Minimalus darbo užmokestis Liuksemburge
Information for this page was compiled during December 2025 and early 2026. Most Member States had already transposed the EU minimum wage directive at this point. Those that had not yet fully completed transposition or where the information was not yet publicly available include Bulgaria, Cyprus, Luxemburg, Poland and Portugal. These profiles will be updated consecutively as the information becomes available. Users are invited to contact our experts on minimum wage if they are aware of changes.
Šiame profilyje aprašoma, kaip Liuksemburge reguliuojamas ir nustatomas minimalusis darbo užmokestis. Ją galima skaityti kaip pagrindinę informaciją EUROFOUND metinėje minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo peržiūroje. Liuksemburge nustatytas minimalus darbo užmokestis, vadinamas minimaliu socialiniu darbo užmokesčiu (Salaire Social Minimum, SSM). Be to, didesnis tarifas taip pat nustatytas kvalifikuotiems darbuotojams.
2006 m. liepos 31 d. įstatymu buvo priimtas Darbo kodeksas, į kurį įtraukta BPM reglamento reforma. 2024 m. galiojančioje konsoliduotoje Darbo kodekso redakcijoje BPM reglamentuoja str. L. 222-1 ir toliau.
Šiuo metu BPM perkainojamas dviejų rūšių (1. reguliarus koregavimas kas dvejus metus ir 2) koregavimas pagal indeksavimo mechanizmą), išsamiau paaiškintas skirsnyje "Minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo procesas". BPM dydis, nustatytas reguliariu koregavimu, kuris atliekamas kas dvejus metus, yra nustatytas straipsnyje. Darbo kodekso L. 222-9. Prie šios normos reikia pridėti galimus indeksavimu pagrįstus patikslinimus, atliktus po paskutinio reguliaraus atnaujinimo.
2025 m. įvyko du reguliarūs minimalaus darbo užmokesčio atnaujinimai. Pirmasis atnaujinimas atliktas 2024 m. gruodžio 20 d. Darbo kodekso L. 222-9 straipsnio pakeitimo įstatymuopens in new tab , kuriuo nuo 2025 m. sausio 1 d. buvo pakoreguotas tarifas. 1944 m. gruodžio 30 d. Didžiojo Hercogo dekretas, nustatantis minimalų darbo užmokestįPDFopens in new tab
Antrasis pradėtas taikyti 2025 m. gegužės 1 d., priėmus Darbo kodeksą ir pritaikius Darbo kodekso mobiliąją darbo užmokesčio skalę (Darbo kodeksoopens in new tab III skyriaus 223 straipsnio 1 dalis, 2025 m. gruodžio 19 d. redakcija).
Kalbant apie ES direktyvą, 2024 m. darbo ministras Georges Mischo 2024 m. rugpjūčio 30 d. pateikė Parlamento administracijai įstatymo projektą Nr. 8437, kuriuo iš dalies keičiamas Darbo kodeksas, siekiant perkelti į nacionalinę teisę 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2022/2041 dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje. Savo nuomones pateikė penki Liuksemburgo rūmai ir organizacijos: Darbuotojų rūmai (2024 m. spalio 23 d.), Prekybos rūmai (2024 m. gruodžio 10 d.), Valstybės tarnautojų ir valstybės tarnautojų rūmai (2024 m. gruodžio 6 d.), Valstybės taryba (2024 m. gruodžio 10 d.), Prekybos rūmai (2025 m. sausio 13 d.). 2025 m. gegužę įstatymo projektas Nr. 8437 buvo sustabdytas, kol vyriausybė laukė Danijos ir Švedijos apeliacinio skundo Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT), kuris užginčijo direktyvos teisinį pagrindą, rezultatų. 2025 m. lapkričio 11 d. ESTT sprendimu šis neaiškumas pašalintas ir sudarytos sąlygos naujoms diskusijoms. Atnaujinimo metu (2025 m. gruodžio 16 d.) įstatymas vis dar yra projekto statusas.
