Minimalusis darbo užmokestis daro didelį poveikį suderėtam ir faktiniam darbo užmokesčiui
Paskelbta: 23 June 2025
Pastaraisiais metais nacionalinis minimalusis darbo užmokestis smarkiai išaugo visose ES šalyse, todėl jo įtaka kolektyvinėms deryboms dėl darbo užmokesčio ir bendriems darbo užmokesčio pokyčiams tampa vis svarbesnė. Išvados rodo, kad nacionalinis minimalusis darbo užmokestis daro teigiamą poveikį derybų būdu suderėtų darbo užmokesčio lygio didinimui. Tačiau reikia kruopščiai formuoti politiką, kad būtų išvengta kolektyvinių derybų išstūmimo, ypač mažai apmokamuose sektoriuose. Minimalusis darbo užmokestis taip pat atlieka svarbų vaidmenį gerinant mažiausiai apmokamų darbuotojų darbo užmokesčio lygį, nors šalutinis poveikis pasireiškia platesniam darbo užmokesčio pasiskirstymui.
minimaliojo darbo užmokesčio politika tapo vis populiaresnė visose ES valstybėse narėse, o darbo užmokesčio apatinės ribos daugelyje šalių augo daugiau nei vidutinis ir vidutinis darbo užmokestis. Šis politikos akcentas dar labiau sustiprintas naująja ES direktyva dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio. Šiomis aplinkybėmis galimas didesnio nacionalinio minimaliojo darbo užmokesčio poveikis tapo labai svarbus politikos formuotojams. Taigi, kaip nacionalinio minimaliojo darbo užmokesčio pokyčiai veikia kolektyvines derybas dėl darbo užmokesčio ir faktinį darbo užmokestį?
Nacionalinis minimalusis darbo užmokestis skatina kolektyvinėje sutartyje nustatytų minimalių darbo užmokesčio ribų gerinimą
Atsižvelgiant į santykinai didesnį nacionalinį minimalųjį darbo užmokestį, diskusijos dėl to, ar nacionalinis minimalusis darbo užmokestis galėtų susilpninti kolektyvines derybas dėl darbo užmokesčio, tapo dar svarbesnės. Šis susirūpinimas atsispindi direktyvoje, kurios 4 straipsnyje numatytas reikalavimas nacionalinėms vyriausybėms skatinti kolektyvinių derybų dėl darbo užmokesčio sistemas.
Eurofound empirinės išvados, pagrįstos beveik 700 kolektyvinių sutarčių mažai apmokamuose sektoriuose 17 ES valstybių narių 2015–2022 m. imtimi, rodo, kad didesnis nacionalinis minimalusis darbo užmokestis neatgrasė nuo kolektyvinių derybų dėl darbo užmokesčio. Priešingai, jie prisideda prie kolektyvinių sutarčių darbo užmokesčio apatinių ribų didinimo šiuose mažai apmokamuose sektoriuose (1 pav.).
Tyrimo metu buvo tiriama, ar nacionalinio minimaliojo darbo užmokesčio didinimas turėjo įtakos tikimybei, kad socialiniai partneriai pasirašys naujas kolektyvines sutartis. Be laiko, praėjusio nuo ankstesnio susitarimo, nacionalinio minimaliojo darbo užmokesčio dydžio pokytis nuo paskutinio susitarimo buvo pagrindinis veiksnys, didinantis tikimybę pasirašyti naują susitarimą (žr. 1 diagramos viršutinę dalį). Infliacijos ir nedarbo pokyčiai neturėjo didelės įtakos naujo susitarimo pasirašymo tikimybei.
Tyrime taip pat ištirta, kokiu mastu dėl nacionalinio minimaliojo darbo užmokesčio pokyčių didėja kolektyvinėje sutartyje nustatytos minimaliosios darbo užmokesčio ribos. Rezultatai rodo reikšmingą teigiamą poveikį: jei minimalus darbo užmokestis padidėja 1 proc., naujas suderėtas darbo užmokestis padidėja 0,22 proc. (žr. 1 pav. apačią).
Tokiu atveju infliacija turėtų didesnį poveikį nei nacionalinis minimalusis darbo užmokestis didinant nominalųjį darbo užmokestį (elastingumas yra 0,7). Nedarbas taip pat yra svarbus veiksnys: didesnis nedarbo lygis, kaip ir tikėtasi, yra susijęs su neigiamu poveikiu derybų darbo užmokesčiui.
