Minimalus darbo užmokestis Austrijoje
Information for this page was compiled during December 2025 and early 2026. Most Member States had already transposed the EU minimum wage directive at this point. Those that had not yet fully completed transposition or where the information was not yet publicly available include Bulgaria, Cyprus, Luxemburg, Poland and Portugal. These profiles will be updated consecutively as the information becomes available. Users are invited to contact our experts on minimum wage if they are aware of changes.
Šiame profilyje aprašoma, kaip Austrijoje reguliuojamas ir nustatomas minimalusis darbo užmokestis. Ją galima skaityti kaip pagrindinę informaciją EUROFOUND metinėje minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo peržiūroje. Austrijoje nėra įstatymu nustatyto minimalaus darbo užmokesčio; Minimalusis darbo užmokestis nustatomas kolektyvinėse sutartyse, beveik išimtinai sektoriaus lygmeniu.
Darbo konstitucijos įstatyme (Arbeitsverfassungsgesetz §2 straipsnio 2 dalies 2 punktas) nustatyta, kad kolektyvinėmis sutartimis gali būti reglamentuojamos "darbdavių ir darbuotojų tarpusavio teisės ir pareigos, kylančios iš darbo santykių". Tai apima darbuotojo pareigą dirbti ir darbdavio pareigą mokėti darbo užmokestį ir teikti priežiūrą.
Pagal šį teisės aktą (4 straipsnis) įstatymų nustatytos darbdavių ir darbuotojų interesų grupės turi teisnumą sudaryti kolektyvines sutartis, jei jos yra nepriklausomos nuo savo derybų partnerių ir yra atsakingos už darbo sąlygų reguliavimą. Nepriklausomumas nuo kitos šalies reiškia, kad turi būti įmanoma aiškiai priskirti organizaciją darbdaviams arba darbuotojams. Taigi kolektyvines sutartis sudaro darbdavių atstovai ir darbuotojų atstovai, galintys sudaryti tokias sutartis. Įstatymų nustatytos interesų grupės, galinčios sudaryti kolektyvines sutartis, yra Darbo rūmai (AK) darbuotojų pusėje, taip pat Federaliniai ekonomikos rūmai (WKO) ir laisvųjų profesijų rūmai (pvz., gydytojų, teisininkų) darbdavių pusėje. Be to, teisę sudaryti kolektyvines sutartis savanoriškoms profesinėms darbdavių ir darbuotojų asociacijoms ir tam tikroms kitoms asociacijoms taip pat gali suteikti Federalinė arbitražo tarnyba (Bundeseinigungsamt), nuolatinė trišalė institucija prie Federalinės darbo, socialinių reikalų, sveikatos, priežiūros ir vartotojų apsaugos ministerijos, taip pat teisės aktais (kaip, pavyzdžiui, Austrijos federalinis skaičiavimo centras). Savanoriškos profesinės asociacijos turi teisinę pirmenybę prieš statutines asociacijas; todėl kolektyvines sutartis darbuotojams pasirašo Austrijos profesinių sąjungų federacija (ÖGB), kaip savanoriška organizacija, turinti pirmenybę prieš statutinę AK. Praktiškai derybas veda atskiros ÖGB sektorių profesinės sąjungos narės (jų yra septynios).
Kolektyvinės sutartys turi norminį poveikį jų taikymo srityje, nes jomis sukuriama privaloma teisė darbdaviams ir darbuotojams, kuriems taikoma taikymo sritis (Darbo Konstitucijos įstatymo 11 straipsnis). Kolektyvinė sutartis yra privaloma visiems darbdaviams, kurie yra pasirašiusios organizacijos nariai, taip pat visiems darbuotojams, dirbantiems šiose darbdavių įmonėse. Tai nepriklausomai nuo to, ar šie darbuotojai yra profesinės sąjungos nariai, ar ne, o tai vadinama nenarių poveikiu (Außenseiterwirkung) (§12).
