Minimaliojo darbo užmokesčio bandomasis projektas (2021–2023 m.)
Europos Parlamento prašymu ir Europos Komisijos sprendimu EUROFOUND 2021–2023 m. vykdo bandomąjį projektą "Minimaliojo darbo užmokesčio vaidmuo nustatant visuotinę darbo garantiją" ES.
Šio bandomojo projekto tikslas – pateikti duomenis ir mokslinių tyrimų įrodymus, kuriais bus remiamasi stebint Komisijos iniciatyvą dėl tinkamo minimaliojo darbo užmokesčio(opens in new tab)This link opens in a new tab. Pagrindiniai tikslai bus nagrinėjami trijuose atskiruose moduliuose:
1 modulis: Minimaliojo darbo užmokesčio vykdymo užtikrinimas ir atitiktis – minimaliojo darbo užmokesčio reguliavimo laikymosi vertinimas ir su šiuo matavimu susijusių metodinių ir politikos klausimų aptarimas
2 modulis: Minimaliojo darbo užmokesčio normų, taikomų mažai apmokamoms darbo vietoms, duomenų bazė – minimaliojo darbo užmokesčio kolektyvinėse sutartyse duomenų bazės kūrimas
3 modulis: Minimalūs tarifai kolektyvinėse sutartyse – patikrinti, ar kolektyvinėse sutartyse yra minimalūs tarifai savarankiškai dirbantiems asmenims
Buvo sudarytos dvi ekspertų grupės, kurios padėjo įgyvendinti šį bandomąjį projektą per visą jo laikotarpį. Šios grupės sutelkia ES patirtį minimaliojo darbo užmokesčio laikymosi stebėsenos srityje (1 modulis) arba kolektyvinių derybų ir (arba) kolektyvinių sutarčių (2 ir 3 moduliai). Grupes sudaro Eurofound valdančiosios tarybos paskirti profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų ir vyriausybių ekspertai, nacionalinius kolektyvinių sutarčių duomenų registrus tvarkantys specialistai, akademiniai ekspertai ir Tarptautinės darbo organizacijos (TDO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), Jungtinio tyrimų centro (JTC) ir Europos Komisijos ekspertai.
1 modulyje nagrinėjama minimaliojo darbo užmokesčio vykdymo užtikrinimo ir laikymosi stebėsena. Vykdymo užtikrinimas yra svarbus klausimas apskritai, ypač atsižvelgiant į darbo ir socialinius teisės aktus. Siekiant užtikrinti darbuotojų teises ir apsaugą, taip pat vienodas sąlygas verslui ir sąžiningą konkurenciją, svarbu laikytis minimaliojo darbo užmokesčio reglamentavimo.
Bandomojo projekto 1 modulį sudaro trys tarpusavyje susiję darbo paketai, kurie turi būti vykdomi 2021–2023 m.
1 darbo paketas – reikalavimų nesilaikymo masto vertinimo metodai: pirmasis darbo paketas pradėtas 2021 m. viduryje ir jame nagrinėjama, kas (jau) žinoma apie teisės aktais nustatyto ir kolektyviniu susitarimu nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio nesilaikymo laipsnį ES valstybėse narėse. Jame nurodomi nacionaliniai šaltiniai ir metodai, naudojami minimaliojo darbo užmokesčio taisyklių nesilaikymo mastui įvertinti, ir aptariami iššūkiai, susiję su patikimų įverčių gavimu. Be nacionalinių metodų, jame pateikiama metodologinė problemų aptarimas, siekiant kiekybiškai įvertinti reikalavimų nesilaikymą ir ištirti galimybes naudoti ES masto (suderintus) duomenų šaltinius, kad būtų galima įvertinti minimaliojo darbo užmokesčio taisyklių nesilaikymo mastą. Atsižvelgiant į galimybes ir išlygas, atliekami neatitikties masto įvertinimai.
2 darbo paketas – vykdymo užtikrinimo institucijų, politikos ir praktikos nustatymas: antrasis darbo paketas pradėtas rengti 2021 m. pabaigoje ir jame nagrinėjami priemonių, institucijų ir reglamentų rinkiniai, kuriuos valstybės narės šiuo metu naudoja minimaliojo darbo užmokesčio taisyklių stebėsenai, vykdymui ir jų laikymuisi skatinti. Joje nagrinėjamos pagrindinės kontrolės institucijos, jų pajėgumai ir ištekliai, socialinių partnerių vaidmuo stebint atitiktį, įvairių subjektų veiklos koordinavimas, taip pat taikomų strategijų ir priemonių, įskaitant sankcijas, rūšys. Ši politika ir praktika turi būti vertinama atsižvelgiant į teisės aktus ar kitas minimaliojo darbo užmokesčio reguliavimo formas ir vykdymo institucijas. Šis darbo paketas grindžiamas EUROFOUND korespondentų tinklu (NEC) ir jų pokalbiais su atitinkamais nacionaliniais subjektais.