Naujausiuose Liuksemburgo darbo kodekso pakeitimuose, kuriais siekiama suderinti su Direktyva (ES) 2022/2041, daugiausia dėmesio skiriama minimaliojo darbo užmokesčio pokyčiams, o ne kolektyvinėms deryboms. Pagrindiniai atnaujinimai:
Minimalaus darbo užmokesčio koregavimo kriterijai: koreguojant darbo užmokestį reikia atsižvelgti į naujus veiksnius, tokius kaip perkamoji galia, darbo užmokesčio pasiskirstymas, augimo tempai ir nacionalinės produktyvumo tendencijos.
Atidėto darbo užmokesčio taikymo panaikinimas: L. 222-6 straipsnis, leidžiantis darbdaviams atidėti minimaliojo darbo užmokesčio įgyvendinimą tam tikromis sąlygomis, buvo panaikintas dėl reikalavimų nesilaikymo rizikos ir nepakankamo naudojimo.
Apsauga nuo neteisėto atleidimo: draudžiama atleisti iš darbo, susijusio su naudojimusi teisėmis į minimalųjį darbo užmokestį. Dėl pažeidimų atleidžiami iš darbo, o per 15 dienų sugrąžinamas pagreitintas procesas.
Patariamasis organas dėl minimalaus darbo užmokesčio: naujas subjektas, kurį sudaro profesinių sąjungų, darbdavių ir institucijų atstovai, stebės darbo užmokesčio raidą, keisis duomenimis ir teiks tyrimus bei rekomendacijas vyriausybei.
Minimalaus darbo užmokesčio nustatymas reikalauja kelių subjektų bendradarbiavimo.
Trišalis koordinavimo komitetas veda socialines derybas dėl minimaliojo darbo užmokesčio. Socialinėse derybose dalyvauja vyriausybė ir socialiniai partneriai, įskaitant darbdavių ir darbuotojų atstovus. Šių derybų rezultatas gali būti susitarimai dėl minimaliojo darbo užmokesčio, kurie vėliau svarstomi koregavimo proceso metu. Šis komitetas buvo įsteigtas 1978 m. sausio 26 d. Didžiojo Hercogo nutarimu.
Komitetą sudaro:
Keturi vyriausybės nariai: pirmininkaujantis valstybės ministras, nacionalinės ekonomikos ministras, darbo ir socialinės apsaugos ministras ir finansų ministras.
Keturi darbdavių delegatai, iš kurių du skiria Prekybos rūmai, vieną – Prekybos rūmai, o vieną – Centrinė ūkininkų asociacija, veikianti kaip Žemės ūkio rūmai.
Keturi delegatai, kuriuos skiria reprezentatyviausios nacionalinės profesinės sąjungos, įskaitant vieną valstybės tarnybos atstovą.
Nacionalinis statistikos ir ekonomikos studijų institutas (STATEC) yra atsakingas už vartotojų kainų indekso skelbimą kas mėnesį. Tai gali turėti įtakos darbo užmokesčio skalei ir paskatinti naują minimalaus socialinio darbo užmokesčio indeksavimą, jei indeksas per praėjusį pusmetį padidės arba sumažės 2,5 proc.
Kiti patariamieji organai: "Comité de conjuncture" (Verslo ciklo komitetas) ir Ekonomikos ir socialinių reikalų taryba reguliariai peržiūri ekonomines sąlygas. Jie gali teikti nuomones ar rekomendacijas klausimais, susijusiais su minimaliuoju socialiniu darbo užmokesčiu, įskaitant koregavimus atsižvelgiant į įvairius veiksnius, pavyzdžiui, infliaciją ir pragyvenimo išlaidas. Konjunktūros komiteto nariai atstovauja darbuotojams ir darbdaviams, taip pat įvairioms ministerijoms ir vyriausybės departamentams.
