Pereiti į pagrindinį turinį
Shutterstock image of man teleworking on laptop

Nuotolinis darbas

Nuotolinis darbas – tai darbo sąlygos, kai darbas atliekamas ne numatytoje darbo vietoje (ne darbdavio patalpose), naudojant informacines ir ryšių technologijas (IRT). Nuotoliniam darbui būdingi šie bruožai: kompiuteriai ir telekomunikacijos naudojami įprastai darbo vietai pakeisti, darbuotojas dažnai dirba ne darbdavio patalpose, ir didelis vietų, kuriose darbuotojai dirba nuotoliniu būdu, skaičius (mobilumas).

Atsižvelgiant į mobilumą, IRT grindžiamas mobilusis darbas gali būti apibrėžiamas kaip informacinių ir ryšių technologijų, pavyzdžiui, išmaniųjų telefonų, planšetinių kompiuterių, knyginių kompiuterių ir (arba) stalinių kompiuterių, naudojimas darbui, kuris yra atliekamas ne darbdavio patalpose ir, iš esmės, nepriklauso nuo darbo vietos. Mobilusis darbas galėtų būti laikomas nuotolinio darbo atmaina. Vartojant terminą „IRT grindžiamas mobilusis darbas“, pabrėžiama tai, kad darbuotojai dirba įvairiose vietose ir naudojasi IRT, kad galėtų prisijungti prie bendrų įmonės kompiuterinių sistemų.

Skirtingas nuotolinio darbo ir (arba) IRT grindžiamo mobiliojo darbo (TICTM) intensyvumas arba dažnumas ir vietų, kuriose asmenys dirba, intervalas gali turėti skirtingą poveikį darbo sąlygoms.

Topic

Recent updates

eurofound-talks-20-rtd.png

In this episode of Eurofound Talks Mary McCaughey speaks with Eurofound Research Manager Tina Weber about new research on the right to disconnect, the evolution of the right to disconnect...
Podcast

ES kontekstas

IRT iš esmės pakeitė darbą ir gyvenimą XXI amžiuje. IRT pažanga atvėrė duris naujiems darbo būdams. Nuotolinis darbas ir IRT grindžiamas mobilusis darbas įtrauktas į lanksčių darbo sąlygų rinkinį, kuriuo siekiama modernizuoti darbo organizavimą. Daugelio ES šalių politikos formuotojai diskutuoja apie sparčius mūsų darbo pokyčius ir grandininius padarinius kitiems mūsų kasdienio gyvenimo aspektams, pvz., darbo organizavimui, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai, sveikatai ir gerovei.

2002 m. ES lygmeniu socialinių partnerių pasirašytame Europos bendrajame susitarime dėl nuotolinio darbo apibrėžiamas nuotolinis darbas ir nustatoma bendra Europos lygmens nuotolinių darbuotojų darbo sąlygų sistema. Susitarimu siekiama suderinti darbdavių ir darbuotojų lankstumo ir saugumo poreikius. Nuo to laiko technologinė pažanga prisidėjo prie šios darbo tvarkos išplėtimo ir sudarė sąlygas didesniam darbuotojų mobilumui, kad jie galėtų dirbti nuotoliniu būdu.

2020 m. birželio mėn. ES lygmens socialiniai partneriai pasirašė bendrąjį susitarimą dėl skaitmeninimo, kuriame išdėstytos atitinkamos nuostatos dėl prijungimo ir atsijungimo sąlygų, kurios turi būti įgyvendintos nacionaliniu lygmeniu pagal valstybių narių administracijai ir darbuotojams būdingas procedūras ir praktiką.

2021 m. sausio mėn. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje Europos Komisija raginama pasiūlyti teisės aktą, pagal kurį skaitmeniniu būdu dirbantys asmenys galėtų atsijungti ne darbo valandomis. Joje taip pat turėtų būti nustatyti minimalūs nuotolinio darbo reikalavimai ir paaiškintos darbo sąlygos, valandos ir poilsio laikas.

Nuo 2020 m. pradžios dėl COVID-19 pandemijos daugelis darbdavių ir darbuotojų pradėjo dirbti nuotoliniu būdu, o tai gali pakeisti mūsų ateities darbo metodus. Šis pokytis suteikia galimybių įmonėms ir padeda darbuotojams išlaikyti savo darbą, tačiau taip pat kelia sveikatos bei profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros problemų, susijusių su nykstančiomis ribomis, ilgomis darbo valandomis ir nuolatiniu prieinamumu.

