Minimalus darbo užmokestis Prancūzijoje
Information for this page was compiled during December 2025 and early 2026. Most Member States had already transposed the EU minimum wage directive at this point. Those that had not yet fully completed transposition or where the information was not yet publicly available include Bulgaria, Cyprus, Luxemburg, Poland and Portugal. These profiles will be updated consecutively as the information becomes available. Users are invited to contact our experts on minimum wage if they are aware of changes.
Šiame profilyje aprašoma, kaip Prancūzijoje reguliuojamas ir nustatomas minimalus darbo užmokestis. Ją galima skaityti kaip pagrindinę informaciją EUROFOUND metinėje minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo peržiūroje. Prancūzijoje įstatymu nustatytas minimalusis darbo užmokestis (salaire minimum interprofessionnel de croissance, SMIC), kurį papildo kolektyvinės derybos (sektorių minimumai).
Paskutinis Vyriausybės nutarimas, kuriuo koreguojamas SMIC dydis, yra 2024 m. spalio 23 d. Nr. 2025-1228 dėl minimalaus augimo darbo užmokesčio didinimo.
Pastaba: teisės aktais nustatyto minimalaus darbo užmokesčio (salaire minimum interprofessionnel de croissance, SMIC) negalima painioti su vadinamuoju garantuotu minimaliu darbo užmokesčiu (Darbo kodekso L3231-12 straipsnis), kuris nėra orientacinis atlyginimas, o veikiau elementas, naudojamas vertinant išmokas natūra, socialines pašalpas ir profesines išlaidas. Tai nėra minimalus darbo užmokestis atlyginimų tikslais.
Darbo kodeksas (Code du travail), L3231-1 ir L3231-12 straipsniaiopens in new tab
2025 m. gruodžio 17 d. dekretas Nr. 2025-1228 dėl minimalaus augimo darbo užmokesčio didinimo (Décret n° 2025-1228 du 17 décembre 2025 portant relèvement du salaire minimum de croissanceopens in new tab)
Vienas iš pagrindinių veikėjų, dalyvaujančių nustatant minimalųjį darbo užmokestį Prancūzijoje, yra vyriausybė, kuri kasmet nustato minimalaus darbo užmokesčio dydį vyriausybės dekretu.
Kitas subjektas, kuris pagal minimaliojo darbo užmokesčio direktyvą gali būti laikomas patariamuoju organu, yra Nacionalinė kolektyvinių derybų, užimtumo ir profesinio mokymo komisija (Commission nationale de la négociation collective, de l'emploi et de la formation professionnelle, CNNCEFP). CNNCEFP yra trišalė komisija, kurią sudaro darbdavių organizacijos ir profesinės sąjungos, kurios laikomos atstovaujančiais socialiniais partneriais tarpprofesiniu ir nacionaliniu lygmenimis, už darbą atsakingas ministras arba jų atstovai, šios srities ekspertai ir keli kiti vyriausybės ir socialinių partnerių atstovai.
Nustatyta ir reglamentuota Darbo kodekse (L. 2271-1 – 2272-2 str.), ji atlieka daug funkcijų. Pavyzdžiui, nustatydamas SMIC, jis turi kompetenciją pateikti pagrįstą nuomonę už darbą atsakingam ministrui, remdamasis šiuo tikslu paskirtos minimaliojo darbo užmokesčio ekspertų grupės parengta metine ataskaita. Jiems taip pat pavesta stebėti faktinio darbo užmokesčio ir minimalaus darbo užmokesčio, nustatyto konvencijose ir kolektyvinėse sutartyse, raidą, taip pat darbo užmokesčio raidą valstybinėse įmonėse (Darbo kodekso 2271-1 straipsnio 5 ir 6 punktai).
SMIC ekspertų grupė veikia nuo 2009 m. – pirmosios ataskaitos skelbiamos 2009 m. birželį ir gruodį, o vėliau kartą per metus. Ji buvo įsteigta dekretu Nr. 2009-552 pagal Įstatyme 2008-1258 numatytą teisinį pagrindą ir ją sudaro penki asmenys, atrinkti pagal jų kompetenciją ir patirtį ekonominėje ir socialinėje srityje ir paskirti Ministro Pirmininko įsakymu už darbą, užimtumą ir ekonomiką atsakingų ministrų siūlymu, ketverių metų kadencijai. Konkrečiau, Įstatyme 2008-1258 (24 straipsnis) numatyta, kad SMIC ekspertų grupė kiekvienais metais priima sprendimą dėl minimalaus augimo darbo užmokesčio raidos ir kad šia proga parengta ataskaita yra skirta CNNCEFP ir Darbo ministerijai. Ataskaitos skelbiamos Ūkio ministerijos interneto svetainėje.