Todėl vyriausybė ir socialiniai partneriai yra pagrindiniai teisės aktais nustatyto darbo užmokesčio nustatymo dalyviai, dalyvaujantys pirmiau minėtų institucijų veikloje ir
Minimaliojo darbo užmokesčio koregavimo mechanizmas Liuksemburge labai priklauso nuo socialinio dialogo ir socialinių partnerių konsultacijų, o tai reiškia, kad sprendimai dėl minimaliojo socialinio darbo užmokesčio dažnai priimami kolektyviai, aktyviai dalyvaujant profesinėms sąjungoms ir darbdavių organizacijoms. BPM koregavimas gali būti grindžiamas įvairiais ekonominiais ir socialiniais veiksniais, pavyzdžiui, infliacija, pragyvenimo išlaidomis, našumu, darbo rinkos sąlygomis ir vyriausybės užimtumo ir socialinės gerovės politika.
Tiksli minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo tvarka gali skirtis, tačiau paprastai vyriausybė, išnagrinėjusi atitinkamus duomenis ir pasikonsultavusi su suinteresuotosiomis šalimis, siūlo padidinti teisės aktais nustatytą minimalųjį darbo užmokestį. Profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos gali būti kviečiamos dalyvauti derybose ar diskusijose, kad būtų pasiektas bendras sutarimas dėl siūlomo padidinimo. Pasiekus susitarimą, vyriausybė gali įforminti įstatymų nustatyto minimalaus darbo užmokesčio didinimą įstatymais ar kitais teisės aktais.
Kalbant apie laiką, jis gali skirtis priklausomai nuo konkrečių aplinkybių. Procesas paprastai apima kelis etapus:
Duomenų analizė: Ekonominiai ir socialiniai duomenys, tokie kaip infliacijos lygis ir produktyvumo rodikliai, renkami ir analizuojami siekiant suprasti ekonomiką ir darbo rinką.
Konsultacijos: Vyriausybė konsultuojasi su socialiniais partneriais (profesinėmis sąjungomis, darbdavių asociacijomis) dėl galimų minimaliojo socialinio darbo užmokesčio koregavimų, atsižvelgdama į ekonominius ir socialinius veiksnius.
Vyriausybė, profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos diskutuoja dėl teisės aktais nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio pakeitimų, įskaitant padidinimo mastą ir įgyvendinimo detales.
Teisėkūros veiksmai: pasiekus susitarimą, vyriausybė gali iš dalies pakeisti įstatymus ar kitus teisės aktus, kad įformintų BPM padidinimą.
Įgyvendinimas: įgyvendinami patvirtinti pakeitimai, pavyzdžiui, atnaujinamos darbo užmokesčio sistemos, informuojami darbdaviai ir darbuotojai apie naujus darbo užmokesčio tarifus. Užtikrinamas naujų taisyklių laikymasis.
Kaip minėta skirsnyje "Minimaliojo darbo užmokesčio reguliavimas", BPM koreguojamas dviem būdais:
Pirmąjį BPM perkainojimo tipą (numatytą Darbo kodekso L. 222-2 straipsnio 2 dalyje), kuris vyksta kas dvejus metus, atlieka vyriausybė, kuri Deputatų rūmams pateikia ataskaitą apie bendrų ekonominių sąlygų ir pajamų raidą, prireikus kartu su įstatymo projektu, padidinančiu minimalaus socialinio darbo užmokesčio lygį. Parengta metodika grindžiama Liuksemburgo bendruoju vidutiniu darbo užmokesčiu kaip rodikliu, pagal kurį galima įvertinti, ar ir kiek padidinti tarifą. Tačiau apribojimas yra tas, kad kiekvienas koregavimas turi priklausyti nuo turimų duomenų, paprastai gautų prieš pusantrų metų. Atsižvelgiama į įvairias pajamų sudedamąsias dalis, tokias kaip baziniai atlyginimai, premijos ir pakaitinės pajamos, tiesiogiai susijusios su darbo užmokesčiu (pvz., ligos išmoka). Atlyginimai apskaičiuojami iki septynių minimaliojo socialinio darbo užmokesčio (BPM, įstatymų nustatytas minimalus darbo užmokestis), o mažiausias 20 proc. ir didžiausias 5 proc. darbo užmokesčio neįtraukiami. Referencinė populiacija apima 20–65 metų amžiaus asmenis, susijusius su Nacionaliniu pensijų draudimo fondu, ir viešojo sektoriaus darbuotojus. Neįtraukiami savarankiškai dirbantys asmenys, vaiko priežiūros atostogose esantys asmenys ir tam tikri neaktyvūs asmenys. Rodiklis yra vidutinis valandinis darbo užmokestis, apskaičiuojamas bendrą darbo užmokestį padalijus iš referencinėje populiacijoje dirbtų valandų sumos.