Be to, nėra panašaus mechanizmo, pagal kurį darbdaviai, kuriems netaikoma sutartis, arba dėl to, kad jie nėra pasirašiusios darbdavių asociacijos nariai, arba dėl to, kad nėra kolektyvinės sutarties, nes nėra darbdavių asociacijos, galinčios sudaryti tokią sutartį. Tokiais atvejais Darbo konstitucijos įstatyme (18 straipsnis) numatyta vadinamoji nutartis dėl pratęsimo (Satzungserklärung), pagal kurią Federalinė arbitražo taryba gali išplėsti kolektyvinę sutartį, kad ji apimtų iš esmės tokio paties pobūdžio darbo santykius, kuriems netaikomas susitarimas. Nutartys pratęsti galiojimo terminą turi tokią pačią teisinę galią kaip ir referencinės kolektyvinės sutartys. Jos gali būti išduodamos darbdavių ar darbuotojų organizacijos rašytiniu prašymu, jei kolektyvinė sutartis turi viršenybę atitinkamoje darbo santykių srityje. Nutartyje dėl pratęsimo numatytos darbo sąlygos iš esmės turi būti tokios pačios kaip ir kolektyvinėje sutartyje.
Darbuotojų grupėms, kurioms kolektyvinė sutartis negali būti sudaryta (dėl to, kad darbdavyje nėra organizacijų, galinčių sudaryti kolektyvines sutartis, arba dėl to, kad nėra priimtas sprendimas dėl kolektyvinės sutarties pratęsimo), minimalaus darbo užmokesčio tarifas (Mindestlohntarif) gali būti nustatytas per Federalinę arbitražo tarnybą. Tokie minimalaus darbo užmokesčio tarifai taikomi tik labai nedaugeliui darbuotojų grupių, įskaitant namų priežiūros darbuotojus, privatinės teisės įstaigų vaikų priežiūros darbuotojus, au pair ar prižiūrėtojus. Remiantis teisine nuomone, minimaliojo darbo užmokesčio tarifas yra teisės aktais nustatytas minimalusis darbo užmokestis, kaip apibrėžta Minimaliojo darbo užmokesčio direktyvoje. Taigi būtų taikomi Minimaliojo darbo užmokesčio direktyvos 5 straipsnio reikalavimai. Pagal Darbo konstitucijos įstatymą (ArbVG, 23 straipsnis) nustatant minimalųjį darbo užmokestį turi būti atsižvelgiama į jo adekvatumą; Tai kolektyvinės sutarties (-ų) darbo užmokestis (-ai) už panašią veiklą arba įprastas vietinis darbo užmokestis. Minimaliojo darbo užmokesčio direktyvoje taip pat nurodomas minimaliojo darbo užmokesčio adekvatumas ir konkrečios pamatinės vertės. Taigi atitinkamas Darbo Konstitucijos įstatymo 23 straipsnis turės būti aiškinamas pagal direktyvos 5 straipsnį, jei jis nebus tiesiogiai perkeltas į nacionalinę teisę.
Viešajame sektoriuje dėl Minimaliojo darbo užmokesčio direktyvos taikymo buvo atlikti nedideli teisės aktų pakeitimai, susiję su darbo užmokesčio reglamentavimu: šiek tiek pasikeitė diskriminacijos draudimas. Be to, iš teisinės informacijos sistemos matyti, kad keli teisės aktai, susiję su Minimaliojo darbo užmokesčio direktyva, buvo papildyti įgyvendinimo pastaba.
