Minimalus darbo užmokestis Čekijoje
Information for this page was compiled during December 2025 and early 2026. Most Member States had already transposed the EU minimum wage directive at this point. Those that had not yet fully completed transposition or where the information was not yet publicly available include Bulgaria, Cyprus, Luxemburg, Poland and Portugal. These profiles will be updated consecutively as the information becomes available. Users are invited to contact our experts on minimum wage if they are aware of changes.
Šiame aprašyme aprašoma, kaip Čekijoje reguliuojamas ir nustatomas minimalusis darbo užmokestis. Ją galima skaityti kaip pagrindinę informaciją EUROFOUND metinėje minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo peržiūroje.
Čekijoje nacionalinis įstatymų nustatytas minimalus darbo užmokestis kasmet nustatomas Darbo ir socialinių reikalų ministerijos komunikate renkant įstatymus. Šis reglamentas taip pat nustato vadinamąjį garantuotą darbo užmokestį. Nuo 2025 m. garantuojamas darbo užmokestis privačiajame sektoriuje panaikinamas ir taikomas tik teisės aktais nustatytas minimaliojo darbo užmokesčio dydis. Lieka galioti garantuotas darbo užmokestis viešajame sektoriuje, kur nuo 2025 m. sausio 1 d. vietoj pirminių aštuonių garantuoto darbo užmokesčio grupių taikomos tik keturios garantuoto darbo užmokesčio grupės. Šios grupės diferencijuojamos pagal sudėtingumą, atsakomybę ir pastangas, reikalingas atliekamam darbui. Žemiausias garantuoto darbo užmokesčio lygis pirmoje darbo grupėje atitinka bazinį minimalaus darbo užmokesčio lygį.
Be socialinių partnerių, Čekijos Respublikos finansų ministerija ir Darbo ir socialinių reikalų ministerija taip pat turi būti paminėti tarp atitinkamų subjektų, dalyvaujančių nustatant teisės aktais nustatytą minimalųjį darbo užmokestį.
Galiausiai Darbo ir socialinių reikalų ministerija turi teisę komunikatu nustatyti minimalaus darbo užmokesčio lygį.
Čekijos Respublikos ekonominių ir socialinių susitarimų tarybaopens in new tab
Čekijos Respublikos pramonės konfederacija (Svaz průmyslu a dopravy ČR, SP ČR)opens in new tab
Nepriklausomų profesinių sąjungų asociacija (Asociace samostatných odborů, ASO)opens in new tab
Čekijos Respublikos Vyriausybė (Vláda České republiky)opens in new tab
Čekijos Respublikos finansų ministerija (Ministerstvo financí ČR, MF ČR)opens in new tab
Remdamasi iš dalies pakeistu Įstatymo Nr. 262/2006 Coll. (Darbo kodeksas) 111 straipsniu, Finansų ministerija iki rugpjūčio 23 d. turi paskelbti komunikatą, kuriame numatomas kitų kalendorinių metų vidutinis bruto darbo užmokestis. Vėliau reglamentu, iš anksto pasikonsultavusi su socialiniais partneriais Čekijos Respublikos ekonominio ir socialinio susitarimo taryboje, atsižvelgdama į adekvatumo analizę, vyriausybė nustatė minimalaus darbo užmokesčio apskaičiavimo koeficientą ateinantiems dvejiems metams, iš kurio padauginama vidutinio bruto darbo užmokesčio prognozė. Galiausiai Darbo ir socialinių reikalų ministerija iki rugsėjo 30 d. Įstatymų rinkinyje paskelbia pagal minėtą prognozę apskaičiuotą minimalaus darbo užmokesčio dydį, padaugintą iš koeficiento. 2026 m. Vyriausybė taikys tą pačią procedūrą, kad nustatytų minimalaus darbo užmokesčio apskaičiavimo koeficientus 2027 ir 2028 metams.
Dabartiniame teisiniame reglamente Įstatymo Nr. 262/2006 Coll. (Darbo kodeksas) 111 straipsnyje minimas apskaičiuoto minimalaus darbo užmokesčio adekvatumo tikslas. Visų pirma jis bus nustatomas atsižvelgiant į pragyvenimo išlaidas, bendrą darbo užmokesčio lygį ir jų pasiskirstymą, darbo užmokesčio augimo tempą ir ilgalaikį produktyvumo lygį. Siekiant įvertinti minimalaus darbo užmokesčio adekvatumą, buvo nustatyta orientacinė 47 proc. vidutinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje pamatinė vertė.