EUROFOUND veikla nuotolinio darbo srityje yra susijusi su Komisijos 2019–2024 m. prioritetu – prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusia Europa.

Pagrindiniai pranešimai

  • Nuotolinis darbas paplito visose ES šalyse, o COVID-19 pandemijos pradžioje daugiau nei trečdalis dirbančių asmenų pradėjo dirbti nuotoliniu būdu, daugelis iš jų turėjo ribotą tokio darbo patirtį arba visai jos neturėjo.
  • Europos Sąjungos darbo jėgos tyrime (ES DJT) išskiriami darbuotojai, kurie „paprastai“ dirba iš namų, ir tie, kurie tai daro „kartais“. 2020 m. nuotolinio darbo padidėjimą lėmė padidėjęs žmonių, paprastai dirbančių iš namų, skaičius. Iki pandemijos, daugumoje šalių buvo labiau įprasta retkarčiais dirbti namuose ir 2020 m. rodikliai išliko panašaus lygio kaip ir 2019 m. 2020 m. dažnas darbas namuose tapo tipiškesniu susitarimu.
  • Dauguma ES darbuotojų išreiškė pageidavimą dirbti namuose kelis kartus per savaitę ilguoju laikotarpiu. 
  • Nuotoliniu būdu namuose dirbantys darbuotojai dvigubai dažniau viršija 48 valandų darbo laiko limitą nei darbo vietoje dirbantys darbuotojai ir gerokai dažniau dirba laisvalaikiu.
  • Padidėjus nuotolinio darbo mastui išryškėjo atotrūkio tarp darbo ir asmeninio gyvenimo nebuvimas. Labai svarbu, kad vyriausybės ir socialiniai partneriai pradėtų įgyvendinti „teisės atsijungti“ ir panašias iniciatyvas, kad didelėms darbuotojų grupėms nekiltų fizinio ir emocinio išsekimo pavojus.
  • Po to, kai pandemijos metu buvo pereita prie nuotolinio darbo, mišri darbo tvarka, kuri buvo būdingiausia iki pandemijos, vėl taps labiausiai paplitusia nuotolinio darbo forma.
  • Socialiniai partneriai ir politikos formuotojai turėtų stengtis įtraukti nuostatas į bet kokias teisines sistemas ar susitarimus, kuriomis būtų sprendžiamos problemos, susijusios su darbo laiku, sveikata ir sauga arba prieiga prie įrangos ir jos naudojimu.
     

ES kontekstas

IRT iš esmės pakeitė darbą ir gyvenimą XXI amžiuje. IRT pažanga atvėrė duris naujiems darbo būdams. Nuotolinis darbas ir IRT grindžiamas mobilusis darbas įtrauktas į lanksčių darbo sąlygų rinkinį, kuriuo siekiama modernizuoti darbo organizavimą. Daugelio ES šalių politikos formuotojai diskutuoja apie sparčius mūsų darbo pokyčius ir grandininius padarinius kitiems mūsų kasdienio gyvenimo aspektams, pvz., darbo organizavimui, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai, sveikatai ir gerovei.

2002 m. ES lygmeniu socialinių partnerių pasirašytame Europos bendrajame susitarime dėl nuotolinio darbo apibrėžiamas nuotolinis darbas ir nustatoma bendra Europos lygmens nuotolinių darbuotojų darbo sąlygų sistema. Susitarimu siekiama suderinti darbdavių ir darbuotojų lankstumo ir saugumo poreikius. Nuo to laiko technologinė pažanga prisidėjo prie šios darbo tvarkos išplėtimo ir sudarė sąlygas didesniam darbuotojų mobilumui, kad jie galėtų dirbti nuotoliniu būdu.

2020 m. birželio mėn. ES lygmens socialiniai partneriai pasirašė bendrąjį susitarimą dėl skaitmeninimo, kuriame išdėstytos atitinkamos nuostatos dėl prijungimo ir atsijungimo sąlygų, kurios turi būti įgyvendintos nacionaliniu lygmeniu pagal valstybių narių administracijai ir darbuotojams būdingas procedūras ir praktiką.