3 darbo paketas – pasirinktų sektorių politikos analizė: 2022 m. viduryje pradėtas įgyvendinti trečiasis darbo paketas užbaigs kokybinį tyrimą. Ji remsis pirmojo ir antrojo darbo paketų išvadomis ir sieks nuodugniai ištirti reikalavimų nesilaikymo veiksnius ir kliūtis, kokios politikos priemonės ir kokiomis aplinkybėmis veikia gerai, priežastis, kodėl ir kodėl ne, ir ar kai kurios politikos priemonės galėtų būti perkeltos į kitas šalis ir kokiomis aplinkybėmis. Ji taip pat siektų bendriau pasimokyti iš politikos priemonių dėl reikalavimų nesilaikymo kitose srityse. Kalbant konkrečiau, politikos analizėje daugiausia dėmesio bus skiriama tik tam tikriems sektoriams kai kuriose pasirinktose šalyse.
Galutinė integruota ataskaita, apimanti visas tris sritis, buvo paskelbta 2023 m. lapkričio mėn.
27 November 2023
In the EU, non-compliance with statutory or negotiated minimum wages averages 6.93% or 1.3%, depending on the statistics used. The lowest national estimate is 0.01% in Belgium and the highest is 11.59% in Hungary. It mostly affects young workers, those on fixed-term or part-time contracts and those working for small companies. It is more common in services than in manufacturing, and is characterised by shorter working time. Member States monitor, enforce and promote compliance in similar ways, although with some differences. This report identifies hindering and enabling factors. Some countries focus on specific economic sectors, such as construction, domestic work, platform work, agriculture and meat processing. National authorities often enforce minimum wages indirectly by helping employers comply, raising workers’ awareness, and helping stakeholders increase cooperation and develop faster procedures. Combining these soft initiatives with tougher measures increases the effectiveness of inspectorates’ actions in enforcing compliance with minimum wages.
Antrajame modulyje sukuriama ir bandoma sukurti kolektyviai sutarto minimaliojo darbo užmokesčio, susijusio su mažai ir vidutiniškai apmokamomis darbo vietomis ir sektoriais, duomenų bazę.
Darbas su šiuo moduliu prasidėjo 2021 m., sukūrus koncepcinį dokumentą. Pranešime nurodoma, kaip galima atrinkti mažai ir vidutiniškai apmokamas darbo vietas ar sektorius ir kaip sudaryti reprezentatyvią su šiomis darbo vietomis ar sektoriais susijusių kolektyvinių sutarčių imtį. Remdamasi nacionalinių kolektyvinių sutarčių registrų prieinamumu ir prieinamumu, joje siūlomi konkrečioms šalims taikomi atrankos metodai. Jame taip pat aprašoma, kurie parametrai bus įtraukti į duomenų rinkimą.
Kartu su koncepciniu darbu 2021 m. projekto komanda palaikė ryšius su nacionaliniais registrais ir kolektyvinių sutarčių duomenų teikėjais, siekdama nustatyti jų duomenų bazių apimtį ir prieinamumą bei siekti jų bendradarbiavimo.
2022 m. EUROFOUND pradėjo kurti internetinės duomenų bazės infrastruktūrą, pagal kurią galima koduoti 2015–2022 m. kolektyvinėse sutartyse nurodytus darbo užmokesčio dydžius ir visą kitą svarbią informaciją.
Kodavimo metodika ir rodiklių rinkinys apie kolektyviai sutartų minimaliojo darbo užmokesčio normų pokyčius aprašyti galutinėje konsoliduotoje ataskaitoje.
Šalių ypatumai ir kiti metaduomenys dokumentuojami 27 šalių darbiniuose dokumentuose, kurie bus paskelbti 2024 m. kovo mėn.
2024 m. sausio mėn. buvo paskelbta konsoliduota galutinė ataskaita, o 2024 m. vasario mėn.