Criterion | How is this defined/operationalised? | Regulation or practice |
Indicators and trends of the national economy | The resulting minimum wage should be adequate, in particular in relation to the purchasing power of the minimum wage with regard to the cost of living, to the general level of wages and their distribution, to the rate of wage growth and to the long-term rate of productivity. | Section 111, paragraph 1, letter a 3 of the Labour Code. |
Minimum wage/average wage ratio | To assess the adequacy of the minimum wage, an indicative reference value of 47% of the average gross wage in the national economy shall be used. | Section 111, paragraph 1, letter a 3 of the Labour Code. |
Pagal Darbo ir socialinių reikalų ministerijos nustatytą tikslą, minimaliojo darbo užmokesčio dalis vidutiniame bruto darbo užmokesčiu ateinančiais metais turėtų palaipsniui didėti. 2024 m. jis buvo 41,2 proc., 2025 m. – maždaug 42,2 proc., o 2026 m. turėtų padidėti iki maždaug 43,5 proc. Tikimasi, kad jis kasmet augs maždaug 1,2 procentinio punkto, kad 2029 m. būtų pasiektas minėtas 47 proc. tikslas.
Minimalus darbo užmokestis taikomas visiems darbuotojams. Darbo kodekse (111 straipsnis) minimalus darbo užmokestis apibrėžiamas kaip mažiausias leistinas darbo užmokesčio dydis pagal standartinius darbo santykius. Nepriklausomai nuo mokėjimo termino (darbo užmokestis, atlyginimas ar atlyginimas pagal sutartį), tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuose jis negali nukristi žemiau minimalaus darbo užmokesčio. Susitarimu pagrįstas atlygis reiškia konkrečius įdarbinimo susitarimus, pvz., darbo ar darbo veiklos sutartis.
Čekijoje taikoma sąvoka, vadinama garantuotu darbo užmokesčiu (Darbo kodekso 112 straipsnis). Pagal įstatymą žemiausias jo lygis (atitinkantis pirmąją pareigybių grupę) negali būti mažesnis už minimalų darbo užmokestį. Didesnis garantuotas darbo užmokestis nustatomas atsižvelgiant į atliekamo darbo sudėtingumą, atsakomybę ir pastangas.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. panaikintas garantuotas darbo užmokestis privačiajame sektoriuje. Todėl čia taikoma tik minimalaus darbo užmokesčio riba. Tačiau valstybiniame sektoriuje lieka galioti garantuoti atlyginimai, kur vietoj pirminių aštuonių buvo taikomos tik 4 garantuoto darbo užmokesčio grupės. Minėtos keturios darbo vietų grupės, kurioms taikomas laipsniškas minimalus darbo užmokestis, nustatomos remiantis Vyriausybės nutarimu Nr. 222/2010 dėl viešųjų paslaugų ir administravimo pareigybių katalogo.
Atitinkamame Darbo ir socialinių reikalų ministerijos komunikate nustatytas minimalus darbo užmokestis kaip mėnesinis ir valandinis įkainis. Šie įkainiai taikomi standartinei 40 valandų darbo savaitei.
Darbo kodekse (§ 111) paaiškinama, kad minimalus darbo užmokestis neapima darbo užmokesčio už viršvalandžius, papildomo užmokesčio už darbą švenčių dienomis, naktimis, sudėtinga darbo aplinka arba šeštadieniais ir sekmadieniais.
Panašiai kaip ir didesnis darbo užmokestis, darbdaviai gali išskaičiuoti maitinimo ir apgyvendinimo išlaidas iš minimalaus darbo užmokesčio, tačiau tik gavę darbuotojo sutikimą.
Mokesčių atskaitymai nustatomi pagal Pajamų mokesčio įstatymą (Įstatymas Nr. 586/1992 Coll.). Šis įstatymas neskiria minimalų darbo užmokestį gaunančių asmenų ir tų, kurie gauna didesnį atlyginimą, kai kalbama apie atskaitymus.