2021 m. sausio mėn. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje Europos Komisija raginama pasiūlyti teisės aktą, pagal kurį skaitmeniniu būdu dirbantys asmenys galėtų atsijungti ne darbo valandomis. Joje taip pat turėtų būti nustatyti minimalūs nuotolinio darbo reikalavimai ir paaiškintos darbo sąlygos, valandos ir poilsio laikas.

Nuo 2020 m. pradžios dėl COVID-19 pandemijos daugelis darbdavių ir darbuotojų pradėjo dirbti nuotoliniu būdu, o tai gali pakeisti mūsų ateities darbo metodus. Šis pokytis suteikia galimybių įmonėms ir padeda darbuotojams išlaikyti savo darbą, tačiau taip pat kelia sveikatos bei profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros problemų, susijusių su nykstančiomis ribomis, ilgomis darbo valandomis ir nuolatiniu prieinamumu.

EUROFOUND veikla nuotolinio darbo srityje yra susijusi su Komisijos 2019–2024 m. prioritetu – prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusia Europa.

Pagrindiniai pranešimai

  • Nuotolinis darbas paplito visose ES šalyse, o COVID-19 pandemijos pradžioje daugiau nei trečdalis dirbančių asmenų pradėjo dirbti nuotoliniu būdu, daugelis iš jų turėjo ribotą tokio darbo patirtį arba visai jos neturėjo.
  • Europos Sąjungos darbo jėgos tyrime (ES DJT) išskiriami darbuotojai, kurie „paprastai“ dirba iš namų, ir tie, kurie tai daro „kartais“. 2020 m. nuotolinio darbo padidėjimą lėmė padidėjęs žmonių, paprastai dirbančių iš namų, skaičius. Iki pandemijos, daugumoje šalių buvo labiau įprasta retkarčiais dirbti namuose ir 2020 m. rodikliai išliko panašaus lygio kaip ir 2019 m. 2020 m. dažnas darbas namuose tapo tipiškesniu susitarimu.
  • Dauguma ES darbuotojų išreiškė pageidavimą dirbti namuose kelis kartus per savaitę ilguoju laikotarpiu. 
  • Nuotoliniu būdu namuose dirbantys darbuotojai dvigubai dažniau viršija 48 valandų darbo laiko limitą nei darbo vietoje dirbantys darbuotojai ir gerokai dažniau dirba laisvalaikiu.
  • Padidėjus nuotolinio darbo mastui išryškėjo atotrūkio tarp darbo ir asmeninio gyvenimo nebuvimas. Labai svarbu, kad vyriausybės ir socialiniai partneriai pradėtų įgyvendinti „teisės atsijungti“ ir panašias iniciatyvas, kad didelėms darbuotojų grupėms nekiltų fizinio ir emocinio išsekimo pavojus.
  • Po to, kai pandemijos metu buvo pereita prie nuotolinio darbo, mišri darbo tvarka, kuri buvo būdingiausia iki pandemijos, vėl taps labiausiai paplitusia nuotolinio darbo forma.
  • Socialiniai partneriai ir politikos formuotojai turėtų stengtis įtraukti nuostatas į bet kokias teisines sistemas ar susitarimus, kuriomis būtų sprendžiamos problemos, susijusios su darbo laiku, sveikata ir sauga arba prieiga prie įrangos ir jos naudojimu.
     

Key outputs

ef22011_card_cover.png

Sąvoka „mišrus darbas“ išpopuliarėjo COVID-19 pandemijos metu išplitus nuotoliniam darbui, kai įmonės ir darbuotojai pradėjo diskutuoti apie darbo organizavimo būdus po krizės. Šis terminas vis dažniau vartojamas kalbant apie tuos...

25 Gegužė 2023
Publication
Research report
ef22028_card_cover.png

Ataskaitoje nagrinėjami tikėtini ir įsivaizduojami scenarijai, kaip nuotolinis ir mišrus darbas ES galėtų keistis iki 2035 m., ir jų poveikis darbo rinkai. Kaip vadovai ir darbuotojai, darbdavių organizacijos ir profesinės...

28 Balandis 2023
Publication
Research report
ef22032_card_cover.png

Šioje ataskaitoje apžvelgiami ir analizuojami teisės aktai ir kolektyvinės derybos dėl nuotolinio darbo 27 valstybėse narėse ir Norvegijoje. Joje išskiriami pagrindiniai šalių skirtumai ir panašumai, susiję su nuotolinio darbo teisės...