Impact of national minimum wages on (upper panel) the probability of signing a new collective agreement and (bottom panel) the magnitude of increases in negotiated wages: estimated coefficients
Įverčiai pagrįsti dviejų etapų II tipo "Tobit" modeliu, kuris apskaičiuojamas dviem etapais. Mėlyni taškai reiškia infliacijos, nacionalinio minimalaus darbo užmokesčio ir nedarbo lygio poveikio naujos kolektyvinės sutarties pasirašymo tikimybei (viršutinis skydelis) ir kolektyvinės sutarties darbo užmokesčiui (apatinis skydelis) taškų įverčio koeficientą, o punktyrinės linijos – pasikliautinąjį intervalą. Jei pasikliovimo linija nekerta nulinės linijos, įvertis statistiškai reikšmingai skiriasi nuo nulio, kai pasikliovimo lygis yra 95%. Įverčiai pagal probit modelį, atitinkantį susitarimo lygtį su trukmės ir reikalavimų nesilaikymo manekenais, įvairių tipų fiksuotu poveikiu (kolektyvine sutartimi, šalimi ir mėnesiu) ir laiko tendencija. Pasikliautinieji intervalai (95%) buvo apskaičiuoti naudojant patikimas standartines paklaidas.
Source: Eurofound 2025
Šias empirines išvadas papildė ir niuansavo kokybinės įžvalgos, gautos iš interviu, kuriuose nagrinėjama nacionalinio minimaliojo darbo užmokesčio ir kolektyvinių sutarčių sąveika. Analizė grindžiama 40 interviu, atliktų šešiose šalyse (Vokietijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje) ir dviejuose mažai apmokamuose sektoriuose: maisto ir gėrimų gamybos, gyvenamosios ir socialinės globos sektoriuose.
Nors socialinių partnerių požiūris į nacionalinio minimaliojo darbo užmokesčio vaidmenį įvairiose šalyse ir sektoriuose skyrėsi, atsirado tam tikrų įrodymų, kad derybų dėl darbo užmokesčio ir darbo sąlygų galimybės yra mažesnės. Tais atvejais, kai nacionalinis minimalusis darbo užmokestis priartėjo prie kolektyviai sutartų bazinių minimumų lygio, derybose daugiausia dėmesio buvo skiriama ne baziniam darbo užmokesčiui, o kitoms darbo užmokesčio sudedamosioms dalims.
Tačiau tyrimas nerado jokių tvirtų įrodymų, kad kolektyvinės derybos išstumtų iš anksto, t. y. sustabdytų pakartotines derybas dėl susitarimų. Taip pat nebuvo pastebėtas joks poveikis sektorių kolektyvinių derybų aprėpčiai ar derybų dalyvių aplinkai.
Nors tyrimas apskritai neparodė jokio neigiamo nacionalinio minimaliojo darbo užmokesčio poveikio mažai apmokamų darbuotojų kolektyvinėms deryboms 2015–2022 m., bus svarbu toliau stebėti mažai apmokamų sektorių padėtį.
Nacionalinis minimalusis darbo užmokestis turi didesnį grandininį poveikį faktiniam darbo užmokesčiui
Daugelyje ES valstybių narių nacionalinis minimalusis darbo užmokestis augo sparčiau nei vidutinis ir vidutinis darbo užmokestis. Kadangi minimalusis darbo užmokestis tampa santykinai didesnis, pagrindinis politinis susirūpinimas yra tai, ar minimaliojo darbo užmokesčio politika daro tiesioginį poveikį didesnei darbuotojų daliai ir prisideda prie bendrų darbo užmokesčio pokyčių.
Eurofound empiriniai rezultatai rodo, kad nacionalinis minimalusis darbo užmokestis daro didelį poveikį mažai apmokamų darbuotojų darbo užmokesčiui, kuris čia pateikiamas kaip pirmasis darbo užmokesčio pasiskirstymo kvartilis, į kurį įeina mažiausiai apmokami 25 proc. darbuotojų. 2006–2021 m. vidutiniškai 1 proc. padidinus nacionalinį minimalųjį darbo užmokestį, mažai apmokamų darbuotojų darbo užmokestis padidėjo 0,31 proc. Šis poveikis dar didesnis paskutiniu 2015–2021 m. laikotarpiu, kai 1 proc. padidinus nacionalinį minimalųjį darbo užmokestį, mažai apmokamų darbuotojų darbo užmokestis padidėjo 0,43 proc.
Vienas iš galimų pastarųjų metų stipresnio poveikio paaiškinimų yra tas, kad santykinai didesnis minimalusis darbo užmokestis, palyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu, tiesiogiai paveiktų didesnę darbuotojų dalį, todėl turėtų daugiau galimybių padidinti mažiausiai uždirbančių asmenų darbo užmokestį.