Pajamų mokesčio įstatymas (Įstatymas Nr. 586/1992 Coll.opens in new tab)
Darbo ir socialinių reikalų tyrimų institutas atlieka minimalios algos adekvatumo analizę nuo 2024 m. Tolesnė analizė, kurios metu bus įvertintas minimalus darbo užmokestis 2024 ir 2025 m., bus atlikta 2026 m.
Špeciánová, J., Beran, V., Vyhlídal, J., Bílková, D. (2024), Metodika hodnocení přiměřenosti minimální mzdy v České republicePDFopens in new tab. [Minimaliojo darbo užmokesčio adekvatumo Čekijos Respublikoje vertinimo metodika.], RILSA.
Špeciánová, J., Beran, V., Petřeková, V., Vyhlídal, J. (2024), Analýza přiměřenosti minimální mzdy v ČR: 2023PDFopens in new tab. [Minimaliojo darbo užmokesčio adekvatumo Čekijoje analizė: 2023 m.], RILSA.
Bittner, J. (2023), "Kaip minimalaus darbo užmokesčio pokyčiai veikia namų ūkių vartojimąopens in new tab". Statistika - Statistikos ir ekonomikos žurnalas, Nr. 1, p. 5–29.
Fialová, K. (2022), Nízké mzdy v Česku: Ekonomické a sociální souvislostiPDFopens in new tab, (Mažas darbo užmokestis Čekijos Respublikoje: ekonominis ir socialinis kontekstas), Národohospodářský ústav Josefa Hlávky, Praha.
Fialova, K. ir Mysikova, M. (2021), "Ar mažas minimalus darbo užmokestis nusipelno darbuotojų? Čekijos ir Slovakijos Respublikos atvejo analizėopens in new tab", Baltic Journal of Economics, T. 21, Nr. 1, p. 43–59.
TREXIMA, (2021),Vliv minimální mzdy a návrh řešení přetrvávajících problémů (Minimalaus darbo užmokesčio poveikis ir pasiūlymas dėl nuolatinių problemų sprendimų)PDFopens in new tab",PDFopens in new tab TREXIMA, Praha.
Chytilová, H. ir Frejlich, P. (2020), "Minimalaus darbo užmokesčio ginčo koncepcija: Čekijos Respublikos atvejisopens in new tab", Politická ekonomie, 68 tomas, Nr. 4, p. 423–442.
Grossmann, J., Jurajda, Š. ir Smolka, V. (2019), Minimaliojo darbo užmokesčio didinimo 2013–2017 m. poveikis užimtumui ir darbo užmokesčiui Čekijos Respublikojeopens in new tab, Institut pro demokracii a ekonomickou analýzu (IDEA – CERGE EI), Praha.
Schulz, J. (2018), "Minimaliojo darbo užmokesčio motyvacinė funkcija: Čekijos Respublikos atvejo tyrimasopens in new tab", FÓRUM sociální politiky, T. 12, Nr. 6, p. 2–10.
Pavelka, T., Skála, M. ir Čadil, J. (2014), Selected issues of the minimum wage in the Czech RepublicPDFopens in new tab, E a M: Ekonomie a Management, T. 17, Nr. 4, p. 30–45.
Čekijos Respublikos vyriausybės kanceliarijos analizės ir informacijos departamentas (2014 m.), Minimalaus darbo užmokesčio poveikis nedarbui Čekijos RespublikojePDFopens in new tab, Čekijos Respublikos vyriausybės biuras, Praha.
Duspivová, K., Kantorová, P., Matějka, M., Spáčil, P., Smolka, V., Šustová, Š. ir kt. (2013), Hodnocení vlivu minimální mzdy na sociálně ekonomický vývoj ČRopens in new tab (Minimalaus darbo užmokesčio įtakos vertinimas), TREXIMA.
Fialová, K. ir Mysíková, M. (2009), "Minimalus darbo užmokestis: pasekmės darbo rinkai Čekijos RespublikojePDFopens in new tab", Finance a Úvěr – Čekijos ekonomikos ir finansų žurnalas, T. 59, Nr. 3, p. 255–274.