1 Rugsėjis 2022
Publication
Research report
ef21049_card_cover.png

Dėl skaitmeninių technologijų atsirado galimybė daugeliui darbuotojų savo darbą atlikti bet kada ir bet kur, o tai turi savo privalumų ir trūkumų. Pagal EUROFOUND duomenis tikimybė, kad darbuotojai, dirbantys nuotoliniu...

9 Rugsėjis 2021
Publication
Research report

Current and ongoing research

EUROFOUND atlieka nuotolinio darbo ir IRT grindžiamo mobiliojo darbo mokslinius tyrimus, susijusius su darbo sąlygomis ir tvariu darbu, įskaitant naujų darbo formų tyrimus. Šios temos apima profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, darbo laiką, darbo sąlygas ir teisę atsijungti, taip pat COVID-19 poveikį mūsų darbo metodams.

Poveikis darbui ir darbo sąlygoms

EUROFOUND atliktoje analizėje dėl nuotolinio darbo ir IRT grindžiamo mobiliojo darbo buvo nagrinėjama, kokį poveikį darbo laiko lankstumas ir darbuotojų savarankiškumas daro darbui ir darbo sąlygoms skaitmeniniame amžiuje, daugiausia dėmesio skiriant tam, kokį poveikį jis daro profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai , sveikatai, veiklos rezultatams ir darbo perspektyvoms. Jis grindžiamas EUROFOUND Europos darbo sąlygų tyrimo (EWCS) ir kitų mokslinių tyrimų duomenimis.

Remiantis EWCS duomenimis, bendru EUROFOUND ir Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) atliktu tyrimu buvo išnagrinėtas nuotolinio darbo ir IRT grindžiamo mobiliojo darbo įvairiose vietose (namuose, biure ar kitoje vietoje) poveikis profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai. IRT grindžiamas mobilusis darbas taip pat yra viena iš keleto naujų darbo formų, kurių plitimą ES tiria EUROFOUND.

Nuotolinis darbas ir COVID-19

EUROFOUND unikali e. apklausa „Gyvenimas, darbas ir COVID-19“ – tai per pandemiją įvykusių pokyčių poveikio žmonių gyvenimui apžvalga, siekiant padėti politikos formuotojams formuoti atsaką į krizę. 2020 ir 2021 metų laikotarpiu apklausa atlikta keliais etapais, tam, jog būtų galima palyginti iššūkius, kurie kilo skirtingais pandemijos išgyvenimo etapais. Apklausoje pateikiami įvairūs klausimai, kuriais daugiausia dėmesio skiriama žmonių darbo padėčiai, jų nuotolinio darbo lygiui COVID-19 metu, darbo namuose patirčiai ir poveikiui profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai.

Teisė atsijungti

Iššūkiai neapsiriboja vien darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra: ribų nykimas, nuolatinis buvimas prisijungus ir ilgos darbo valandos gali kelti problemų darbuotojų psichinei ir fizinei gerovei. Dėl COVID-19 pandemijos eksponentiškai didėjant nuotoliniam darbui, su teise atsijungti susijusios priemonės tapo aktualesnės nei bet kada anksčiau. Remdamasi konkrečių atvejų tyrimais, 2021 m. EUROFOUND išnagrinėjo teisės atsijungti darbo vietoje įgyvendinimą ir poveikį.

Vis dar neaišku, koks bus visapusiškas pandemijos poveikis, tačiau COVID-19 galėtų visam laikui pakeisti nuotolinį darbą ir IRT grindžiamą mobilųjį darbą ES ir už jos ribų.

 

 

Eurofound expert(s)

Oscar Vargas Llave

Oscar Vargas Llave is a research manager in the Working Life unit at Eurofound and manages projects on changes in the world of work and the impact on working conditions and related...

Research manager,
Working life research unit
Publications results (26)

This report explores EU Member States’ legislation around the right to disconnect and assesses the impact of company policies in this area on employees’ hours of connection, working time, work–life balance, health and well-being, and overall workplace satisfaction.

30 November 2023

Using data from the European Working Conditions Telephone Survey 2021 and building on a theoretical model that differentiates between job stressors and job resources, this report examines key psychosocial risks in the workplace and their impact on health.