Antrasis BPM perkainojimo tipas yra indeksavimo mechanizmas, pagrįstas automatiniu koregavimu atsižvelgiant į pragyvenimo išlaidų pokyčius, kuris apskaičiuojamas remiantis vartotojų kainų indekso pokyčiais. Dabartinis jo teisinis pagrindas yra str. Darbo kodekso L. 222-3 straipsnis, kuriame numatyta, kad, nepažeidžiant pirmosios rūšies perkainojimo, BPM pritaikomas prie svertinio vartotojų kainų indekso pagal L. 223-1 straipsnį, kuriame savo ruožtu numatyta, kad darbo užmokesčio normos, nustatytos įstatymu, kolektyvinėje sutartyje ir individualioje darbo sutartyje, pritaikomos prie pragyvenimo išlaidų pokyčių, pagal įstatymą, nustatantį valstybės tarnautojų darbo užmokesčio tvarką. Įprasta taisyklė, kad kai STATEC apskaičiuotas vartotojų kainų indeksas (VKI) pakyla arba sumažėja daugiau nei 2,5 proc., visi atlyginimai didinami arba sumažinami 2,5 proc.
Criterion | How is this defined/operationalised? | Regulation or practice |
Biennial adaptation of the SSM
| The reference population taken into account is represented by all employees aged 20 to 65 who are compulsorily affiliated to the National pension insurance fund as well as employees aged 20 to 65 in the public sector. This reference population, therefore, does not include self-employed workers, contributors on parental leave, ‘inactive’: unemployed, early retirees, beneficiaries of a re-employment allowance. The salaries taken into account include wages and all kinds of bonuses up to seven times the SSM. Replacement income linked directly to wages (e.g. cash sick pay or maternity pay) are treated as wages. But in this methodology, 20% of the lowest salaries and 5% of the highest salaries are eliminated in order to exclude the influence of an increase in the reference minimum wage during the wages observation period. The reference population is reduced to 75% of its initial size, resulting in a set of salaries that are not directly tied to the minimum wage. | Article 2 of the law of 12 March 1973: a new legal basis and a biennial adjustment. The data used come from the monthly declaration of wages at the Joint Social Security Centre (CCSS). |
Wage indexation The consumer price index that impacts the wage scale | A new indexation is triggered when the semi-annual average of the Consumer Price Index, linked to the base date of 1 January 1948, rises or falls by 2.5% from the last expiration rating. The new application rating takes effect the following month, resulting in a 2.5% adjustment to wages, salaries, and pensions. In calculating this consumer price index, the fundamental principle is to track the monthly evolution of prices for the same product or service at the same point of sale, allowing for a relevant assessment of price changes. STATEC monitors prices for various brands, types, sizes, and across different stores. Before 2018, individuals physically inspected prices in stores (7,700 prices of various goods and services being recorded). Since 2018, electronic files are now directly transmitted by several supermarkets to STATEC. In 2023, an extra 90,000 varieties were included in the calculation of the Consumer Price Index. Henceforth, all wages and salaries in the private and public sectors, pensions, accident pension, apprenticeship & family allowances and the social inclusion income (REVIS) are adjusted to the changes in prices (Law of 27 May 1975 generalising the sliding scale of wages and salaries). | Law of 28 April 1972 (year of change). Adjustments were no longer based on a points system, but on a percentage system. From then on, each indexation bracket amounted to 2.5%. Law of 27 May 1975 generalising the sliding scale of wages and salaries. |
2025 m. pabaigoje Europos direktyva dėl minimalaus darbo užmokesčio dar nebuvo perkelta į Liuksemburgo teisę, nes įstatymo projektą Nr. 8437, kuriuo siekiama iš dalies pakeisti Darbo kodeksą, kad jis atitiktų direktyvą, vis dar svarstė Parlamento Darbo komitetas ir jis dar nebuvo galutinai priimtas. Todėl šiuo metu Liuksemburge nėra oficialios minimaliojo darbo užmokesčio adekvatumo vertinimo procedūros.
