Industrial relations and social dialogue

Socialinis dialogas ir kolektyvinės derybos ligoninių sektoriuje COVID-19 pandemijos metu

Report
Paskelbtas
1 Gruodis 2022
pdf
Formats and languages
Executive summary
Atsisiųsti
Autorius (-ai): 
Arasanz Díaz, Juan; Sanz de Miguel, Pablo

Pagrindinės išvados

  • Šalyse, turinčiose ilgalaikes socialinių partnerių bendradarbiavimo tradicijas, socialinis dialogas ir kolektyvinės derybos atliko svarbų vaidmenį sprendžiant kai kuriuos COVID-19 pandemijos ligoninių sektoriui sukeltus iššūkius. Socialinių partnerių derybos buvo labai svarbios, be kita ko, tariantis dėl darbo organizavimo pokyčių siekiant įveikti sveikatos krizę ir sėkmingai paskirstyti papildomą finansavimą ir išteklius.
Read more
  • Šalyse, turinčiose ilgalaikes socialinių partnerių bendradarbiavimo tradicijas, socialinis dialogas ir kolektyvinės derybos atliko svarbų vaidmenį sprendžiant kai kuriuos COVID-19 pandemijos ligoninių sektoriui sukeltus iššūkius. Socialinių partnerių derybos buvo labai svarbios, be kita ko, tariantis dėl darbo organizavimo pokyčių siekiant įveikti sveikatos krizę ir sėkmingai paskirstyti papildomą finansavimą ir išteklius.
  • COVID-19 krizės metu ieškant ligoninių sektoriuje kilusių problemų sprendimo socialinis dialogas ir kolektyvinės derybos esminę reikšmę turėjo tose šalyse, kuriose jie paprastai neatlieka reikšmingo vaidmens. Pavyzdžiui, Bulgarijoje, Kipre, Čekijoje, Estijoje ir Maltoje socialinis dialogas ligoninių sektoriuje gerokai suintensyvėjo. O štai šalyse, kurios labiausiai nukentėjo nuo griežto taupymo priemonių sveikatos sektoriuje po 2007–2008 m. finansų krizės, t. y. Graikijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje, ir kurių sveikatos priežiūros sistemos nevisiškai atsigavo po darbuotojų skaičiaus mažinimo ir darbo užmokesčio įšaldymo tuo laikotarpiu, valdžios įstaigos teisės aktus priėmė nedalyvaujant socialiniams partneriams, o šių indėlis į visos krizės valdymą buvo menkas.
  • Per pandemiją ligoninių sektoriaus socialiniai partneriai sprendė ne vien tradicinius darbo užmokesčio ir darbo laiko klausimus. Kad būtų užtikrinti ligoninių darbuotojų pajėgumai, jie dažnai turėjo padėti keisti praktinius darbo organizavimo aspektus, perskirstyti darbuotojus ir taikyti kitas darbuotojų sveikatos apsaugos ir saugos priemones.
  • Kilus pandemijai dar labiau išryškėjo esamas darbuotojų trūkumas. Tikėtina, kad dėl to  konkurencija įdarbinant sveikatos priežiūros darbuotojus didės tarptautiniu mastu. Šio sektoriaus socialiniai partneriai vis labiau nerimauja kad dėl didelio streso ir darbo krūvio bus vis sunkiau išlaikyti darbuotojus, nes būtent šie veiksniai dažnai paskatina darbuotojus pasitraukti iš sveikatos priežiūros sektoriaus.
  • Iš nustatytų faktų matyti, kad tais atvejais, kai socialinis dialogas ir kolektyvinės derybos atliko svarbų vaidmenį sprendžiant problemas, su kuriomis ligoninių sektorius susidūrė per COVID-19 pandemiją, reaguojama buvo geriau ir greičiau. Tai rodo, kad gerai veikiantis socialinis dialogas ir kolektyvinės derybos turi lemiamą reikšmę užtikrinant stiprų ligoninių sektorių ir gali padėti ES geriau pasirengti galimoms sveikatos krizėms ateityje.
Read less

Įžanga

Šioje ataskaitoje analizuojamas socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų vaidmuo sprendžiant dėl COVID-19 pandemijos ligoninių sektoriuje kilusias arba paaštrėjusias problemas. Joje taip pat nagrinėjama, ar dabartiniai socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų procesai nacionaliniu lygmeniu buvoRead more

Šioje ataskaitoje analizuojamas socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų vaidmuo sprendžiant dėl COVID-19 pandemijos ligoninių sektoriuje kilusias arba paaštrėjusias problemas. Joje taip pat nagrinėjama, ar dabartiniai socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų procesai nacionaliniu lygmeniu buvo pritaikyti šiems naujiems uždaviniams spręsti. Vykdant tyrimą buvo atlikta literatūros apžvalga ligoninių sektoriaus struktūriniams ypatumams nustatyti ir išanalizuotos krizės valdymo politinės iniciatyvos visose 27 ES valstybėse narėse ir Norvegijoje. Iš nustatytų faktų matyti, kad socialinių partnerių dalyvavimo suvaldant pandemiją mastas ir pobūdis visoje Europoje skyrėsi. Vienose šalyse socialiniam dialogui ir kolektyvinėms deryboms teko svarbus vaidmuo, o kitose socialinių partnerių indėlis buvo menkesnis. Nors jokių esminių pokyčių socialinio dialogo institucijose ir procesuose nenustatyta, nagrinėjamų klausimų spektras išsiplėtė įtraukiant ne vien tradicines užimtumo ir darbo sąlygų sritis.