Austrijoje apie 98 proc. darbuotojų taikomos kolektyvinės sutartys (EBPO/AIAS ICTWSS). Ši apimanti kolektyvinių derybų apimtis daugiausia susijusi su įmonių privaloma naryste statutinėje darbdavių organizacijoje WKO ir (kaip minėta pirmiau) kolektyvinių derybų taikymo srities išplėtimu darbuotojams, kurie nėra profesinės sąjungos nariai: Pagal įstatymą visos įmonės, kurių veikla patenka į WKO atstovavimo sritį, privalo būti rūmų ir jų sektorių padalinių narėmis. Kolektyvinė sutartis yra privaloma visiems darbdaviams, kurie yra pasirašiusios organizacijos nariai, taip pat visiems darbuotojams, dirbantiems šiose darbdavių įmonėse. Per pastaruosius metus ir dešimtmečius aprėpties spragos buvo panaikintos (pvz., dideliame socialinės priežiūros sektoriuje arba privačiame švietimo sektoriuje), todėl tik labai nedaug (daugiausia mažų) sektorių neturi kolektyvinių sutarčių; tarp jų yra reklamos ir komunikacijos sektorius didžiojoje Austrijos dalyje (Vienoje yra tik vienas regioninis susitarimas), o kai kuriuose regionuose taip pat nėra kolektyvinių sutarčių su kūno rengybos centrų darbuotojais ar teisininkų darbuotojais. 2025 m. spalį profesinė sąjunga atšaukė dviračių kurjerių kolektyvinę sutartį (kuri kadaise buvo pirmoji tokia kolektyvinė sutartis visame pasaulyje), po to, kai beveik trejus metus dėl jos nebuvo iš naujo deramasi.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. į kolektyvines sutartis gali būti įtraukti vadinamieji laisvai samdomi darbuotojai (freie Dienstnehmer:innen), kurių darbo santykiai yra panašūs į darbuotojus ir kurie dažnai yra mažai apmokami darbuotojai. Tai taip pat susiję su platformų ekonomikos darbuotojais.
Minimalusis darbo užmokestis paprastai nustatomas kolektyvinėse sutartyse, sudarytose tarp atitinkamų darbdavių organizacijų (daugiausia privalomos darbo užmokesčio sektorių pogrupių, bet kartais ir savanoriškų darbdavių organizacijų, žr. pirmiau) ir atitinkamų sektorių profesinių sąjungų.
Kolektyvinės derybos paprastai vyksta pramonės lygmeniu ir yra gana stipriai koordinuojamos ir sinchronizuojamos sektoriuose ir tarp jų. "Modelio derybų" praktika, kai metalo apdirbimo pramonė užima pagrindinį vaidmenį kaip pirmasis didelis sektorius, vedantis derybas dėl darbo užmokesčio kasmetiniame derybų procese rudenį, per pastaruosius metus šiek tiek prarado pozicijas. Tačiau šių sektorių derybų dėl darbo užmokesčio rezultatai vis dar turi didelį signalą kitiems sektoriams, nes jie laikomi pavyzdžiu. Tačiau praktikoje metalo pramonės susitarimai dažnai žymi vieną didžiausių padidėjimų, palyginti su kitais (taip pat mažai apmokamais) sektoriais dėl santykinės metalo apdirbėjų profesinių sąjungų stiprybės. Be rudens derybų raundų, pavasario derybų raundai tapo svarbesni, deramasi dėl susitarimų keliose didelėse pramonės šakose. Nepaisant aukšto derybų koordinavimo lygio, Austrijos kolektyvinių derybų sistema nepasižymi centralizuotu trišaliu darbo užmokesčio derinimu; Tai rodo didelis darbo užmokesčio skirtumas tarp sektorių (žr. pirmiau), lyčių ir darbuotojų statusas bei lankstumas.
Paprastai kolektyvinės derybos vyksta kasmet; tačiau tam tikromis aplinkybėmis (pvz., COVID-19 pandemija arba nestabili ekonominė padėtis dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ir po jos kilusios energetikos krizės) pastaraisiais metais kai kuriuose sektoriuose buvo sudaryti du kartus per metus sudaryti susitarimai.
Kolektyvinėse sutartyse numatyti minimalūs dydžiai dažniausiai yra susiję su pameistrių darbo užmokesčiu ir paprastai skirstomi pameistrystės metai, kai pirmaisiais metais atlyginimas yra mažiausias, o paskutiniais – didžiausias. Be to, subminimumai dažnai taikomi stažuotojams ar moksleiviams, dirbantiems vasaros atostogų metu (sezoniniai/vasaros stažuotojai). Jie taip pat dažnai priklauso nuo pameistrystės rodiklių (pavyzdžiui, gauti antrųjų metų pameistrystės atlyginimą). Stažuotojams taip pat gali būti nustatyta įprasto minimalaus darbo užmokesčio procentinė dalis (pavyzdžiui, Raudonojo Kryžiaus kolektyvinės sutarties atveju).