26 January 2024
In this pilot project, Eurofound successfully established the feasibility of, and piloted, an EU-wide database of minimum pay rates contained in collective agreements related to low-paid workers. A conceptual and measurement framework was devised, a total of 692 collective agreements – related to 24 low-paid sectors of interest – were selected to be ‘fully coded’ and representative data on negotiated minimum pay were compiled for 24 EU Member States. Based on more than 3,202 renewal texts, time series of collectively agreed minimum rates were created from 2015 to 2022 for 19 countries. This is the first time that an EU-wide data collection has provided comparative time series on negotiated pay. Key findings are is that in some countries outdated agreements contain rates below the applicable statutory minima, and that the potential of collective agreements to regulate pay generally or for employees earning higher wages than the minimum pay is not always fully capitalised on.
See also the national country reports (Eurofound papers), providing meta-data for the data collection, at the end of this web page.
Trečiasis modulis pradėtas įgyvendinti 2021 m., siekiant nustatyti nacionalinius ir (arba) sektorinius savarankiškai dirbančių asmenų minimaliojo darbo užmokesčio ar kitų darbo užmokesčio formų (darbo užmokesčio normų, tarifų, rinkliavų, kainų) reguliavimo metodus, siekiant suprasti, kaip juos galima nustatyti konkrečioms darbo vietoms ar profesijoms sektoriuose, kuriuose yra daug laisvai samdomų darbuotojų ir (arba) pažeidžiamų ir paslėptų savarankiškai dirbančių asmenų.
Pagrindiniai šio modulio tyrimo klausimai yra šie:
Ar savarankiškai dirbantys asmenys teisiškai gali stoti į profesines sąjungas arba būti atstovaujami kitų formų darbuotojų atstovavimo nacionaliniu lygmeniu?
Ar yra konkrečių profesinių sąjungų ar kitų savarankiškai dirbančių asmenų atstovavimo darbuotojams nacionaliniu lygmeniu pavyzdžių?
Ar nacionaliniu lygmeniu vyksta kolektyvinės derybos ir susitarimai dėl savarankiškai dirbančių asmenų?
Ar yra įstatymai ir (arba) taisyklės ir reglamentai dėl minimaliojo darbo užmokesčio ir kitų darbo užmokesčio formų (pvz., darbo užmokesčio normų, tarifų, mokesčių, kainų) savarankiškai dirbantiems asmenims?
Ar vyksta kolektyvinės derybos ir (arba) susitarimai dėl minimaliojo darbo užmokesčio ir kitų savarankiškai dirbančių asmenų darbo užmokesčio formų (pvz., darbo užmokesčio normų, tarifų, mokesčių, kainų)?
Šio modulio ataskaita buvo paskelbta 2022 m. lapkričio mėn.
30 November 2022
This report is carried out in the context of the three-year pilot project (2021–2023), ‘Role of the minimum wage in establishing the Universal Labour Guarantee’, mandated to Eurofound by the European Commission. Its focus is module 3 of the project, investigating minimum wages and other forms of pay for the self-employed. Out of concern for the challenging conditions faced by certain groups of self-employed workers, some Member States have established or are in discussions about proposing some statutory forms of minimum pay for selected categories of the self-employed. The main objective of the report is to understand how minimum wages, wage rates, tariffs, fees and other forms of pay could be fixed for specific jobs or professions in sectors having a high level of ‘vulnerable’ workers, as well as ‘concealed’ self-employed. While the majority of Member States allow trade union representation, the right to collective bargaining for the self-employed is much more limited. Only a small number of Member States provide examples of collectively agreed minimum wages or other forms of pay for the self-employed.
All content
This list provides access to all Eurofound outputs published on this subject.
Eurofound expert
Christine Aumayr-Pintar
Senior research managerChristine Aumayr-Pintar yra EUROFOUND Profesinio gyvenimo skyriaus vyresnioji mokslinių tyrimų vadovė. Ji koordinuoja EUROFOUND socialinio dialogo ir darbo santykių tyrimus ir prižiūri EUROFOUND korespondentų tinklą (NEC). Jos pagrindinė mokslinių tyrimų patirtis, vertinama lyginamuoju ES mastu, yra susijusi su minimaliuoju darbo užmokesčiu, kolektyvinėmis derybomis dėl darbo užmokesčio ir vyrų ir moterų darbo užmokesčio skaidrumu. Prieš pradėdama dirbti EUROFOUND 2009 m., ji dirbo darbo rinkų ir regioninės ekonomikos tyrėja "Joanneum Research" Austrijoje. Ji įgijo ekonomikos magistro laipsnį ir socialinių mokslų ir ekonomikos daktaro laipsnį, studijavo ekonomiką Grace, Vienoje ir Jönköpinge.
Topics of expertise
&w=3840&q=75)
&w=3840&q=75)
&w=3840&q=75)
&w=3840&q=75)