occupation, 2019–2021, EU27 (%)
  • Figure 16: Change in employment, by occupation and teleworking incidence, Q4 2019–Q4 2021, EU27 (%)
  • Figure 17: Employees working from home, by sector, 2019–2021, EU27 (%)
  • Figure 18: Employees working from home, by gender, EU27
  • Figure 19: Employees working from home, by gender and country, 2021, EU27 (%)
  • Figure 20: Employees in teleworkable jobs, by gender and country, 2020, EU27 (%)
  • Figure 21: Employees working from home, by age, 2016–2021, EU27 (%)
Number of pages
46
Reference nº
EF22022
ISBN
978-92-897-2286-5
Catalogue nº
TJ-09-22-521-EN-N
DOI
10.2806/321685
Permalink
eurofound.link/ef22022

Cite this publication

Eurofound (2022), Recovery from COVID-19: The changing structure of employment in the EU, Publications Office of the European Union, Luxembourg.

Related publications

Publication series
ef20059-card.jpg

COVID-19

Eurofound’s work on COVID-19 examines the far-reaching socioeconomic implications of the pandemic across Europe as they continue to impact living and working conditions. A key element of the research is the e-survey, launched in April 2020, with five rounds completed at different stages during 2020

11 Gegužė 2022
Publication Series

Disclaimer

When freely submitting your request, you are consenting Eurofound in handling your personal data to reply to you. Your request will be handled in accordance with the provisions of Regulation (EU) 2018/1725 of the European Parliament and of the Council of 23 October 2018 on the protection of natural persons with regard to the processing of personal data by the Union institutions, bodies, offices and agencies and on the free movement of such data. More information, please read the Data Protection Notice.