Svarbu tai, kad minimaliojo darbo užmokesčio politikos poveikis reikšmingai didinant darbo užmokestį darbo užmokesčio pasiskirstymo apačioje daugiausia susijęs su laikotarpiais, kai minimalusis darbo užmokestis buvo gerokai padidintas, kaip parodyta 2 diagramoje. Padidinus iki 15 proc., atlyginimai paprastai didinami mažiausiai apmokamiems darbuotojams, nors mažesni nei 5 proc. pokyčiai turi mažai išmatuojamo poveikio. Didesnis padidėjimas – didesnis nei 15 proc. – turi statistiškai reikšmingiausią ir reikšmingiausią poveikį. Šios transformacinės intervencijos yra pagrindinė teigiamo nacionalinio minimaliojo darbo užmokesčio ir mažai apmokamų darbuotojų darbo užmokesčio augimo priežastis.
Šios išvados rodo galimą nacionalinio minimaliojo darbo užmokesčio didinimo šalutinį poveikį platesniam darbo užmokesčio pasiskirstymui. Empirinė analizė atskleidžia teigiamą ryšį tarp nacionalinio minimaliojo darbo užmokesčio didėjimo ir medianinio bei viršutinio darbo užmokesčio kvintilio pokyčių (įskaitant 25 proc. didžiausią darbo užmokestį gaunančių darbuotojų). Šio poveikio dydis yra panašus į mažai apmokamų darbuotojų poveikį.
Šie rezultatai rodo, kad vidutiniškai minimaliojo darbo užmokesčio didinimas daro didesnį poveikį visam darbo užmokesčio pasiskirstymui (kurio raidą bet kuriuo atveju lemia daugelis kitų veiksnių, nesusijusių su minimaliojo darbo užmokesčio politika).
Effect of national minimum wage increases on low-paid wages by intensity of change
Žiūrėkite 1 paveikslo pastabas. Intervalai nustatomi remiantis metiniu nominaliu nacionalinio minimalaus darbo užmokesčio nacionaline valiuta padidėjimu. Mažai apmokami darbuotojai apima pirmąjį darbo užmokesčio kvartilį (25% mažiausią darbo užmokestį gaunančių darbuotojų).
Source: Eurofound 2025
Šis platesnis poveikis atitinka atvejus, kai didelis minimaliojo darbo užmokesčio didinimas turi reikšmingą trumpalaikį spaudimą darbo užmokesčio pasiskirstymui dėl spartaus mažai apmokamų darbuotojų darbo užmokesčio augimo.
Tai aiškiai atsispindi 3 diagramoje, kurioje naudojami išilginiai duomenys, rodantys darbo užmokesčio lygio pokyčius minimaliojo darbo užmokesčio keitimo metais visame pasiskirstyme. Duomenys sugrupuoti pagal darbo užmokesčio decilius – nuo mažiausiai apmokamų 10 proc. darbuotojų iki geriausiai apmokamų 10 proc. darbuotojų. Rezultatai rodo, kad tik įprastas minimalaus darbo užmokesčio didinimas (virš 15 proc.) turi stiprų poveikį darbo užmokesčio pasiskirstymui, nes neproporcingai didina atlyginimus mažiausiai uždirbantiems darbuotojams.
Stebimas darbo užmokesčio augimo tempas pagal darbo užmokesčio dešimtį
Metų laikotarpiais reikšmingai padidinus nacionalinį minimalųjį darbo užmokestį
Source: Eurofound 2025
Ši tendencija taip pat patvirtinama nagrinėjant konkrečius nacionalinio minimaliojo darbo užmokesčio didinimo atvejus visoje ES. Tarp jų – 23 proc. padidėjimas Slovėnijoje 2020 m., 22 proc. padidėjimas Ispanijoje 2019 m. ir nacionalinio minimalaus darbo užmokesčio įvedimas Vokietijoje 2015 m., dėl kurio labai padidėjo darbo užmokesčio apatinės ribos.
Šios išvados rodo, kad šios politikos intervencijos turėjo neproporcingą poveikį didinant atlyginimus tarp mažiausiai apmokamų darbuotojų, mažinant darbo užmokesčio pasiskirstymą ir reikšmingai mažinant darbo užmokesčio nelygybę.
Nuotrauka: © Dusanas Petkovičius / "Adobe Stock"
„Eurofound“ siūlo šią publikaciją cituoti taip.
Eurofound (2025), Minimalusis darbo užmokestis turi reikšmingą poveikį derybų būdu suderėtam ir faktiniam darbo užmokesčiui, straipsnis.