Read less

Formats and languages

  • Ataskaita

    Puslapių skaičius: 
    52
    Nuorodos Nr.: 
    EF21030
    ISBN: 
    978-92-897-2296-4
    Katalogo Nr.: 
    TJ-05-22-381-EN-N
    DOI: 
    10.2806/660968
    Permalink: 
    eurofound.link/ef21030
    Catalogue info

    Socialinis dialogas ir kolektyvinės derybos ligoninių sektoriuje COVID-19 pandemijos metu

    Autorius (-ai): 
    Arasanz Díaz, Juan; Sanz de Miguel, Pablo
    Topics: 
    Socialinis dialogas; Working conditions; Work organisation; Health and well-being at work; Care; Collective bargaining; COVID-19; Darbo santykiai ir socialinis dialogas

    Formatai

    Cita questa pubblicazione: 

    Eurofound (2022), Social dialogue and collective bargaining in the hospital sector during the COVID-19 pandemic, Publications Office of the European Union, Luxembourg.

  • Executive summary

    Nuorodos Nr.: 
    EF21030EN1
    Catalogue info

    Social dialogue and collective bargaining in the hospital sector during the COVID-19 pandemic

    Autorius (-ai): 
    Eurofound

    Galima parsisiųsti 1 kalba

    Atsisiųsti

  • Tables and graphs

    The report contains the following lists of tables and figures.

    List of tables

    • Table 1: Distribution of social dialogue and collective bargaining practices, by type of social partner involvement and issues covered
    • Table 2: Bargaining level of pay initiatives addressed in social dialogue and collective bargaining rounds
    • Table 3: Summary of major developments in social dialogue and collective bargaining in the hospital sector during the COVID-19 pandemic in different industrial democracy clusters

    List of figures

    • Figure 1: Change in employment in the hospital sector (%), EU Member States, 2015–2020
    • Figure 2: Share of hospital employment out of total employment (%), EU Member States and the United Kingdom, 2015 and 2020
    • Figure 3: Breakdown of hospital doctors by gender (%), EU Member States and Norway, 2019
    • Figure 4: Breakdown of hospital doctors by age (%), EU Member States and Norway, 2019
    • Figure 5: Ratio of nurses and midwives to doctors in hospitals (full-time equivalents), EU Member States, Norway and the United Kingdom, 2019 or most recent data available
    • Figure 6: Share of temporary employment in hospital sector and total employment (%), EU Member States, 2020
    • Figure 7: Share of part-time employment in hospital sector and total employment (%), EU Member States, 2020
    • Figure 8: Share of foreign-trained doctors in country (%), EU Member States, Norway and the United Kingdom, 2019
    • Figure 9: Share of foreign-trained nurses in country (%), EU Member States, Norway and the United Kingdom, 2019
    • Figure 10: Distribution of hospital beds (%), by type of ownership, EU Member States, 2019
    • Figure 11: Remuneration of nurses and doctors (salary ratio to national average wage), EU Member States, Norway and the United Kingdom, 2019
    • Figure 12: Wages of hospital nurses and specialists in selected central and eastern European countries, 2010–2019
    • Figure 13: Wages of hospital nurses and specialists in Greece, Ireland, Italy, Portugal and Spain, 2010–2019

  • Subscribe to updates

    To be notified of this publication and other publications in this area please visit the subscription management centre to update your contact details and subscription preferences.

Moksliniuose tyrimuose, kurie buvo atlikti iki JK išstojimo iš Europos Sąjungos 2020 m. sausio 31 d. ir vėliau paskelbti, gali būti pateikiami su 28 ES valstybėmis narėmis susiję duomenys. Po šios datos, jei nenurodyta kitaip, tyrimuose remiamasi tik 27 ES valstybių narių (28 ES šalių be JK) duomenimis.

Part of the series

  • COVID-19

    Eurofound’s work on COVID-19 examines the far-reaching socioeconomic implications of the pandemic across Europe as they continue to impact living and working conditions. A key element of the research is the e-survey, launched in April 2020, with five rounds completed at different stages during 2020, 2021 and 2022. This is complemented by the inclusion of research into the ongoing effects of the pandemic in much of Eurofound’s other areas of work.

Useful? Interesting? Tell us what you think. Hide comments

Komentuoti