Bazinis tarifas yra susijęs su atitinkamoje kolektyvinėje sutartyje nustatytu minimaliu darbo užmokesčiu; Premijos, atostogų ir kalėdinės išmokos, taip pat kiti darbo užmokesčio priedai (pvz., už darbą naktį ir (arba) sekmadienį arba vadinamosios purvo, pavojaus ir sunkumų išmokos) neįskaičiuojami į minimalų darbo užmokestį. Kai taikomas vienetinis darbo užmokestis, bendras gaunamas darbo užmokestis taip pat neturi būti mažesnis už kolektyvinėje sutartyje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Pagal teismų praktiką (Aukščiausiasis Teismas) minimalus darbo užmokestis turi likti visiškai laisvas darbuotojo žinioje. "Draudimo kompensuoti išmokas natūra iš minimalaus darbo užmokesčio pažeidimas leidžiamas tik tuo atveju, jei tai numatyta pačioje kolektyvinėje sutartyje ir jei taip pat laikomasi socialinio ir politinio tikslo užtikrinti pragyvenimo šaltinį".
Minimalaus darbo užmokesčio tarife namų ūkio darbuotojams numatyti du atskiri minimalūs darbo užmokesčiai; vienas tiems, kurie negyvena kliento patalpose, ir antras tarifas tiems, kurie gyvena kliento patalpose ir gauna maitinimą ten, be apgyvendinimo, taip pat.
Bazinio minimalaus darbo užmokesčio dydis sutartyje priklauso nuo darbo klasifikacijos (daugiau / mažiau kvalifikuotas, žemesnis / aukštasis išsilavinimas) ir darbo stažo (darbo stažo).
Teismų praktika (Aukščiausiasis Teismas)opens in new tab (OGH | 9 ObA 92/15t)
Austrijos statistikos departamentas pateikia minimalaus kolektyvinio darbo užmokesčio indeksą, vadinamąjį tarifų indeksą, reprezentatyvų kolektyvinių sutarčių, darbo sutarčių, kurios yra lygiavertės kolektyvinėms sutartims ir įstatymų nustatytoms darbo užmokesčio taisyklėms, imtį. Indeksas apskaičiuojamas kas mėnesį ir kasmet ir pagal jį išskiriamos užimtumo grupės (mėlynosios apykaklės darbuotojai, tarnautojai, viešojo sektoriaus darbuotojai) ir sektoriai. Pagal šį indeksą galima stebėti minimalaus darbo užmokesčio raidą.
WKO kolektyvinių sutarčių duomenų bazėopens in new tab (valdoma WKO, nemokama)
ÖGB kolektyvinių sutarčių duomenų bazėopens in new tab (tvarkoma ÖGB, nemokama)
ÖGB Verlag kolektyvinių sutarčių duomenų bazėopens in new tab (tvarkoma ÖGB, taip pat apima senesnes kolektyvinių sutarčių versijas, mokamas)
GPA (2023 m.), Pressekonferenz: Der Kollektivvertrag bringt's! Ökonomische Effekte von Kollektivvertragsabschlüssen [Kolektyvinėopens in new tab sutartis duoda rezultatų! Kolektyvinių sutarčių rezultatų ekonominis poveikis], 2023 m. birželio 20 d.
Sturn, J. ir Picek, O. (2023), Höhere Löhne durch einen höheren Mindestlohnopens in new tab [Didesnis darbo užmokestis dėl didesnio minimalaus darbo užmokesčio], Policy Brief 6/2023, Momentum Institut, 2023 m. spalio mėn.
Titelbach, G./Ertl, M. ir Forstner, S. (2024), Effekte einer allgemeinen Lohnuntergrenze für Österreichopens in new tab [Bendros darbo užmokesčio apatinės ribos poveikis Austrijoje], Wirtschaft und Gesellschaft 50 (2): 19–43, 2024 m. sausio mėn.