Socialiniai partneriai atlieka savo vaidmenį nustatant SMIC dalyvaudami CNNCEFP. Tačiau šis konsultacijų procesas yra labai formalus ir iš tikrųjų socialinių partnerių įtaka yra labai ribota. Jau atsitiko, kaip ir 2019 m., kad vyriausybė paskelbė metinio SMIC padidinimo lygį, prieš pasikonsultuodama su CNNCEFP (Eurofound (2020), Minimalus darbo užmokestis 2020 m.: metinė apžvalgaopens in new tab, p. 31). Be to, rengiant metinę ataskaitą, SMIC ekspertų grupė kviečia kiekvienos darbdavių organizacijos ar profesinių sąjungų, laikomų atstovais nacionaliniu lygmeniu, atstovus išklausyti. Jų pareiškimai pridedami prie ataskaitos.
2008 m. gruodžio 3 d. Įstatymas Nr. 2008-1258 dėl darbo pajamų (opens in new tabLoi n° 2008-1258 du 3 décembre 2008 en faveur des revenus du travail)
2009 m. gegužės 19 d. dekretas Nr. 2009-552 dėl 2008 m. gruodžio 3 d. Įstatymo Nr. 2008-1258 dėl darbo pajamų 24 straipsnyje numatyto minimalaus darbo užmokesčio augimo ekspertų grupėsopens in new tab (Décret n° 2009-552 du 19 mai 2009 relatif au groupe d'experts sur le salaire minimum de croissance prévu par l'article 24 de la loi n° 2008-1258 du 3 décembre 2008 en faveur des revenus du vargas)
Ministère du Travail, de la Santé et des Solidarités, CNNCEFP (Commission nationale de la négociation collective, de l'emploi et de la formation professionnelle),opens in new tab 2021 m. spalio 22 d.
Ministère de l'Economie, des Finances et de la Souveraineté industrielle et numérique, Rapport annuel du groupe d'experts SMIC,opens in new tab 2025 m. lapkričio 25 d.
Taisyklės, kuriomis nustatomas minimalusis darbo užmokestis Prancūzijoje, nustatytos Darbo kodekse. Procedūra yra labai ir giliai disciplinuota įstatymų.
Darbo kodekse nustatyti du pagrindiniai SMIC tikslai (L3231-2 str.):
1. Mažai apmokamų darbuotojų perkamosios galios garantija; ir
2. Mažai apmokamų darbuotojų dalyvavimas šalies ekonominėje plėtroje.
Abu tikslai užtikrinami nustatant pagrindines taisykles, kuriomis vadovaujamasi didinant darbo užmokestį: pirma, darbuotojų perkamosios galios užtikrinimas užtikrinamas indeksuojant minimalųjį darbo užmokestį, pagrįstą nacionalinio vartotojų kainų indekso, nustatyto kaip orientacinis indeksas, raida (L3231-4 straipsnis). Antra, mažai apmokamų darbuotojų dalyvavimas šalies ekonominėje plėtroje užtikrinamas kasmet nuo sausio 1 d. iš naujo įvertinant minimalų augimo darbo užmokestį (L3231-6 str.). Šiuo atveju SMIC koregavimas atliekamas dekretu (Décret).
Apibendrinant įprastą metinio teisės aktuose nustatyto minimalaus patikslinimo procedūrą, naujo SMIC nustatymo prerogatyva priklauso nuo vyriausybės, kuri pagal įstatymą privalo atsižvelgti į CNNCEFP nuomonę ir ekspertų grupės nuomonę dėl SMIC. Konkrečiau, pagal Įstatymą 2008-1258 (24 straipsnis) ekspertų grupė kiekvienais metais teikia neprivalomas konsultacijas vyriausybei dėl siūlomo minimaliojo darbo užmokesčio dydžio koregavimo, šia proga parengtą ataskaitą pateikdama CNNCEFP ir vyriausybei. Prieš nustatydama metinį minimalųjį darbo užmokestį, vyriausybė CNNCEFP pateikia valstybės ekonominių ataskaitų analizę ir ataskaitą apie bendras ekonomines sąlygas. Jei ši ataskaita nukrypsta nuo SMIC ekspertų grupės parengtos ataskaitos, vyriausybė turi raštu pagrįsti šiuos skirtumus CNNCEFP. Todėl vyriausybė turi (jei ji pateikia pagrindimą) paskutinį raginimą dėl galutinio SMIC patikslinimo. Oficialiai darbo ministras pirmininkauja CNNCEFP posėdžiui ir skelbia vyriausybės ketinimus dėl būsimo minimalaus darbo užmokesčio didinimo, siekdamas konsultuotis su socialiniais partneriais. Tačiau praktiškai vyriausybės sprendimas jau priimtas. Po posėdžio vyriausybė priima dekretą Ministrų Taryboje. Dekretas skelbiamas kitomis dienomis ir įsigalioja sausio 1 d.
