&w=3840&q=90)
Socialinis dialogas
Socialinis dialogas gali būti apibrėžiamas kaip derybos, konsultacijos, bendri veiksmai, diskusijos ir informacijos dalijimasis, įtraukiant darbdavius ir darbuotojus. Gerai veikiantis socialinis dialogas yra pagrindinis įrankis formuojant darbo sąlygas, įtraukiant įvairius veikėjus skirtingais lygmenimis. Jis subalansuoja darbuotojų ir darbdavių interesus bei prisideda tiek prie ekonominio konkurencingumo, tiek prie socialinės sanglaudos.
Naujausias turinys šia tema pateikiamas toliau.
Pramoniniai santykiai: diskusijos apie darbo laiko tvarką ir jų raida 2025 metais
Darbo laiko tvarkos pokyčiai visoje ES 2025 m. atspindi nacionalinių pramoninių santykių sistemų įvairovę ir socialinio dialogo lygius. Šiame straipsnyje analizuojamos 2025 m. diskusijos ir pokyčiai, susiję su viršvalandžiais, laiko registravimu, metinėmis atostogomis ir darbo laiko sutrumpinimu.Europos socialinių partnerių organizacijų atstovavimas: Geležinkelių sektorius
Ši studija pateikia informaciją, leidžiančią įvertinti Europos sektorinio socialinio dialogo komiteto geležinkelių sektoriuje dalyvaujančių veikėjų atstovavimą.Representativeness of the European social partner organisations: Commerce sector – 2026
This study provides information allowing for an assessment of the representativeness of the actors involved in the European sectoral social dialogue committee for the commerce sector.Politikos formuotojams reikia tvirtų įrodymų, kad suprastų darbo rinkos pokyčius ir galėtų reaguoti į besikeičiančią pramoninių santykių dinamiką Europoje. Eurofound naudoja duomenis ir analizę , gautą iš savo korespondentų tinklo ES valstybėse narėse ir Norvegijoje, kad nustatytų tendencijas ir dėsningumus bei parodytų gerai veikiančio socialinio dialogo pavyzdžius tiek Europos, tiek nacionaliniu lygiu.
Eurofound tyrimai nagrinėja tokius aspektus kaip socialinių partnerių įsitraukimas į politikos formavimą, darbuotojų įsitraukimas ir dalyvavimas, kolektyvinės derybos, atlyginimų ir atlygio sistemos, darbuotojų atstovavimas ir pramoniniai santykiai visais lygmenimis. Tiriama, kiek pramoniniai santykiai prisitaikė prie daugiatautinių organizacijų atsiradimo.
Agentūra sukūrė didelį darbų ciklą, apimantį daugiau nei 40 metų ir apžvelgiantį daugybę ir besikeičiančius socialinio dialogo aspektus Europoje įvairiais lygmenimis: įmonių, sektorių, nacionaliniu, Europos ir tarptautiniu.
2022 m. paskelbta pagrindinė pramoninių santykių ataskaita apžvelgia svarbiausius pramoninių santykių pokyčius, įskaitant socialinį dialogą, laikotarpiu nuo 2015 iki 2019 metų. Kiti šios srities darbai apžvelgia pagrindinius pramoninių santykių aspektus.
Socialinis dialogas yra pagrindinis Europos socialinių teisių ramsčio principas, paskelbtas 2017 m. Naujų diskusijų apie socialinį teisingumą, demokratiją, darbo kokybę ir naujus darbo santykių modelius atsiradimas kelia iššūkį tradicinėms pramoninių santykių ir socialinio dialogo sistemoms.
Praėjus trisdešimčiai metų po istorinės Europos socialinio dialogo inauguracijos Val Duchesse Briuselyje, Europos Komisija 2015 m. kovo 5 d. aukšto lygio renginyje, subūrusiame socialinių partnerių organizacijas iš visos Europos, atnaujino naujo socialinio dialogo procesą. Europos socialinis dialogas yra ES socialinės politikos instrumentas, tiesiogiai prisidedantis prie ES darbo teisės aktų ir politikos formavimo.
2023 m. sausio 25 d. Komisija pasiūlė Tarybos rekomendaciją dėl "socialinio dialogo stiprinimo ES" ir paskelbė naują komunikatą apie socialinio dialogo stiprinimą ir skatinimą, "išnaudojant jo pilną potencialą teisingų perėjimų valdymui", kaip paskelbta Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane. 2023 m. rugsėjį Komisijos pirmininkė von der Leyen paskelbė apie 2024 m. socialinių partnerių viršūnių susitikimą, kuris atkartos 1985 m. viršūnių susitikimą.
