Minimalus darbo užmokestis Maltoje
Information for this page was compiled during December 2025 and early 2026. Most Member States had already transposed the EU minimum wage directive at this point. Those that had not yet fully completed transposition or where the information was not yet publicly available include Bulgaria, Cyprus, Luxemburg, Poland and Portugal. These profiles will be updated consecutively as the information becomes available. Users are invited to contact our experts on minimum wage if they are aware of changes.
Šiame profilyje aprašoma, kaip minimalusis darbo užmokestis reguliuojamas ir nustatomas Maltoje. Ją galima skaityti kaip pagrindinę informaciją EUROFOUND metinėje minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo peržiūroje.
Maltoje galioja įstatymu nustatytas minimalus darbo užmokestis, vadinamas nacionaliniu minimaliuoju darbo užmokesčiu, kuris yra (beveik) visuotinai taikomas. Be to, minimalaus darbo užmokesčio normos nustatytos kelioms (mažai apmokamoms) profesijoms teisės aktais nustatytuose darbo užmokesčio reguliavimo įsakymuose.
2023 m. spalį visos darbdavių organizacijos, profesinės sąjungos ir vyriausybės atstovai vieningai susitarė dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo Maltoje per ateinančius ketverius metus. Jame numatytas metinis 2024–2027 m. tarifų didinimas, be teisės aktais nustatyto COLA (pragyvenimo išlaidų koregavimo), teikiamo per tą patį laikotarpį. Jaunesniems nei 18 metų amžiaus žmonėms bus panašus padidėjimas.
Pagrindinis šaltinis, kuriame pateikiamos minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo Maltoje proceso gairės, yra Užimtumo ir darbo santykių įstatymas, pirmą kartą priimtas 2002 m. ir nuolat keičiamas.
Įstatymų nustatyto nacionalinio ir sektorinio minimalaus darbo užmokesčio didinimas grindžiamas pragyvenimo išlaidų koregavimu (COLA), dėl kurio 1990 m. gruodį susitarė profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos ir vyriausybė. Nepriklausomas trišalis komitetas (įsteigtas siekiant užtikrinti teisingą statistinių duomenų veikimą) vadovauja mažmeninių kainų indekso apskaičiavimui. Vėliau vyriausybės statistikas apskaičiuoja pragyvenimo išlaidų padidėjimą, kuris pridedamas prie minimalaus darbo užmokesčio.
Pažymėtina, kad aukščiausio lygio trišalės diskusijos tarp Maltos socialinių partnerių vyksta Maltos ekonominės ir socialinės plėtros taryboje (MCESD). Tačiau minimalusis darbo užmokestis daugiausia aptariamas trišalėje Darbo santykių taryboje (ERB), įsteigtoje pagal Užimtumo ir darbo santykių įstatymo 3 straipsnį ir sudarytoje iš nepriklausomo pirmininko, direktoriaus, atsakingo už užimtumą ir darbo santykius, kuris eina pirmininko pavaduotojo pareigas, keturių darbuotojų atstovų, priklausančių atstovaujančioms profesinėms sąjungoms, keturių darbdavių atstovų, priklausančių atstovaujančioms darbdavių organizacijoms, ir trys kiti ministro paskirti nariai. Valdyba yra atsakinga už rekomendacijų teikimą ministrui dėl įdarbinimo sąlygų. Konkrečiai, ji rekomenduoja nacionalines minimalias standartines sąlygas įtraukti į nacionalinį standartinį įsakymą ir sektorių sąlygas įtraukti į sektoriaus reguliavimo tvarką. Be to, valdyba pataria ministrui visais klausimais, susijusiais su įdarbinimo sąlygomis ar bet kokiais klausimais, kuriuos jai perduoda ministras.