23 November 2023

Sąvoka „mišrus darbas“ išpopuliarėjo COVID-19 pandemijos metu išplitus nuotoliniam darbui, kai įmonės ir darbuotojai pradėjo diskutuoti apie darbo organizavimo būdus po krizės. Šis terminas vis dažniau vartojamas kalbant apie tuos atvejus, kai darbas (kurį galima atlikti nuotoliniu būdu) atliekamas

25 May 2023

Ataskaitoje nagrinėjami tikėtini ir įsivaizduojami scenarijai, kaip nuotolinis ir mišrus darbas ES galėtų keistis iki 2035 m., ir jų poveikis darbo rinkai. Kaip vadovai ir darbuotojai, darbdavių organizacijos ir profesinės sąjungos bei politikos formuotojai yra pasirengę šių darbo organizavimo formų

28 April 2023

Šioje ataskaitoje pristatomi EUROFOUND 2020 ir 2021 m. nuotolinio darbo COVID-19 pandemijos metu tyrimai. Joje nagrinėjami nuotolinio darbo dažnumo pokyčiai, darbo sąlygos, su kuriomis susidūrė iš namų dirbantys darbuotojai, ir teisės aktų, kuriais sprendžiami su šia darbo tvarka susiję klausimai

08 December 2022

2020 m. pradžioje EUROFOUND pradėta apklausa „Gyvenimas, darbas ir COVID-19“ siekiama nustatyti plataus masto pandemijos poveikį ES piliečių darbui ir gyvenimui. Be to, per penktąjį EUROFOUND apklausos etapą, kuris buvo įgyvendintas 2022 m. pavasarį, išryškėjo nauja neapibrėžta realybė, kurią sukėlė

07 December 2022

Griežti visuomenės sveikatos ribojimai, kuriuos 2020 m. vyriausybės nustatė siekdamos kontroliuoti COVID-19 pandemiją, staiga pakeitė profesinį gyvenimą ir toliau jį koregavo per kitus dvejus metus. 2021 m. kovo–lapkričio mėn. per 36 šalyse vykusį aukštos kokybės tikimybinį Europos darbo sąlygų

29 November 2022

Europos darbo rinkos puikiai atsigavo po COVID-19 krizės. 2021 m. artėjant prie pabaigos, praėjus vos daugiau kaip 18 mėnesių nuo pandemijos pradžios, užimtumo lygis ES buvo pasiekęs beveik prieškrizinį lygį. Šioje ataskaitoje, naudojant ES darbo jėgos tyrimo ketvirtinius duomenis, apibendrinami

20 October 2022

Šioje ataskaitoje apžvelgiami ir analizuojami teisės aktai ir kolektyvinės derybos dėl nuotolinio darbo 27 valstybėse narėse ir Norvegijoje. Joje išskiriami pagrindiniai šalių skirtumai ir panašumai, susiję su nuotolinio darbo teisės aktais ir naujausiais šių teises aktų pakeitimais. Joje taip pat

01 September 2022

Penktasis EUROFOUND e. tyrimo etapas, kuris vyko nuo 2022 m. kovo 25 d. iki gegužės 2 d., atskleidžia socialinę ir ekonominę žmonių padėtį visoje Europoje praėjus dvejiems metams po to, kai COVID-19 pirmą kartą buvo nustatytas Europos žemyne. Jame taip pat nagrinėjama gyvenimo realybė naujoje

07 July 2022

Online resources results (40)

Living, working and COVID-19: Impact on gender equality 11 March 2021, European Economic and Social Committee (EESC) virtual meeting Presentation by Maria Jepsen, Acting Executive Director, Eurofound

22 Kovas 2021

Telework, ICT-based mobile work in Europe: Trends, challenges and the right to disconnect 11 March 2021 - EMCO virtual meeting hosted by the Portuguese Presidency of the Council of the European Union Presentation by Oscar Vargas Llave, Research Manager, Eurofound

16 Kovas 2021

Working remotely: An overview of trends, opportunities, challenges and risks 9 March 2021 Presentation by Irene Mandl, Head of unit - Employment, Eurofound

9 Kovas 2021

Connecting and disconnecting and work-life balance 9 March 2021 Presentation by Tina Weber, Research manager - Employment unit, Eurofound

9 Kovas 2021

Norway: latest working life developments Q2 2018

A settlement on pensions, amendments to the Working Environment Act, plans for a survey of foreign tour bus companies and a new report on working environments and occupational health are the main topics of interest in this article. This country update reports on the latest developments in working

Italy: New rules to protect self-employed workers and regulate ICT-based mobile work

