Bandomasis minimalaus atlyginimo projektas (2021–2023)
Remiantis Europos Parlamento prašymu ir Europos Komisijos sprendimu, Eurofound vykdo bandomąjį projektą "Minimalaus atlyginimo vaidmuo nustatant Visuotinės darbo garantiją" ES nuo 2021 iki 2023 metų.
Po Europos Parlamento prašymo ir Europos Komisijos sprendimo, Eurofound 2021–2023 m. vykdė bandomąjį projektą "Minimalaus atlyginimo vaidmuo nustatant Visuotinės darbo garantijos įgyvendinimą" ES.
Šio bandomojo projekto tikslas buvo pateikti duomenis ir tyrimų įrodymus, kurie būtų naudojami Komisijos iniciatyvos dėl tinkamo minimalaus atlyginimoopens in new tab stebėsenai. Pagrindiniai tikslai buvo nagrinėjami trijuose atskiruose moduliuose:
1 modulis: Minimalios algos vykdymas ir atitiktis – matuojant minimalaus atlyginimo reglamentavimą ir aptariant metodologinius bei politikos klausimus, susijusius su šiuo matavimu
2 modulis: Duomenų bazė apie minimalaus atlyginimo tarifus, taikomus mažai apmokamiems darbams – duomenų bazės kūrimas apie minimalų atlyginimą kolektyvinėse sutartyse
3 modulis: Minimalūs tarifai kolektyvinėse sutartyse – siekiant patikrinti, ar savarankiškai dirbantiems asmenims kolektyvinėse sutartyse taikomi minimalūs tarifai
Buvo įsteigtos dvi ekspertų grupės, kurios visą šio bandomojo projekto laikotarpį palaikė darbą. Šios grupės sujungė ES ekspertus minimalios algos atitikties (1 modulis) arba kolektyvinių derybų/kolektyvinių sutarčių (2 ir 3 moduliai) stebėsenos srityje. Grupes sudarė ekspertai iš profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų ir vyriausybių, paskirti Eurofound valdymo tarybos, praktikai, valdantys nacionalinius kolektyvinių sutarčių duomenų registrus, akademiniai ekspertai ir ekspertai iš Tarptautinės darbo organizacijos (TDO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), Jungtinio tyrimų centro (JRC) ir Europos Komisijos.
1 modulyje buvo nagrinėjama minimalios algos vykdymo stebėsena ir laikymasis. Vykdymas yra svarbi problema apskritai, ypač kalbant apie darbo ir socialinius reglamentus. Minimalios algos reguliavimo laikymasis yra svarbus siekiant užtikrinti darbuotojų teises ir apsaugą, taip pat užtikrinti lygias sąlygas verslui ir sąžiningai konkurencijai.
Pirmasis pilotinio projekto modulis susidėjo iš trijų tarpusavyje susijusių darbų paketų, kurie turėjo būti įgyvendinti 2021–2023 m.
Darbo paketas 1 – Metodai, kaip įvertinti nesilaikymo mastą: Pirmasis darbo paketas pradėtas 2021 m. viduryje ir nagrinėjo, kas (jau) žinoma apie nesilaikymo laipsnį ES valstybėse narėse, reglamentuojančius įstatyminius ir kolektyviai sutartus minimalius atlyginimus. Jame buvo nustatyti nacionaliniai šaltiniai ir metodai, naudojami vertinant minimalaus atlyginimo reglamentų nesilaikymo mastą, ir aptarti iššūkiai, susiję su patikimais įverčiais. Be nacionalinių metodų, buvo pateikta metodologinė diskusija apie problemas, skirtas kiekybiškai įvertinti nesilaikymą ir ištirti ES mastu (suderintus) duomenų šaltinius – įvertinti minimalaus atlyginimo reglamentų nesilaikymo mastą. Atsižvelgiant į įgyvendinamumą ir išlygas, buvo įvertinti nesilaikymo mastas.
Darbo paketas 2 – Vykdymo institucijų, politikų ir praktikų žemėlapis: Antrasis darbo paketas prasidėjo 2021 m. pabaigoje ir nagrinėjo priemones, institucijas ir reglamentus, kuriuos valstybės narės naudoja stebėdamos, vykdydamos ir skatindamos minimalaus atlyginimo reglamentų laikymąsi. Jame buvo tiriamos pagrindinės kontrolės institucijos, jų pajėgumai ir ištekliai, socialinių partnerių vaidmuo stebint atitiktį, koordinacija tarp skirtingų veikėjų, taip pat taikomų strategijų ir priemonių, įskaitant sankcijas, pobūdis. Šios politikos ir praktikos turi būti vertinamos minimalios algos teisės aktų ar kitų reguliavimo formų ir vykdymo institucijų kontekste. Šis darbo paketas rėmėsi Eurofound korespondentų tinklu (NEC) ir jų interviu su atitinkamais nacionaliniais veikėjais.
