Minimalus darbo užmokestis Rumunijoje
Information for this page was compiled during December 2025 and early 2026. Most Member States had already transposed the EU minimum wage directive at this point. Those that had not yet fully completed transposition or where the information was not yet publicly available include Bulgaria, Cyprus, Luxemburg, Poland and Portugal. These profiles will be updated consecutively as the information becomes available. Users are invited to contact our experts on minimum wage if they are aware of changes.
Šiame profilyje aprašoma, kaip minimalusis darbo užmokestis reguliuojamas ir nustatomas Rumunijoje. Ją galima skaityti kaip pagrindinę informaciją EUROFOUND metinėje minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo peržiūroje. Rumunijoje nustatytas minimalus darbo užmokestis (salariul de bază minim brut pe țară garantat în plată), kuris taikomas visiems darbuotojams.
Darbo kodekso 164 straipsnyje ir Įstatyme Nr. 283/2024 nustatyta, kad Vyriausybė nustato minimalųjį darbo užmokestį pagal procedūrą, apimančią kelis kriterijus (žr. toliau) ir apytikslį atskaitos lygį, susijusį su vidutiniu darbo užmokesčiu. Vyriausybės sprendime Nr. 35/2025 nustatyta, kad minimalus darbo užmokestis didinamas procentine norma, lygia infliacijos ir realaus darbo našumo augimo sumai kitiems metams, kaip prognozuoja Valstybinė strategijos ir prognozių komisija.
Teoriškai pagal Įstatymą Nr. 174/2020 pragyvenimą užtikrinantis darbo užmokestis yra prioritetinis minimaliojo darbo užmokesčio politikos tikslas. Įstatyme Nr. 174/2020 nustatytas pragyvenimą užtikrinančio darbo užmokesčio apskaičiavimo nacionaliniu lygmeniu metodas ir nustatyta, kad minimalusis darbo užmokestis turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į šį įvertį. Jame taip pat nustatyta, kad Nacionalinis statistikos institutas turėtų periodiškai apskaičiuoti ir oficialiai skelbti pragyvenimo lygio įvertį. Nors įstatymas Nr. 174/2020 buvo priimtas taikant įprastą parlamentinę procedūrą, remiant dabar valdžioje esančiai ir nuo 2020 m. galiojančiai Socialdemokratų partijai, jis neturėjo jokio poveikio šalies minimalaus darbo užmokesčio politikai. Nacionalinis statistikos institutas atsisakė skelbti pragyvenimo lygio įvertinimą, teigdamas, kad techninės klaidos įstatymo tekste neleidžia to padaryti. Nesant oficialių duomenų, vyriausybės pareigūnai nepaisė Įstatymo Nr. 174/2020 nuostatų. Todėl tik dalis profesinių sąjungų judėjimo vis dar reikalauja, kad Įstatymas Nr. 174/2020 veiktų.
Minimalų darbo užmokestį nustato vyriausybė, pasikonsultavusi su nacionaliniu lygmeniu atstovaujančiomis darbdavių ir profesinių sąjungų konfederacijomis Nacionalinėje trišalėje socialinio dialogo taryboje. Tokia praktika atitinka Darbo kodekso 164 str. Organizacijos yra šios:
Profesinės sąjungos:
Nacionalinė profesinių sąjungų konfederacija "Cartel Alfa" (Confederația Națională Sindicală Cartel Alfa, CNS Cartel Alfa)
Nacionalinis profesinių sąjungų blokas (Blocul Național Sindical, BNS)
Rumunijos nacionalinė laisvųjų profesinių sąjungų konfederacija – Frăția (Confederația Națională a Sindicatelor Libere din România, CNSLR Frăția)
Demokratinė Rumunijos profesinių sąjungų konfederacija (Confederația Sindicatelor Democratice din România, CSDR)
Meridiano nacionalinė profesinių sąjungų konfederacija (Confederația Sindicală Națională Meridian, CSN Meridian)
Darbdaviai:
Konkordijos darbdavių konfederacija (Confederația Patronală Concordia, CP Concordia)
Nacionalinė mažųjų ir vidutinių įmonių taryba (Consiliul Național al Întreprinderilor Private Mici și Mijlocii din România, CNIPMMR)
Darbo kodeksas numato tik tai, kad vyriausybė prieš nustatydama minimalų darbo užmokestį privalo konsultuotis su darbdavių organizacijomis ir profesinėmis sąjungomis. Pagal Socialinio dialogo įstatymą (Įstatymas Nr. 367/2022, kuriuo pakeičiamas Įstatymas Nr. 62/2011), konsultacijos vyksta Nacionalinėje trišalėje taryboje. Iki 2025 m. Tarybos posėdžių darbotvarkę visiškai nustatė Vyriausybė, o tai reiškia, kad nėra oficialios fiksuotos taisyklės, kai kalbama apie minimalaus darbo užmokesčio atnaujinimą, pavyzdžiui, nebuvo reglamentuoto kalendoriaus ir garantijos, kad minimalus darbo užmokestis bus įtrauktas į darbotvarkę. Praktiškai iki 2025 m. minimalusis darbo užmokestis buvo atnaujinamas bent kartą per metus, metų pabaigoje arba pradžioje, iš anksto pasikonsultavus Nacionalinėje trišalėje taryboje. Buvo retų šios taisyklės išimčių, pavyzdžiui, 2020 m. Nuo 2025 m. sausio minimalus darbo užmokestis turėtų būti nustatomas kartą per metus, sausio pradžioje.
