Darbo santykiai ir socialinis dialogas

Vadovaudamiesi pagrindinėmis EUROFOUND tyrimų išvadomis politikos formuotojai sprendžia kai kurias esmines problemas šioje srityje.

• Socialiniai partneriai per kolektyvines derybas atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant sąžiningą elgesį su Europos darbuotojais ir stabilią bei patikimą sistemą darbdaviams.
• Veiksmingomis kolektyvinėmis derybomis užtikrinama, kad įmonių konkurencija skatintų veiklos našumą, o ne dirbančiųjų išnaudojimą įvedant bendras darbo užmokesčio ir darbo sąlygų taisykles.
• Darbo santykių sistemoms vis didesnę grėsmę kelia visuomenės, darbo rinkų ir darbo organizavimo pokyčiai. Dėl to kilo su valstybių narių darbo santykių sistemų pagrindinių dalyvių pajėgumu susijusių iššūkių.
• Kalbant apie atlyginimą, tyrimo rezultatai parodė, kad septyni iš dešimties darbuotojų, gaunančių minimalųjį darbo užmokestį, vos suduria galą su galu, palyginti su mažiau nei penkiais iš dešimties kitų darbuotojų; tačiau šie skaičiai įvairiose šalyse labai skiriasi. Esant pandeminei situacijai, minimalusis darbo užmokestis gali būti viena iš politikos priemonių, kuriomis siekiama stabilizuoti pajamas ir atitinkamai paklausą, kad būtų išvengta padėties blogėjimo, galinčio lemti ekonomikos nuosmukį arba kainų smukdymą.
• Europos socialinio dialogo veiksmingumas turi būti skatinamas stiprinant nacionalinio lygmens ryšius, siekiant, kad ES darbotvarkė išliktų aktuali, o ES autonominiai susitarimai būtų tikslingai įgyvendinami nacionaliniu lygmeniu.
• Nors buvo pasiūlytos kelios bendros su Europos socialiniu dialogu susijusios iniciatyvos, buvo sudaryta nedaug sutarčių. Kai kuriuose sektoriuose reiškiamas susirūpinimas dėl atmestų socialinių partnerių siūlymų įgyvendinti susitarimus pasitelkiant Europos teisės aktus, taip pat dėl nepakankamų ES ir nacionalinio lygmenų ryšių, kuriuos reikia gerinti.
• Mažėjantis profesinių sąjungų skaičius kelia nerimą daugelyje valstybių narių. Mažiau nei vienoje iš trijų (29 proc.) ES esančių darboviečių (turinčių 10 ar daugiau darbuotojų) veikia tam tikri darbuotojų atstovavimo organai. Teisiniai reikalavimai yra esminė atstovavimo didinimo priemonė.
• Kolektyvinės derybos išlieka ES darbo santykių sistemų pagrindas. Politikos formuotojai turėtų pasinaudoti COVID-19 krizės padėtimi, siekdami parengti naujas iniciatyvas, kuriomis būtų skatinamos, stiprinamos ir remiamos kolektyvinės derybos.
• Be socialinių partnerių pastangų, siekiant veiksmingo socialinio dialogo ir tinkamų darbo santykių, taip pat reikia viešųjų lėšų ir valdžios institucijų paramos. Politikos formuotojai turėtų pasidomėti naujomis žinių perdavimo, išteklių teikimo arba bendradarbiavimo su ES ir nacionalinio lygmenų socialiniais partneriais formomis.
• Siekiant užtikrinti įtraukų ir tvarų vystymąsi ir socialinę pažangą ES, ypač svarbu apsaugoti ir skatinti sąžiningus, tinkamus ir darnius darbo santykius. COVID-19 pandemijai atslūgus, tai taps svarbia politikos formuotojų kryptimi, siekiant socialinių ir ekonominių ES aspektų integravimo, kaip numatyta Europos socialinių teisių ramstyje.