Remiantis turimais dokumentais, įskaitant teisėkūros procedūra priimamą medžiagą ir penkių rūmų bei organizacijų nuomones, dabartinis Liuksemburgo minimalusis darbo užmokestis neatitinka nė vienos iš direktyvoje nurodytų orientacinių ribų, pvz., 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio arba 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Valstybės taryba kelia klausimą, kokiais kriterijais galiausiai bus vertinamas minimalaus darbo užmokesčio adekvatumas.
2025 m. gruodį pasikeitus darbo ministrui, vyriausybė atnaujins diskusijas ir parengs požiūrį į Europos reikalavimų pritaikymą nacionaliniam kontekstui. Bus diskutuojama, kokie rodikliai turėtų būti naudojami, pavyzdžiui, ar įtraukti viešojo sektoriaus darbo užmokestį ir kokius komponentus neįtraukti, taip pat kaip apskaičiuoti perkamąją galią.
Minimalus darbo užmokestis yra privalomas visoms Liuksemburge įsteigtoms įmonėms, priklausomai nuo darbuotojo kvalifikacijos lygio ir amžiaus. Įmonėms neleidžiama mokėti mažiau nei minimalus darbo užmokestis. Tai taip pat taikoma, kai užsienio darbuotojai komandiruojami į Liuksemburgą.
Yra skirtingi tarifai, apibrėžiami kaip socialinio minimalaus darbo užmokesčio normos procentinė dalis, atsižvelgiant į amžių ir kvalifikaciją.
Groups of workers | % of SSM full rate |
Workers aged 15 to less than 17 years old | 75 |
Workers aged 17 to less than 18 years old | 80 |
Pupils and students during the school holidays employed in seasonal employment | 80 |
Non-qualified workers aged 18+ | 100 |
Employees with professional qualification aged 18+ (art. 222-4 (1) Labour Code) | 120 |
Menas. Darbo kodekso L. 211-5 numato, kad darbo laikas negali viršyti aštuonių valandų per dieną ir 40 valandų per savaitę (išskyrus atvejus, kai galiojančioje kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytos žemesnės ribos).
Socialinis minimalus darbo užmokestis nustatomas tiek mėnesiniu (t. y. 173 val. per mėnesį), tiek valandiniu įkainiu (mėnesinis įkainis padalytas iš 173 – Darbo kodekso 222-9 straipsnis). Be to, Liuksemburge darbo užmokestis (įskaitant BPM) mokamas darbuotojams ilgiau nei 12 mėnesių (išskyrus atvejus, kai galiojančioje kolektyvinėje sutartyje numatyta kitaip), be to, jiems gali būti skiriamos papildomos premijos, arbatpinigiai arba išmokos, paskirstytos papildomiems mėnesiams.
Menas. Darbo kodekso L. 221-1 straipsnyje nustatyta, kad "nustatytas darbo užmokestis mokamas kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip paskutinę atitinkamo kalendorinio mėnesio dieną", o str. Darbo kodekso L. 222-9 straipsnyje teigiama, kad "valandinis įkainis, atitinkantis 1 dalyje numatytą mėnesinį įkainį, gaunamas padalijus šį mėnesinį įkainį iš šimto septyniasdešimt trijų".
Liuksemburgo darbdaviai negali mokėti darbuotojui mažesnio nei minimalaus darbo užmokesčio, nepriklausomai nuo verslo veiklos, ir visos priemokos yra papildomos prie minimalaus darbo užmokesčio (ITM gairėsopens in new tab, Darbo kodekso L. 222-1 straipsnisopens in new tab).