Siekiant išsamiai apžvelgti dalyvaujančius subjektus, taip pat reikėtų paminėti, kad 2023 m. teisiniu pranešimu Nr. 66 buvo įsteigta Mažo darbo užmokesčio komisija – ekspertų komitetas, kurį sudaro 15 narių, kurį sudaro pirmininkas, keturi nariai, kuriuos pasiūlė darbuotojų organizacijos, posėdžiaujančios MCESD, ir keturi nariai, kuriuos pasiūlė nacionalinės darbdavių organizacijos, posėdžiaujančios MCESD, ir šeši Maltos Vyriausybei atstovaujantys nariai. Įsteigti Mažo darbo užmokesčio komisiją iš pradžių buvo raginama 2017 m. balandžio 28 d. trišaliu susitarimu (toliau – Nacionalinis susitarimas dėl minimaliojo darbo užmokesčio). Tarp Mažo darbo užmokesčio komisijos funkcijų Teisiniame pranešime Nr. 66/2023 (5 straipsnis) minima: nustatyti, ar reikia peržiūrėti minimalųjį darbo užmokestį, užtikrinti, kad minimalusis darbo užmokestis būtų nustatytas tinkamo lygio, apibrėžti nacionalinius minimaliojo darbo užmokesčio kriterijus, atsižvelgiant į kainų lygio tendencijas ir padidėjimą keliose pasirinktose kolektyvinėse sutartyse, skirtose žemo lygio darbuotojams, konkrečiai įsitikinti, kad bet koks minimaliojo darbo užmokesčio pakeitimas yra įperkamas sektorių pažeidžiamumo, konkurencingumo ir našumo padidėjimo požiūriu, ir užtikrinti minimaliojo darbo užmokesčio adekvatumą ir laiku bei veiksmingai įtraukti socialinius partnerius į minimaliojo darbo užmokesčio adekvatumo peržiūros ir vertinimo procesą. Be to, taip pat reikalaujama aktyviai dalyvauti mokslinių tyrimų veikloje, kad būtų vykdomos funkcijos, kurioms atlikti buvo įsteigta Komisija (8 straipsnis).
Todėl socialiniai partneriai kartu su vyriausybe (konkrečiai už užimtumą ir darbo santykius atsakingu ministru) yra pagrindiniai subjektai, dalyvaujantys nustatant minimalųjį darbo užmokestį, nes jie dalyvauja MCESD, ERB ir Mažo darbo užmokesčio komisijoje.
Teisės aktais nustatytas nacionalinis minimalusis darbo užmokestis ir darbo užmokesčio reguliavimo įsakymuose nurodytas darbo užmokestis atnaujinami kasmet. Tiesą sakant, finansų ministras skelbia apie tokius pakeitimus biudžeto kalboje. Tokie atnaujinimai viršija kolektyvinėse sutartyse nustatytus padidinimus. COLA padidinimas įsigalioja kiekvieną kitų metų sausio 1 d.
Kalbant apie įstatymų nustatytų minimumų nustatymo procesą, Darbo ir darbo santykių įstatyme (4 straipsnis) numatytos šios pagrindinės normos:
Gavęs Darbo santykių tarybos (ERB) nacionalinio standarto ar sektoriaus rekomendaciją, ministras gali priimti nacionalinį standartinį įsakymą arba sektoriaus reguliavimo potvarkį, kuris turi būti paskelbtas leidinyje, įgyvendindamas valdybos rekomendaciją perkelti jį į teisės normas.
Jei ministras mano, kad tai tikslinga, jis gali grąžinti rekomendaciją valdybai persvarstyti.
Jei taip, valdyba, iš naujo apsvarsčiusi rekomendaciją, gali ją iš naujo pateikti su pakeitimais arba be jų.
2023 m. įsteigus Mažo darbo užmokesčio komisiją (PLB), taip pat numatyta (2023 m. Teisinio pranešimo Nr. 66 8 straipsnio 3 dalis), kad PLB kas ketverius metus teikia savo rekomendacijas Ministrui Pirmininkui ir už socialinį dialogą atsakingam ministrui, iš kurių pirmoji turi būti pateikta 2023 m.
2023 m. spalį darbdaviai, profesinės sąjungos ir vyriausybės atstovai pasiekė susitarimą dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo Maltoje per ateinančius ketverius metus. Šis sutarimas, kurį palengvino naujai įsteigtos Komisijos darbas, laikomas istoriniu, nes socialiniai partneriai siekia pusiausvyros tarp didesnio našumo, teisingo darbo užmokesčio darbuotojams ir skaidraus minimaliojo darbo užmokesčio didinimo iki 2027 m. Tai reiškia, kad per šiuos ketverius metus minimalus darbo užmokestis būtų padidintas daugiau nei per tą patį laikotarpį numatytas įstatymų nustatytas COLA (pragyvenimo išlaidų koregavimas). Mažo darbo užmokesčio komisija planuoja tęsti savo darbą, prireikus dar kartą peržiūrėdama minimalų darbo užmokestį, be COLA koregavimo, numatyto 2027 m.