2025 m. kovo mėn. Komisija ir tarpdisciplininiai socialiniai partneriai pasirašė bendrą paktą dėl Europos socialinio dialogo stiprinimo. Tai remiasi 2024 m. sausio mėn. Val Duchesse viršūnių susitikimu ir jo Socialinio partnerio deklaracija.
Europos Komisija: Val Duchesse socialinių partnerių viršūnių susitikimas 2024opens in new tab
Eurofound tinklaraštis: Nuo Val Duchesse iki Rygos: kaip atnaujinti socialinį dialogą?
Europos Komisija: Komisija nustato konkrečius veiksmus, skirtus didesniam socialinių partnerių įtraukimui nacionaliniu ir ES lygiuopens in new tab
Europos Komisija: Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planasopens in new tab
Tai – svarbiausių rezultatų šia tema atranka.
20 November 2024
Tripartite Exchange Seminar 2024: The role of social dialogue in a green just transition
20 March 2023
Trends in national social dialogue in responding to external shocks or crises: Background paper
This paper provides an overview of the involvement of the social partners in policymaking and social dialogue in recent years, primarily at national peak level. It will focus on the evolution of social dialogue over the past decade and a half in terms of its response to external shocks, focusing on three key periods: the financial and economic crisis between 2008 and 2012; the subsequent recovery and consolidation phase between 2013 and early 2020; the recent series of new crises, starting in 2020 with the COVID-19 pandemic up to today’s combined challenges of inflation, the ‘cost of living crisis’ and the Russian invasion of Ukraine.
1 December 2022
Social dialogue and collective bargaining in the hospital sector during the COVID-19 pandemic
This report analyses the role of social dialogue and collective bargaining in addressing the challenges created or exacerbated by the COVID-19 pandemic in the hospital sector. It also explores whether existing social dialogue and collective bargaining processes at national level were adapted in order to address these new challenges. The research included a literature review to contextualise the structural features of the hospital sector and an analysis of policy initiatives to manage the crisis implemented across the EU27 and Norway. The findings indicate that the level and nature of the social partners’ involvement in pandemic responses varied across Europe. Social dialogue and collective bargaining played a prominent role in some countries, while in others the social partners were less involved. Although no substantial changes were identified in social dialogue institutions and processes, the breadth of issues they deal with expanded beyond the traditional areas of employment and working conditions.
7 February 2022
Collective labour disputes in the EU
In recent years, apart from some intermittent spikes, there has been a general decrease in industrial action across the EU Member States. During the COVID-19 pandemic, this trend has continued, with the most significant labour disputes not surprisingly occurring in the human health and social services sector, the education sector and the transport and logistics sector. This report analyses the data collected in 2018–2019 by Eurofound during the piloting of its Industrial Action Monitor (IAM) database. Using cluster analysis, the research classified industrial action in Europe into five categories: national disputes of interest and rights, sometimes involving different forms of employment; extended disputes about collective pay agreements; localised disputes about employment problems, working time and restructuring, with short work stoppages; localised disputes about workers’ rights and grievances over company policies; and disputes concerning public policies.
In terms of specific issues, problems over pay accounted for over 40% of disputes, employment problems accounted for 20%, other aspects of working conditions accounted for 16% and protests accounted for 13%. Noting the lack of complete data on industrial action in Europe, the analysis points to the need for a systematic collection of empirical evidence in the future to provide a sound basis for comparative analysis.
23 March 2021
Working life in the COVID-19 pandemic 2020
This publication consists of individual country reports on working life during 2020 for 29 countries – the 27 EU Member States, Norway and the United Kingdom. The country reports summarise first evidence on the impact of the COVID-19 pandemic on working life based on national research and survey results. They outline the policy responses of governments and social partners in their efforts to cushion the socioeconomic effects and include a focus on policy areas that have been accelerated or disrupted due to the crisis. Finally, the reports explore the impact of the pandemic on industrial action, working time and wages.
Please note that there is no consolidated report on working life in the EU in 2020.
9 March 2021
Involvement of social partners in policymaking during the COVID-19 outbreak
Since 2016, Eurofound has closely monitored the involvement of national social partners in policymaking as part of the European Semester cycle. In 2020, the focus was on their involvement during the first months of the COVID-19 outbreak. While the pandemic has presented a huge challenge to social dialogue, the results of the analysis highlight how social dialogue can be an effective tool in shaping policy initiatives and finding solutions to emergency situations affecting businesses, workers, the economy and society. It is clear that the participation of social partners in the design and implementation of national recovery and resilience plans in 2021 will be key in the recovery process and for strengthening social dialogue going forward.