Liuksemburge išmokos natūra (būstas, įmonės automobiliai, nemokamas arba subsidijuojamas maitinimas, sveikatos draudimas ir kt.) gali būti įtrauktos į darbo užmokestį arba mokamos kartu su atlyginimu (Darbo kodekso L. 221-1 straipsnisopens in new tab). Tai priklauso nuo darbdavio praktikos ir darbdavio bei darbuotojo susitarimų. Šios išmokos gali būti laikomos viso darbuotojo atlyginimo paketo dalimi arba siūlomos atskirai nuo piniginės kompensacijos. Konkrečios sąlygos skiriasi priklausomai nuo įmonės politikos ir galiojančių kolektyvinių sutarčių.
Apibendrinant, čia yra komponentai, skaičiuojami į minimalų darbo užmokestį
Component | Description |
Basic salary | Defined in the contract as the agreed monthly/hourly pay. |
Bonuses | Usually in addition, unless explicitly included in the basic wage. It depends on employer-employee agreement or collective agreement |
Overtime allowances | No, it is paid on top of the minimum wage. |
Įstatymų leidžiami atskaitymai:
Deduction type | Description |
Board and lodging provided by employer | Deduction allowed if agreed in the contract but must not reduce wage below legal minimum. |
Social security contributions | Deduction allowed - Mandatory deductions |
Taxes | Deduction allowed - Mandatory deductions |
Other deductions | Only if legally permitted or contractually agreed and must respect statutory minimum wage. |
Šaltinis: Liuksemburgo darbo ir kasyklų inspekcija (Inspection du Travail et des Mines – ITM) – informacija apie darbo užmokestįopens in new tab ir minimalaus darbo užmokesčio dydisopens in new tab, interneto svetainė, atnaujinta 2025 m. gruodžio mėn.
Darbuotojų rūmai (CSL) - darbo užmokesčio sąvokos apibrėžimasopens in new tab
Darbo kodeksas, L. 221-1, 222-1 str.opens in new tab, atnaujintas 2025 m. gruodžio mėn.
Kiekvieną mėnesį, net jei perkainojimas neįvyko, Socialinės apsaugos ministerija ir Generalinė socialinės apsaugos inspekcija (IGSS) skelbia socialinius parametrus, galiojančius bent jau nuo einamojo laikotarpio.
Liuksemburgo darbuotojų rūmai (Chambre des Salariés du Luxembourg, CSL) kasmet skelbia ataskaitą, kurioje apžvelgiama socialinė padėtis šalyje, susijusi su minimaliu darbo užmokesčiu. Vienas iš jų skirtas "skurdui ir nelygybei", o vienas skyrius skirtas gyventojams, gaunantiems socialinį minimalųjį darbo užmokestį.
2023 m. Liuksemburgo darbuotojų rūmai atliko svarbų darbą ir paskelbė išsamią ataskaitą, kurioje daugiausia dėmesio skiriama asmenims, uždirbantiems atlyginimus, artimus minimaliam darbo užmokesčiui (BPM). Šiame leidinyje pateikiama tiek aprašomoji, tiek laiko analizė apie šią demografiją. Be to, jame pateikiamas lyginamasis nekvalifikuoto minimaliojo darbo užmokesčio (BPM-NQ) nagrinėjimas tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmenimis, aiškiai pabrėžiant, kad jis neatitinka tarptautiniu mastu pripažintų standartų. Be to, ataskaitoje pristatomos dvi naujos ir įžvalgios analizės, anksčiau neištirtos Liuksemburge.
Verta paminėti, kad preliminarų tyrimą panašiu pavadinimu 1996 m. atliko Generalinės socialinės apsaugos inspekcijos (IGSS) autorius.
Gouvernement du Grand-Duché de Luxembourg, Ministère de la Sécurité sociale & Inspection générale de la Sécurité sociale. (2025). Paramètre social valable au 1er mai 2025PDFopens in new tab. Liuksemburgas.