Italy’s parliament has approved new legislation giving protection to self-employed workers and regulating ICT-based mobile work. Employer organisations have generally welcomed it, but unions criticise the legislation for its weak wording, the limited leeway left to collective bargaining, and for the

France: Latest working life developments – Q1 2017

Preparations for the presidential election and a revival of national social dialogue with the signing of a new collective agreement on the unemployment insurance scheme are the main topics of interest in this article. This country update reports on the latest developments in working life in France

Belgium: A short analysis of ‘Peeters law’

A law proposed by Kris Peeters, the Minister of Employment, Economy and Consumers, has been met with mixed reactions by the social partners. The law, adopted by the Chamber of Representatives in February, aims to allow more flexibility in work organisation in order to modernise the Belgian labour

France: Developments in working life – Q1 2016

Government plans to combat high levels of unemployment, controversial revisions to the Labour Code, negotiations about unemployment insurance schemes and the impact of digitalisation on working life are the main topics of interest in this article. This country update reports on the latest


Blogs results (20)
ef23048.png

Europe Day is a celebration of unity, solidarity and harmony. While we may not have had much to celebrate this past year, one thing we can be proud of is how Europe has come together in the face of large-scale challenges and threats, showing that solidarity is the key to resilience and resolve.

8 Gegužė 2023
ef22080.png

The dawn of 2022 brought muted optimism to a Europe beginning to emerge from the COVID-19 pandemic, and the progress of vaccination programmes worldwide brought hope. Government and EU support during the pandemic had kept unemployment at bay, averting the widescale collapse of businesses. In step wi

19 Gruodis 2022
ef22060.png

Telework has become a permanent feature of working life in Europe. While we’ve seen the benefits of more flexible ways of working – particularly during the pandemic – the problems that arise from an increasingly connected life are also becoming clearer. Unfortunately, legislation alone may not be

13 Liepa 2022
ef22059.png

The answer is yes – potentially. Assessing the environmental benefits of telework is a complex task, because any move to work from home involves a series of changes in individuals’ daily lives and activities, as well as company-level decisions, that may positively or negatively influence the level

23 Birželis 2022
ef22052.png

When it comes to Europe’s COVID-19 recovery and its aspiration to build back a more resilient society, the so-called green and digital transitions have dominated EU policy discussions. And as Eurofound made preparations for the 2022 Foundation Forum – a unique occasion for high-level debate on the

11 Kovas 2022
ef21077.png

COVID-19 has shown that some things can hit us out of the blue. The pandemic sent a shockwave through businesses all over the world and has brought massive changes to work organisation, internal communication and day-to-day operations for many companies. Doubtless, the depth of the pandemic’s impact

21 Birželis 2021
ef21076.png

The massive and rapid adoption of telework in 2020 in response to the COVID-19 lockdowns exposed gaps in the legislation governing telework arrangements across the EU Member States. In some cases, there was no regulation in place; in others, it was too restrictive. Governments scrambled to put

31 Gegužė 2021
ef21074.png

On 9 May, the Conference on the Future of Europe will get underway. Floated well before the COVID-19 outbreak, its timing in the wake of the seismic shifts precipitated by the pandemic, and its implementation alongside the European Pillar of Social Rights Action Plan, means that the outcomes could

4 Gegužė 2021
ef21075_v2.png

The pandemic has had differential impacts on women. Raised consciousness about them must be applied to advance gender equality in recovery measures. All crises have a strongly gendered impact and none more so than the current pandemic, across a range of indicators. While the virus itself seems to

28 Balandis 2021

Upcoming publications results (2)

This policy brief investigates how organisations are adapting their work organisation and practices to hybrid work. Based on case studies and on data from the European Working Conditions Survey 2024, the policy brief examines how hybrid work is being managed in organisations and profiles t

April 2025

This report investigates regional employment dynamics in Europe before and during the COVID-19 pandemic, as well as the subsequent recovery from the crisis. Almost 90% of regions across the EU had exceeded their pre-pandemic employment levels by 2022. However, significant regional disparities in emp

August 2024
Data results (20)

Disclaimer

When freely submitting your request, you are consenting Eurofound in handling your personal data to reply to you. Your request will be handled in accordance with the provisions of Regulation (EU) 2018/1725 of the European Parliament and of the Council of 23 October 2018 on the protection of natural persons with regard to the processing of personal data by the Union institutions, bodies, offices and agencies and on the free movement of such data. More information, please read the Data Protection Notice.