11 December 2020
Industrial relations: Developments 2015–2019
As part of its mandate to promote dialogue between management and labour, Eurofound has monitored and analysed developments in industrial relations systems at EU level and in EU Member States for over 40 years. This flagship report is based on the work done in this context during the last programming period (2015–2019). It draws on the extensive monitoring of industrial relations systems and social dialogue carried out by Eurofound on an ongoing basis. The overall aim of the report is to assist policymakers and industrial relations actors both to understand the challenges facing social dialogue and to identify possible ways to contribute to balanced and well-functioning industrial relations systems going forward.
12 October 2020
European Company Survey 2019 - Workplace practices unlocking employee potential
This report is based on the fourth edition of the European Company Survey (ECS), which was carried out jointly by Eurofound and Cedefop in 2019. It describes a wide range of practices and strategies implemented by European companies in terms of work organisation, human resource management, skills use and skills development, and employee voice. The report shows how these practices are combined and how the resulting ‘bundles of practices’ are associated with two outcomes beneficial to employees and employers: workplace well-being and establishment performance.
The analysis finds that the establishments that are most likely to generate this win–win outcome are those that combine a high degree of worker autonomy, a balanced motivational strategy, a comprehensive training and learning strategy, and high levels of direct employee involvement in decision-making, as well as offering managerial support for these practices. To boost the adoption of employee-oriented practices – particularly in relation to autonomy, skills and employee involvement – managers should be offered appropriate support, as they play a key role in the decision to initiate workplace change. They are also crucial to its success, as they must continuously support the workplace practices implemented.
„Eurofound“ mokslininkai teikia ekspertines įžvalgas ir su jais galima susisiekti dėl klausimų ar žiniasklaidos užklausų.
Valeria Virgili
Project support officerValeria Virgili yra projektų palaikymo pareigūnė Eurofound Darbo gyvenimo skyriuje. Šiuo metu ji dirba Socialinio dialogo tinklo projekte – paslaugų lygio susitarime, finansuojamame Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato ir koordinuojamame Eurofound, siekiant remti Europos socialinio dialogo analizę ir skatinimą. Prieš tai ji baigė praktiką ir 11 mėnesių laikiną paskyrimą Eurofound, prisidėdama prie veiklos, susijusios su Socialinio dialogo tinklu. Prieš prisijungdama prie Agentūros, ji dvejus metus dirbo ADAPT – Italijos tyrimų centre, specializuojančiame tarptautinės ir lyginamosios darbo teisės bei pramoninių santykių tyrimuose. Valeria turi politikos ir socialinės politikos magistro laipsnį Bolonijos universitete.
Angelina Atanasova
Research support officerAngelina Atanasova yra tyrimų paramos pareigūnė Eurofound Darbo gyvenimo skyriuje. Jos dabartinės tyrimų temos apima socialinį dialogą ir pramoninius santykius, taip pat neįgaliųjų teises ir neįgaliųjų įtraukimą į darbo rinką. Prieš prisijungdama prie Eurofound 2024 m., ji dešimtmetį dirbo politikos tyrimuose Briuselyje, buvo Europos socialinės observatorijos tyrėja, mokslinė bendradarbė KU Leuven Teisės fakultete ir politikos konsultantė lygybės ir antidiskriminacijos klausimais Atvirosios visuomenės Europos politikos institute. Ji turi daktaro laipsnį ES teisės ir sociologijos srityje iš KU Leuven ir viešosios politikos magistro laipsnį iš Centrinės Europos universiteto. Jos pagrindiniai moksliniai interesai apima neįgaliųjų teises, lygybę, socialinę įtrauktį ir socialinį dialogą.