Chambre des Salariés du Luxembourg (CSL) 2023, Panorama social 2024PDFopens in new tab, dialogue - économie et social, 2024 m. balandžio mėn.
Chambre des Salariés du Luxembourg (CSL) 2023, Panorama social 2023opens in new tab, dialogue - économie et social, 2023 m. balandžio mėn.
Chambre des Salariés du Luxembourg (CSL) (2023), Portrait de la population au salaire minimumopens in new tab, Economie et Social, 2023 m. spalio mėn.
Socialinės apsaugos ministerija ir Bendroji socialinės apsaugos inspekcija (IGSS) Socialiniai parametrai, galiojantys 2023 m. rugsėjo 1 d.PDFopens in new tab
Socialinės apsaugos ministerija ir Bendroji socialinės apsaugos inspekcija (IGSS), Socialiniai parametrai, galiojantys 2023 m. balandžio 1 d.PDFopens in new tab
Socialinės apsaugos ministerija ir Generalinė socialinės apsaugos inspekcija (IGSS), Socialiniai parametrai, galiojantys 2023 m. vasario 1 d.PDFopens in new tab
Socialinės apsaugos ministerija ir Generalinė socialinės apsaugos inspekcija (IGSS), Socialiniai parametrai, galiojantys 2023 m. sausio 1 d.PDFopens in new tab
Gouvernement du Grand-Duché de Luxembourg, Ministère de la Sécurité sociale & Inspection générale de la sécurité sociale (IGSS). (2022), Socialiniai parametrai, galiojantys 2022 m. sausio 1 dopens in new tab., 2022 m. sausio mėn.
Chambre des Salariés du Luxembourg (CSL), 2022 m., Panorama social 2022opens in new tab, dialogue – économie et social, 2022 m. gegužės mėn.
Chambre des Salariés du Luxembourg (CSL), 2021 m., Panorama social 2021opens in new tab, dialogue - économie et social, 2021 m. balandžio mėn.
Chambre des Salariés du Luxembourg (CSL), 2020 m., Panorama social 2020opens in new tab, dialogas - ANALYSE, 2020 m. gegužės 1 d.
Chambre des Salariés du Luxembourg (CSL), 2019 m., Panorama social 2019opens in new tab, dialogue - ANALYSE, n°1, 2019 m. balandžio mėn.
Deprez, M. (1996), Les salariés rémunérés au niveau du salaire social minimumopens in new tab. (Population & Emploi (série bleue); Nr. 3a/96). STATEC, CEPS / VIETOJ TO, IGSS .
Liuksemburgo darbo ir kasyklų inspekcija (Inspection du Travail et des Mines – ITM) – informacija apie darbo užmokestįopens in new tab ir minimalaus darbo užmokesčio dydįopens in new tab, interneto svetainė, atnaujinta 2025 m. gruodžio mėn.
Darbuotojų rūmai (CSL) - darbo užmokesčio sąvokos apibrėžimasopens in new tab
Darbo kodeksas, L. 221-1, 222-1 str.opens in new tab, atnaujintas 2025 m. gruodžio mėn.
OGBL (2018), 10%+ Salaire Social Minimumopens in new tab, priedas de l'aktuell, n°1
Liuksemburgo prekybos rūmai (2018 m.), Augmentation du SSM : Est-ce vraiment une bonne idée?opens in new tab, Dosjė, 2018 m. gegužės 4 d.
Conseil Economique et Social (2017), Le salaire social minimum – avisopens in new tab, 2017 m. liepos 11 d.
Chambre des Salariés Liuksemburgas. (2013), Le salaire minimum légalPDFopens in new tab, Dialogo analizė Nr. 2
Teoman PAMUKÇU (2004), Etude de l'impact du salaire social minimum sur l'emploi et les salaires au Luxembourgopens in new tab, Etude réalisée pour le compte du Ministère de l'Economie par Université du Luxembourg, 2004 m. lapkričio mėn.