Įstatyme nėra aiškiai numatytų konkrečių kriterijų, įpareigojančių Darbo santykių valdybą ar Vyriausybę teikti rekomendacijas dėl teisės aktais nustatyto standartinio ar sektorinio darbo užmokesčio pakeitimo (pirmoji) arba priimant juos keičiančius teisės aktus (antroji).
Tačiau galioja sistema, susiejanti metinį nacionalinio standartinio darbo užmokesčio didinimą ir sektorinį darbo užmokestį. Jis žinomas kaip pragyvenimo išlaidų koregavimas (COLA, jau minėtas ankstesniuose skyriuose) ir yra glaudžiai susijęs su mažmeninių kainų indeksu (RPI), todėl jis yra pagrindinis teisės aktais nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo kriterijus tiek nustatant nacionalinį standartinį darbo užmokestį, tiek nustatant sektorių teisės aktais nustatytą darbo užmokestį.
Todėl COLA reiškia minimalų minimalaus darbo užmokesčio koregavimą. COLA apskaičiuojamas remiantis dvylikos mėnesių slankiojo vidurkio infliacijos lygiu rugsėjo mėn., padaugintu iš bazinio darbo užmokesčio, kur oficialus infliacijos indeksas yra mažmeninių kainų indeksas (RPI). "Bazinis darbo užmokestis" yra darbo užmokesčio lygis, dėl kurio susitarta 1990 m. ir kurį nuo to laiko kasmet didina COLA. Vienas iš COLA bruožų yra tas, kad, skirtingai nuo kitų Europos šalyse stebimų darbo užmokesčio indeksavimo formų, kompensacija skiriama fiksuota suma, nepriklausomai nuo darbo užmokesčio lygio, o ne procentiniu indeksavimu. Taigi procentinis darbo užmokesčio padidėjimas yra mažesnis esant didesniam darbo užmokesčiui, palyginti su baziniu darbo užmokesčiu.
2023 m. susitarime nėra konkretaus kriterijaus, tačiau jame daroma nuoroda į ES direktyvą 2022/2041, kuria siekiama užtikrinti tinkamą minimaliojo darbo užmokesčio lygį. Tačiau pagal Mažo darbo užmokesčio komisijos nuostatus (2023 m. L.N. 66) Komisijai patikėta atsižvelgti į kainų lygio tendencijas ir darbo užmokesčio didinimą pagal mažos apimties darbuotojų kolektyvines sutartis. Be to, vertinamas minimalaus darbo užmokesčio pokyčių įgyvendinamumas, atsižvelgiant į sektorių pažeidžiamumą, konkurencingumą ir produktyvumą.
Minimalus darbo užmokestis Maltoje taikomas visiems Maltos darbuotojams. Tačiau yra 32 darbo užmokesčio reguliavimo įsakymai, kuriuose nurodomas minimalus darbo užmokestis ir kitos konkrečių profesijų sąlygos tam tikruose sektoriuose. 32 profesiniai ir sektoriniai minimumai negali būti mažesni už nacionalinį minimalų darbo užmokestį (kaip numatyta 3 straipsnyje, Papildomi teisės aktai 452.71 ir 5 straipsnis, L.N. 289/2025).
Nėra aiškių teisės aktais nustatytų minimalių dydžių (standartinių ar sektorinių) taikymo išimčių.
Nacionalinis minimalaus darbo užmokesčio nacionalinis standartinis įsakymasopens in new tab (papildomi teisės aktai 452.71), kuriuo reglamentuojamas nacionalinis minimalus darbo užmokestis, taip pat nurodo du mažesnius nei minimalaus darbo užmokesčio dydžius pagal amžiaus grupes: vieną 17 metų darbuotojams, o kitą – jaunesniems nei 17 metų darbuotojams.