Be reguliarių kasmetinių atnaujinimų, taikoma dar viena automatinio indeksavimo koregavimo procedūra: kai nacionalinis vartotojų kainų indeksas pasiekia lygį, atitinkantį bent 2 % padidėjimą, palyginti su indeksu, kuris buvo nustatytas prieš tai buvusio SMIC nustatymo metu, SMIC didinamas tokia pačia proporcija nuo pirmos mėnesio, einančio po indekso, dėl kurio šis padidėjimas, paskelbimo dienos (L3231-5 straipsnis). Šiuo atveju SMIC koregavimas įgyvendinamas įsakymu (Arrêté).
Be to, niekas neužkerta kelio galimybei, kuri, priešingai, aiškiai numatyta Darbo kodekse (L3231-10 str.), kad per metus SMIC gali būti padidintas iki aukštesnio lygio, nei nustatytas taikant minėtas nuostatas. Pavyzdžiui, CNNCEFP su savo nuomonėmis gali rekomenduoti (arba ne) papildomą padidinimą (vadinamąjį "coup de pouce") virš privalomo padidinimo pagal pirmiau minėtus teisės aktus, nurodydama didesnio padidinimo priežastis, remdamasi savo tyrimais ir išvadomis. Vyriausybė gali bet kada nuspręsti dėl "perversmo". Jis nebūtinai turi būti susijęs su sausio 1 d. privalomu metiniu patikslinimu ar privalomu automatiniu indeksavimu pagrįstu patikslinimu.
Nuo 2000 m. vienintelis svarbus pakeitimas, turintis įtakos minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo procedūroms, buvo 2009 m. įsteigta SMIC ekspertų grupė. Be to, reikšmingų darbo užmokesčio nustatymo sąlygų pokyčių neįvyko. Šis procesas nebuvo pakeistas perkėlus Europos direktyvą dėl minimaliojo darbo užmokesčio į nacionalinę teisę.
Pagal Darbo kodeksą, nuosekliai kasmet didinant minimalų darbo užmokestį turi būti siekiama pašalinti bet kokį ilgalaikį iškraipymą tarp jo raidos ir bendrų ekonominių sąlygų bei pajamų tendencijų (L3231-9 str.).
Tarp Darbo kodekse nurodytų privalomų kriterijų nustatant minimalųjį darbo užmokestį pagrindiniais kriterijais gali būti laikomas minimalaus darbo užmokesčio indeksavimas augimui pagal nacionalinio vartotojų kainų indekso raidą (L3231-4 str.), kaip minėta ankstesniame skirsnyje. Indeksavimas reiškia nacionalinį vartotojų kainų indeksą (ICP) (neatsižvelgiant į tabaką), kurį Nacionalinis statistikos ir ekonominių tyrimų institutas (INSEE) apskaičiuoja namų ūkiams, priklausantiems mažiausių disponuojamųjų pajamų kvintiliui. Be to, atsižvelgiama į antrą kriterijų: pusę darbuotojų ir darbuotojų vidutinio valandinio darbo užmokesčio perkamosios galios padidėjimo, užfiksuoto Darbo ministerijos (SHBOE) ketvirčio tyrime. Darbo kodekse nustatyta, kad "minimaliojo augimo darbo užmokesčio metinis perkamosios galios padidėjimas jokiu būdu negali būti mažesnis nei pusė Darbo ministerijos ketvirčio tyrime užfiksuoto vidutinio valandinio darbo užmokesčio perkamosios galios padidėjimo" (L3231-8 str.).
Kiekvienas kriterijus negali neigiamai patekti į formulę. Todėl parametrai apribojami iki 0, jei pastebima neigiama vertė. Ir, kaip minėta pirmiau, vyriausybė galiausiai gali nuspręsti padidinti (coup de pouce).