Victoria Cojocariu
Research officerVictoria Cojocariu yra tyrimų darbuotoja Eurofound Darbo gyvenimo skyriuje, dirbanti socialinio dialogo ir pramoninių santykių srityse. Ji aktyviai dalyvauja Eurofound atstovaujamumo tyrimuose, skirtuose remti Europos socialinį dialogą, taip pat tyrimuose, analizuojančiuose socialinių partnerių vaidmenį nacionaliniu ir Europos lygiu bei kolektyvinių derybų praktikose. Jos mokslinių tyrimų interesai apima skaitmenizaciją, darbo organizavimą ir darbo vietos praktiką. Nuo 2025 m. Victoria valdo ES PolicyWatch duomenų bazę. Prieš prisijungdama prie Eurofound 2019 m., Victoria dirbo tyrėja Bukarešto viešųjų inovacijų centre ir Rumunijos Atvirosios visuomenės fonde, prisidėdama prie nacionalinių ir tarptautinių tyrimų projektų migracijos, švietimo, trečiųjų šalių piliečių prieigos prie darbo rinkos bei žmogaus teisių srityse. Ji turi sociologijos bakalauro ir magistro laipsnius.
Mária Sedláková
Research officerMária Sedláková yra tyrimų darbuotoja Eurofound Darbo gyvenimo skyriuje, specializuojasi lyginamuosiuose pramoniniuose santykiuose, socialiniame dialoge ir kolektyvinėse derybose. Ji turi patirties kolektyvinių sutarčių turinio analizėje. Jos dabartiniai darbai nagrinėja socialinių partnerių vaidmenį valdant nacionalines viešąsias užimtumo paslaugas ir socialinės apsaugos institucijas, taip pat socialinio dialogo vaidmenį darbo migracijoje. Ji taip pat prisideda prie ES lygmens sektorinių socialinių partnerių atstovavimo vertinimo ir kas dvejus metus vykstančių trijų šalių mainų seminarų organizavimo. Prieš prisijungdama prie Eurofound, Mária atliko kolektyvinių derybų tyrimus Tarptautinės darbo organizacijos Valdymo ir tripartizmo skyriuje Ženevoje (2020–2022), po darbo Centrinės Europos darbo studijų institute Bratislavoje (2013–2020). Ji turi politikos mokslų magistro laipsnį su specializacija lyginamojoje Europos politikoje iš Centrinės Europos universiteto.
Peter Kerckhofs
Senior research managerPeter Kerckhofs yra EUROFOUND Profesinio gyvenimo skyriaus vyresnysis mokslinių tyrimų vadovas. Jo darbe daugiausia dėmesio skiriama socialinių partnerių vaidmeniui Europos semestre ir nacionalinėms ataskaitoms apie darbo santykių pokyčius. Peter turi didelę patirtį kuriant reprezentatyvumo studijų metodiką, taikant Europos ir nacionalinius reprezentatyvumo kriterijus konkrečiame skirtingų sektorių kontekste, taip pat kaupiant išsamias žinias apie darbo santykių kraštovaizdį įvairiuose sektoriuose. Peter taip pat dirbo su projektais, susijusiais su Europos darbo tarybomis ir Europos sektorių socialiniu dialogu. Prieš prisijungdamas prie Eurofound, jis dirbo ETUI ir UCL tyrėju, EMCEF politiniu sekretoriumi ir KU Leveno socialinių mokslų fakulteto doktorantūros mokyklos moksliniu koordinatoriumi. Jis yra įgijęs socialinio darbo bakalauro laipsnį ir politikos mokslų magistro laipsnį KU Leuven ir tarptautinių santykių laipsnį UCL, taip pat darbo santykių daktaro laipsnį Mančesterio universitete.
Tina Weber
Senior research managerTina Weber yra vyresnioji tyrimų vadovė Eurofound Darbo gyvenimo padalinyje. Jos darbas buvo sutelktas į darbo jėgos trūkumą, hibridinio darbo ir "visada įjungtos" kultūros poveikį bei teisę atsijungti, darbo sąlygas ir socialinės apsaugos priemones savarankiškai dirbantiems darbuotojams bei dviejų perėjimų poveikį užimtumui, darbo sąlygoms ir pramoniniams santykiams. Ji atsakinga už tyrimus, vertinančius Europos socialinių partnerių organizacijų atstovavimą. Ji taip pat atliko tyrimus apie Europos darbo tarybas ir pramoninių santykių bei socialinio dialogo raidą Europos Sąjungoje. Prieš prisijungdama prie Eurofound 2019 m., ji dirbo privačiame tyrimų institute, daugiausia atlikdama poveikio vertinimus ir ES darbo teisės bei darbo rinkos politikos vertinimus. Tina turi politologijos daktaro laipsnį iš Edinburgo universiteto, kuriame buvo nagrinėjamas nacionalinių profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų vaidmuo Europos socialiniame dialoge.
Ši skiltis suteikia prieigą prie viso turinio, kuris buvo paskelbtas šia tema.