Be teisės aktais nustatyto minimalaus darbo užmokesčio, yra 32 darbo užmokesčio reguliavimo įsakymaiopens in new tab , kuriuose nurodomas minimalus darbo užmokestis ir kitos konkrečių profesijų sąlygos tam tikruose sektoriuose, kurios, kaip minėta ankstesniame skirsnyje, negali būti mažesnės už nacionalinį minimalųjį darbo užmokestį (kaip numatyta 3 straipsnyje, Papildomi teisės aktai 452.71 ir 5 straipsnis, L.N. 289/2025).
Darbo santykių įstatymas neįpareigoja valdybos ar vyriausybės numatyti valandinius, savaitinius ar mėnesinius įkainius, tačiau standartiniame įsakyme ir didžiojoje daugumoje sektorių įsakymų minimalaus dydžio dydis išreiškiamas savaitiniais įkainiais, išskyrus labai nedaug išimčių – darbo užmokesčio reguliavimo įsakymai, kuriuose darbo užmokestis išreiškiamas metiniais, mėnesiniais ar dienos įkainiais.
Pagal Nacionalinio minimaliojo darbo užmokesčio nacionalinio standartinio įsakymo (Papildomi teisės aktai Nr. 452.71) 2 straipsnį ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų nacionalinis minimalusis darbo užmokestis apskaičiuojamas proporcingai pagal tą patį panašaus visą darbo dieną dirbančio darbuotojo valandinį įkainį, taikomą pagal atitinkamame darbo užmokesčio reguliavimo įsakyme nustatytą minimalųjį darbo užmokestį, arba tais atvejais, kai darbo užmokesčio reguliavimo įsakymas netaikomas, valandiniu įkainiu, ne mažesniu už taikomą nacionalinį standartinį minimalų darbo užmokestį, nustatytą pagal sąrašą ir padalytą iš keturiasdešimties.
40 valandų darbo savaitė nustatyta 2003 m. L.N. 247 (Darbo laiko organizavimo taisyklės). Be to, Darbo ir darbo santykių departamentas (DIER) skelbia darbo teisės specialistams skirtą išteklių paketą, į kurį įtrauktas oficialus valandinis įkainis (prilygstantis savaitės įkainiui, padalytam iš 40 valandų).
Darbo užmokestis turėtų būti mokamas reguliariai, ne ilgiau kaip keturias savaites. Tačiau kolektyvinėje sutartyje galima susitarti dėl skirtingų darbo užmokesčio laikotarpių.
2003 m. L.N. 247 (Darbo laiko organizavimo taisyklės)opens in new tab
Darbo ir darbo santykių departamentas (DIER), 2026 m. išteklių paketasPDFopens in new tab
Į "bazinį" nacionalinį minimalaus darbo užmokesčio tarifą neįskaičiuojamos teisės aktuose nustatytos priemokos, viršvalandžiai ir atostogų išmokos. Visa įstatymų nustatyta premija, mokama kas šešis mėnesius, yra 135,10 euro, o visa įstatyme numatyta savaitinė išmoka, mokama kas šešis mėnesius, yra 121,16 euro. Be to, darbo sutartyje gali būti ne tik nurodytas bazinis darbo užmokesčio dydis, bet ir nuostata dėl išmokos už dirbtų valandų skaičių, viršijantį įprastą darbo savaitę.
Reguliarių ataskaitų apie minimaliojo darbo užmokesčio nustatymą Maltoje nenustatyta.
Maltos vyriausybė (be datos), Nacionalinis minimalaus darbo užmokesčio nacionalinis standartinis įsakymasopens in new tab
Maltos vyriausybė (2023 m.), Nacionalinis susitarimas dėl minimaliojo darbo užmokesčio, kaip rekomendavo Mažo darbo užmokesčio komisija, Parlamento klausimas Nr. 13024.
Darbo ir darbo santykių departamentas (be datos), Nacionalinis minimalus darbo užmokestisopens in new tab (DIER)opens in new tab
Darbo ir darbo santykių departamentas (2025 m.), 2026 m. išteklių paketasPDFopens in new tab
Vella, M. (2014), "Minimalaus darbo užmokesčio poveikis užimtumui Maltoje". Valetos banko apžvalga, Nr. 49, 2014 m. vasara.
Abela, G. (2024), "Apskaičiuotas pastarojo meto papildomo Maltos nacionalinio minimaliojo darbo užmokesčio padidinimo poveikis". Central Bank of Malta, politikos pranešimas, 2024 m. gruodžio mėn.