Kadangi 2024 m. lapkričio 26 d. dekretu – vieninteliu reglamentu, priimtu siekiant perkelti Europos direktyvą dėl minimaliojo darbo užmokesčio – Darbo kodekso D. 3231-2-2 straipsnyje nustatyta, kad "ne rečiau kaip kas ketverius metus darbo ministras pateikia Nacionalinei kolektyvinių derybų, užimtumo ir profesinio mokymo komisijai minimalaus augimo darbo užmokesčio dydžio vertinimą, pagrįstą šiomis pamatinėmis vertėmis:
60 proc. visos darbo dienos ekvivalento darbuotojų grynojo mėnesinio darbo užmokesčio medianos;
50 proc. vidutinio mėnesinio neto darbo užmokesčio visos darbo dienos ekvivalentu
SMIC taikomas bet kuriam suaugusiam darbuotojui, nepriklausomai nuo jo atlyginimo formos (laikas, našumas, užduotis, gabalas, komisinis mokestis ar arbatpinigiai).
Tai taikoma trims darbuotojų kategorijoms:
Privačių įmonių darbuotojai (L3211-1 str.).
Pramoninio ar komercinio pobūdžio viešųjų įstaigų darbuotojai (L3231-1 str.).
Viešojo administravimo įstaigų privatinės teisės darbuotojai (L3231-1 str.).
Darbuotojų kategorijos, kurioms SMIC netaikomas, yra šios:
Valstybės tarnautojai, nepriskiriami pirmiau minėtoms kategorijoms.
Pardavimo atstovai, paprastai vadinami VRP (voyageur représentant placier), tačiau tik tuo atveju, jei jiems netaikomos darbo valandos.
Tam tikri viso suaugusiųjų SMIC tarifo taikymo sumažinimai taip pat nustatomi trijose pirmiau minėtose kategorijose:
Jaunesni nei 18 metų darbuotojai, kurie dar neturi šešių mėnesių profesinės praktikos savo veiklos srityje, gali būti įdarbinti už sumažintą minimalų darbo užmokestį, kuris priklausomai nuo amžiaus svyruoja nuo 10 % iki 20 % viso darbo užmokesčio. Tačiau šis sumažinimas netaikomas nepilnamečiams, įdarbintiems pagal vadinamąją "bendrą integracijos sutartį " (CUI-CAE) ir "contrat unique d'insertion" (CUI-CIE), skirtas bedarbiams, patiriantiems tam tikrų socialinių ir (arba) profesinių sunkumų įsidarbinti.
Darbuotojai, dirbantys pagal profesinės kvalifikacijos įgijimo sutartį, kuria siekiama įgyti profesinę kvalifikaciją. Minimalus darbo užmokestis skiriasi priklausomai nuo darbuotojo amžiaus ir kvalifikacijos lygio ir svyruoja nuo 55 % iki 100 % SMIC, priklausomai nuo amžiaus ir profesinio vardo ar diplomo lygio, arba 85 % minimalaus darbo užmokesčio, numatyto įmonės kolektyvinėje sutartyje arba filialo sutartyje, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų yra palankesnis.
Pameistriai: pagal pameistrystės sutartis taip pat leidžiama taikyti mažesnę procentinę dalį, apskaičiuotą pagal SMIC (nuo 27 % iki 100 %, priklausomai nuo amžiaus ir pameistrystės metų).
Stažuotojai gali būti neapmokami, jei jie trumpesni nei du mėnesiai; priešingu atveju jie gauna mažesnę nei SMIC išmoką.
Neįgalūs darbuotojai, dirbantys specialiuose jų įtraukties centruose (ESAT), gauna nuo 55,7 % iki 110,7 % viso tarifo (Socialinių veiksmų ir šeimos kodeksas, R243-5 straipsnisopens in new tab).
Galiausiai reikėtų pažymėti, kad Prancūzijos Majoto salai taikomas tarifas yra šiek tiek daugiau nei 75 % žemyninei Prancūzijai taikomo tarifo. Neseniai 2025 m. rugpjūčio 11 d. Įstatyme Nr. 2025-797 dėl Majoto atstatymo programosopens in new tab nustatytas ekonominės ir socialinės konvergencijos kelias, o SMIC Majote turi būti suderintas iki 2031 m. gruodžio mėn. 2026 m. sausio 1 d. yra tarpinis etapas – 87,5 %. Majote minimalus darbo užmokestis nuo 2026 m. sausio 1 d. padidėjo 3,90 proc., o valandinis bruto įkainis padidėjo iki 9,33 euro (palyginti su 8,98 euro nuo 2024 m. lapkričio mėn.).
Priešingai, visoms kitoms teritorijoms (Gvadelupai, Gajanai, Martinikai, Reunjonui, Sen Bartelemi, Sen Martenui ir Sen Pjerui ir Mikelonui) taikomas žemyninės Prancūzijos tarifas.
Informaciją apie subminimumus galima rasti vyriausybės svetainėje.