Darbo paketas 3 – Politikos analizė pasirinktiems sektoriams: Trečiasis darbo paketas, pradėtas 2022 m. viduryje, užbaigė kokybinį tyrimą. Jis rėmėsi pirmojo ir antrojo darbo paketų išvadomis ir siekė išsamiai ištirti nesilaikymo veiksnius ir kliūtis, kurios politikos priemonės tam tikrose situacijose veikia gerai, kodėl kodėl arba kodėl ne, ir ar kai kurios politikos priemonės gali būti perduotos kitoms šalims ir kokiomis aplinkybėmis. Taip pat siekta sužinoti bendresnius dalykus iš politikos priemonių dėl nesilaikymo kitose srityse. Konkrečiau, politikos analizė buvo orientuota tik į pasirinktus sektorius, kai kuriose pasirinktose šalyse.
Galutinė integruota ataskaita, apimanti visas tris sritis, buvo paskelbta 2023 m. lapkritį.
Minimum wages: Non-compliance and enforcement across EU Member States – Comparative report
In the EU, non-compliance with statutory or negotiated minimum wages averages 6.93% or 1.3%, depending on the statistics used. The lowest national estimate is 0.01% in Belgium and the highest is 11.59% in Hungary. It mostly affects young workers, those on fixed-term or part-time contracts and those working for small companies. It is more common in services than in manufacturing, and is characterised by shorter working time. Member States monitor, enforce and promote compliance in similar ways, although with some differences. This report identifies hindering and enabling factors. Some countries focus on specific economic sectors, such as construction, domestic work, platform work, agriculture and meat processing. National authorities often enforce minimum wages indirectly by helping employers comply, raising workers’ awareness, and helping stakeholders increase cooperation and develop faster procedures. Combining these soft initiatives with tougher measures increases the effectiveness of inspectorates’ actions in enforcing compliance with minimum wages.
Antrajame modulyje buvo sukurta ir išbandyta kolektyviai sutartų minimalių atlyginimų duomenų bazė, susijusi su žemai ir vidutiniškai apmokamais darbais bei sektoriais.
Darbas prie šio modulio prasidėjo 2021 m. rengiant koncepcinę pastabą. Pastaboje buvo aprašyta, kaip galima atrinkti žemai ir vidutiniškai apmokamas darbo vietas ar sektorius ir kaip sudaryti reprezentatyvų kolektyvinių susitarimų, susijusių su šiomis darbo vietomis ar sektoriais, imtį. Remiantis nacionalinių kolektyvinių sutarčių registrų prieinamumu ir prieinamumu, buvo siūlomi šalims specifiniai atrankos metodai. Taip pat aprašyta, kokie parametrai bus įtraukti į duomenų rinkimą.
Lygiagrečiai koncepciniam darbui 2021 m. projekto komanda bendradarbiavo su nacionaliniais registrais ir kolektyvinių sutarčių duomenų teikėjais, siekdama nustatyti jų duomenų bazių apimtį ir prieinamumą bei siekti jų bendradarbiavimo.
2022 m. Eurofound pradėjo kurti internetinę duomenų bazių infrastruktūrą, kuri leido koduoti atlyginimų tarifus, nurodytus kolektyvinėse sutartyse nuo 2015 iki 2022 metų, taip pat visą kitą svarbią informaciją.
Galutinėje konsoliduotoje ataskaitoje aprašyta kodavimo metodika ir rodiklių rinkinys apie kolektyviai sutartų minimalios algos normų pokyčius.
Šalių specifika ir kiti metaduomenys buvo dokumentuoti 27 šalių darbo dokumentuose, paskelbtuose 2024 m. kovo mėn.
Konsoliduota galutinė ataskaita buvo paskelbta 2024 m. sausį, o duomenų bazė – 2024 m. vasarį.
Duomenų bazė buvo atnaujinta 2025 m. pagal naują paslaugų lygio susitarimą su Europos Komisija.
Minimum wages for low-paid workers in collective agreements
In this pilot project, Eurofound successfully established the feasibility of, and piloted, an EU-wide database of minimum pay rates contained in collective agreements related to low-paid workers. A conceptual and measurement framework was devised, a total of 692 collective agreements – related to 24 low-paid sectors of interest – were selected to be ‘fully coded’ and representative data on negotiated minimum pay were compiled for 24 EU Member States. Based on more than 3,202 renewal texts, time series of collectively agreed minimum rates were created from 2015 to 2022 for 19 countries. This is the first time that an EU-wide data collection has provided comparative time series on negotiated pay. Key findings are is that in some countries outdated agreements contain rates below the applicable statutory minima, and that the potential of collective agreements to regulate pay generally or for employees earning higher wages than the minimum pay is not always fully capitalised on.
