ES kontekstas
IRT iš esmės pakeitė darbą ir gyvenimą XXI amžiuje. IRT pažanga atvėrė duris naujiems darbo būdams. Nuotolinis darbas ir IRT grindžiamas mobilusis darbas įtrauktas į lanksčių darbo sąlygų rinkinį, kuriuo siekiama modernizuoti darbo organizavimą. Daugelio ES šalių politikos formuotojai diskutuoja apie sparčius mūsų darbo pokyčius ir grandininius padarinius kitiems mūsų kasdienio gyvenimo aspektams, pvz., darbo organizavimui, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai, sveikatai ir gerovei.
2002 m. ES lygmeniu socialinių partnerių pasirašytame Europos bendrajame susitarime dėl nuotolinio darbo apibrėžiamas nuotolinis darbas ir nustatoma bendra Europos lygmens nuotolinių darbuotojų darbo sąlygų sistema. Susitarimu siekiama suderinti darbdavių ir darbuotojų lankstumo ir saugumo poreikius. Nuo to laiko technologinė pažanga prisidėjo prie šios darbo tvarkos išplėtimo ir sudarė sąlygas didesniam darbuotojų mobilumui, kad jie galėtų dirbti nuotoliniu būdu.
2020 m. birželio mėn. ES lygmens socialiniai partneriai pasirašė bendrąjį susitarimą dėl skaitmeninimo, kuriame išdėstytos atitinkamos nuostatos dėl prijungimo ir atsijungimo sąlygų, kurios turi būti įgyvendintos nacionaliniu lygmeniu pagal valstybių narių administracijai ir darbuotojams būdingas procedūras ir praktiką.
2021 m. sausio mėn. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje Europos Komisija raginama pasiūlyti teisės aktą, pagal kurį skaitmeniniu būdu dirbantys asmenys galėtų atsijungti ne darbo valandomis. Joje taip pat turėtų būti nustatyti minimalūs nuotolinio darbo reikalavimai ir paaiškintos darbo sąlygos, valandos ir poilsio laikas.
Nuo 2020 m. pradžios dėl COVID-19 pandemijos daugelis darbdavių ir darbuotojų pradėjo dirbti nuotoliniu būdu, o tai gali pakeisti mūsų ateities darbo metodus. Šis pokytis suteikia galimybių įmonėms ir padeda darbuotojams išlaikyti savo darbą, tačiau taip pat kelia sveikatos bei profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros problemų, susijusių su nykstančiomis ribomis, ilgomis darbo valandomis ir nuolatiniu prieinamumu.
EUROFOUND veikla nuotolinio darbo srityje yra susijusi su Komisijos 2019–2024 m. prioritetu – prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusia Europa.
Pagrindiniai pranešimai
- Nuotolinis darbas paplito visose ES šalyse, o COVID-19 pandemijos pradžioje daugiau nei trečdalis dirbančių asmenų pradėjo dirbti nuotoliniu būdu, daugelis iš jų turėjo ribotą tokio darbo patirtį arba visai jos neturėjo.
- Europos Sąjungos darbo jėgos tyrime (ES DJT) išskiriami darbuotojai, kurie „paprastai“ dirba iš namų, ir tie, kurie tai daro „kartais“. 2020 m. nuotolinio darbo padidėjimą lėmė padidėjęs žmonių, paprastai dirbančių iš namų, skaičius. Iki pandemijos, daugumoje šalių buvo labiau įprasta retkarčiais dirbti namuose ir 2020 m. rodikliai išliko panašaus lygio kaip ir 2019 m. 2020 m. dažnas darbas namuose tapo tipiškesniu susitarimu.
- Dauguma ES darbuotojų išreiškė pageidavimą dirbti namuose kelis kartus per savaitę ilguoju laikotarpiu.
- Nuotoliniu būdu namuose dirbantys darbuotojai dvigubai dažniau viršija 48 valandų darbo laiko limitą nei darbo vietoje dirbantys darbuotojai ir gerokai dažniau dirba laisvalaikiu.
- Padidėjus nuotolinio darbo mastui išryškėjo atotrūkio tarp darbo ir asmeninio gyvenimo nebuvimas. Labai svarbu, kad vyriausybės ir socialiniai partneriai pradėtų įgyvendinti „teisės atsijungti“ ir panašias iniciatyvas, kad didelėms darbuotojų grupėms nekiltų fizinio ir emocinio išsekimo pavojus.
- Po to, kai pandemijos metu buvo pereita prie nuotolinio darbo, mišri darbo tvarka, kuri buvo būdingiausia iki pandemijos, vėl taps labiausiai paplitusia nuotolinio darbo forma.
- Socialiniai partneriai ir politikos formuotojai turėtų stengtis įtraukti nuostatas į bet kokias teisines sistemas ar susitarimus, kuriomis būtų sprendžiamos problemos, susijusios su darbo laiku, sveikata ir sauga arba prieiga prie įrangos ir jos naudojimu.