Profesinės veiklos sutartis (contrat de professionnalisation)opens in new tab
Vienkartinė integracijos sutartis – paramos įdarbinimui sutartis (CUI-CAE)opens in new tab (Le contrat unique d'insertion - contrat d'accompagnement dans l'emploi, CUI-CAE)
Pameistrystės sutartis (contrat d'apprentissage)opens in new tab
SMIC apibrėžiamas kaip valandinis įkainis. Minimalus mėnesinis atlyginimas yra lygus SMIC dydžio sandaugai iš valandų skaičiaus, atitinkančio atitinkamo mėnesio teisėtą savaitės trukmę (35 valandos). Atskaičius darbdavio išskaičiuotas privalomąsias įmokas, jis negali viršyti grynojo darbo užmokesčio, kuris būtų gautas už tokios pat trukmės faktinį darbą, mokamą pagal minimalaus augimo darbo užmokesčio normą (Darbo kodekso L3232-3 str.). SMIC lygiu apmokamas darbuotojas gauna 12 išmokų per metus.
Ji proporcingai mažinama, jei per atitinkamą mėnesį darbuotojas dirbo mažiau valandų, nei atitinka teisės aktuose nustatytą savaitės trukmę darbo sutarties sustabdymo atveju, ir jei darbo sutartis prasidėjo arba baigėsi atitinkamą mėnesį (Darbo kodekso L3232-4 straipsnis). Jeigu dėl kitų priežasčių sutrumpinus darbo laiką iki teisės aktuose nustatytos savaitės trukmės, darbuotojas per mėnesį kaip darbo užmokestį ir dalinę kompensaciją už veiklą gauna mažesnę sumą nei minimalus darbo užmokestis, jam skiriama papildoma išmoka, lygi minimalaus darbo užmokesčio ir faktiškai gautos sumos skirtumui (Darbo kodeksas, L3232-5 straipsnis).
SMIC taikomas bet kuriam suaugusiam darbuotojui, nepriklausomai nuo jo atlyginimo formos (laikas, našumas, užduotis, gabalas, komisinis mokestis ar arbatpinigiai).
Elementų, įtrauktų į SMIC apskaičiavimą ir į jį neįtrauktų, sąrašas pateikiamas specialiame vyriausybės interneto svetainės puslapyje (žr. toliau pateiktą nuorodą):
Included elements | Excluded elements |
Base salary | Reimbursements of expenses actually borne by the employee |
Compensation for reduced hours | Flat-rate bonuses intended to compensate for the costs incurred by employees as a result of their work (basket premiums, tool premiums, dirt premiums, compensation small or large displacement…) |
Various increases having the de facto character of a salary supplement (bonuses, compensation, reimbursements of expenses not corresponding to an actual expense, etc.) | Surcharges for overtime |
Tips | Increases for Sunday work, holidays and at night |
Individual or collective performance bonuses (overall performance of a team), production or productivity bonuses constituting a predictable element of remuneration | Seniority bonuses |
End of year bonuses for the month they are paid | Attendance bonuses |
Vacation bonuses for the month they are paid | Bonuses linked to geographical location (insularity, dams, construction sites) |
Vacation bonuses for the month they are paid | Bonuses linked to specific working conditions (danger, cold, unsanitary conditions, etc.) |
Collective bonuses linked to the company's overall production, productivity or results | |
Transport bonuses | |
Financial participation, profit-sharing |
Į SMIC apskaičiavimą įtrauktų ir į jį neįtrauktų elementų sąrašasopens in new tab vyriausybės interneto svetainėje service-public.fr
Teikti ataskaitas apie SMIC poveikį Prancūzijos ekonomikai yra SMIC ekspertų grupės kompetencija.
Visas nacionalinių ataskaitų sąrašas nuo pirmosios (2009 m. birželio mėn.) nuo paskutinės (susijusios su 2024 m.) yra laisvai prieinamas.
Be kitų konkrečioms šalims skirtų išteklių dėl minimalaus darbo užmokesčio, aktualiausias yra Mokslinių tyrimų, studijų ir statistikos animacijos direktorato (Direction de l'animation de la recherche, des études et des Statistiques) paskelbtas tyrimas, paprastai žinomas akronimu Dares. Tai į statistiką ir mokslinius tyrimus orientuotas direktoratas prie Darbo ministerijos, reguliariai skelbiantis ataskaitas, komentarus ir analizes apie darbo rinką, darbo sąlygas, socialinį dialogą, užimtumo politiką, darbo užmokestį ir darbo laiką.
Leidiniai apie darbo užmokestįopens in new tab pagal Dares
Naujausia publikacija apie SMIC aprėptįopens in new tab Dares