See also the national country reports (Eurofound papers), providing meta-data for the data collection, at the end of this web page.
Database on minimum wages for low-paid workers in collective agreements
The database was developed and is maintained by Eurofound. It covers collective agreement texts from 2015 to 2025 related to a selection of low-paid sectors from all 27 EU Member States, except for Poland where data is only available until 2022. In summer 2025 the database contains coded minimum wage rates from 678 series of collective agreement texts (and where available, also the highest rates in these agreements were coded).Trečiasis modulis prasidėjo 2021 m., siekiant sudaryti nacionalinių/sektorinių požiūrių žemėlapį reguliuojant minimalų atlyginimą ar kitas atlyginimų formas (atlyginimų tarifus, tarifus, mokesčius, kainas) savarankiškai dirbančiųjų atžvilgiu, siekiant suprasti, kaip juos galima pritaikyti konkretiems darbams ar profesijoms sektoriuose, kuriuose yra daug laisvai samdomų darbuotojų/pažeidžiamų ir paslėptų savarankiškai dirbančiųjų.
Pagrindiniai šio modulio tyrimo klausimai buvo šie:
Ar teisiškai įmanoma, kad savarankiškai dirbantys asmenys galėtų prisijungti prie profesinių sąjungų arba būti atstovaujami kitomis darbuotojų atstovavimo formomis nacionaliniu lygiu?
Ar yra konkrečių profesinių sąjungų ar kitų savarankiškų darbuotojų atstovavimo pavyzdžių nacionaliniu lygiu?
Ar nacionaliniu lygiu vyksta kolektyvinės derybos ir susitarimai savarankiškai dirbantiems asmenims?
Ar yra įstatymų ir/ar taisyklių bei reglamentų dėl minimalaus atlyginimo ir kitų atlyginimų formų (pavyzdžiui, darbo užmokesčio tarifų, tarifų, mokesčių, kainų) savarankiškai dirbantiems asmenims?
Ar vyksta kolektyvinės derybos ir/ar susitarimai dėl minimalaus atlyginimo ir kitų atlyginimų savarankiškai dirbantiems asmenims (pavyzdžiui, atlyginimų tarifų, tarifų, rinkliavų, kainų)?
Šio modulio ataskaita buvo paskelbta 2022 m. lapkritį.
Regulating minimum wage and other forms of pay for the self-employed
This report is carried out in the context of the three-year pilot project (2021–2023), ‘Role of the minimum wage in establishing the Universal Labour Guarantee’, mandated to Eurofound by the European Commission. Its focus is module 3 of the project, investigating minimum wages and other forms of pay for the self-employed. Out of concern for the challenging conditions faced by certain groups of self-employed workers, some Member States have established or are in discussions about proposing some statutory forms of minimum pay for selected categories of the self-employed. The main objective of the report is to understand how minimum wages, wage rates, tariffs, fees and other forms of pay could be fixed for specific jobs or professions in sectors having a high level of ‘vulnerable’ workers, as well as ‘concealed’ self-employed. While the majority of Member States allow trade union representation, the right to collective bargaining for the self-employed is much more limited. Only a small number of Member States provide examples of collectively agreed minimum wages or other forms of pay for the self-employed.
All content
This list provides access to all Eurofound outputs published on this subject.
Eurofound expert
Christine Aumayr-Pintar
Senior research managerChristine Aumayr-Pintar yra EUROFOUND Profesinio gyvenimo skyriaus vyresnioji mokslinių tyrimų vadovė. Ji koordinuoja EUROFOUND socialinio dialogo ir darbo santykių tyrimus ir prižiūri EUROFOUND korespondentų tinklą (NEC). Jos pagrindinė mokslinių tyrimų patirtis, vertinama lyginamuoju ES mastu, yra susijusi su minimaliuoju darbo užmokesčiu, kolektyvinėmis derybomis dėl darbo užmokesčio ir vyrų ir moterų darbo užmokesčio skaidrumu. Prieš pradėdama dirbti EUROFOUND 2009 m., ji dirbo darbo rinkų ir regioninės ekonomikos tyrėja "Joanneum Research" Austrijoje. Ji įgijo ekonomikos magistro laipsnį ir socialinių mokslų ir ekonomikos daktaro laipsnį, studijavo ekonomiką Grace, Vienoje ir Jönköpinge.