2025 m. vasario mėn. vyriausybė priėmė minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo ir atnaujinimo mechanizmo taikymo tvarkąopens in new tab, kurioje tiksliai nustatyta, kaip ir kada turėtų būti nustatomas minimalus darbo užmokestis. Procedūroje nustatomi konkretūs minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo kriterijai ir pamatinės vertės, susijusios su vidutiniu darbo užmokesčiu.
Įstatyme Nr. 283/2024, kuriuo iš dalies keičiamas Darbo kodeksas ir perkeliama Europos direktyva dėl adekvataus minimaliojo darbo užmokesčio, nustatyta, kad Vyriausybė nustato minimalų darbo užmokestį pagal procedūrą, apimančią kelis kriterijus:
Minimalaus darbo užmokesčio perkamoji galia ir pragyvenimo išlaidos
Bendras darbo užmokesčio lygis ir darbo užmokesčio pasiskirstymas
Bendras darbo užmokesčio augimas
Darbo našumo lygis ir raida nacionaliniu lygmeniu ilguoju laikotarpiu.
Įstatyme neaišku, kaip šie aspektai matuojami ir kaip jie įtraukiami į vyriausybės sprendimą nustatyti minimalų darbo užmokestį. Įstatyme taip pat minima, kad bus atliekamas minimaliojo darbo užmokesčio politikos socialinio ir ekonominio poveikio vertinimas ir į jį bus atsižvelgiama nustatant minimalųjį darbo užmokestį. Pagal Įstatymą Nr. 283/2024 minimalusis darbo užmokestis turėtų būti nustatomas remiantis mokslinių tyrimų instituto, kurio specializacija yra darbo rinkos politikos analizė ir poveikio vertinimas, analize; Šis mokslinių tyrimų institutas turėtų atlikti poveikio vertinimą ir, kaip suprantama, pateikti minimalaus darbo užmokesčio nustatymo kriterijų analizę. Įstatyme taip pat nustatyta, kad teisės aktais nustatytas minimalusis darbo užmokestis nustatomas pagal "apytikslį" (orientativ rumunų kalba) orientacinį lygį – 47–52 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Vidutinis darbo užmokestis, į kurį atsižvelgiama, nėra bazinis darbo užmokestis; ji apima visus darbo užmokesčio elementus, apskaičiuojamus visos darbo dienos ekvivalentu. Įstatyme tai nėra aiškiai nurodyta, tačiau taip už duomenų teikimą atsakingos institucijos (Nacionalinis statistikos institutas ir Nacionalinė strategijos ir prognozių komisija) apskaičiuoja vidutinį darbo užmokestį.
Vyriausybės sprendime Nr. 35/2025 nurodyti du minimaliojo darbo užmokesčio didinimo kriterijai: prognozuojama infliacija ir prognozuojamas realusis darbo našumo augimas. Kiekvienais metais minimalus darbo užmokestis didinamas šių dviejų rodiklių procentine suma. Jei suma yra mažesnė nei 1%, į formulę neatsižvelgiama ir minimalus darbo užmokestis nedidinamas. Tai taip pat reiškia, kad jo negalima sumažinti nominalia išraiška, remiantis formule. Minimalus darbo užmokestis, gaunamas taikant formulę, turėtų būti ne mažesnis kaip 47 proc. prognozuojamo vidutinio metinio darbo užmokesčio. Jei nustatytas minimalusis darbo užmokestis yra mažesnis nei 52 proc. vidutinio darbo užmokesčio, sprendime nustatyta, kad socialiniai partneriai gali derėtis dėl papildomo padidinimo Nacionalinėje trišalėje socialinio dialogo taryboje.
Įstatyme apytikslės vertės nurodomos 47–52% vidutinio darbo užmokesčio. Dabartinėje minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo sistemoje nenurodyta konkreti tinkamumo vertinimo procedūra. Įstatymas Nr. 174/2020, kuriuo siekiama palyginti minimalųjį darbo užmokestį su pragyvenimą užtikrintu darbo užmokesčiu, neveikia.
Minimalus darbo užmokestis yra visuotinai privalomas pagal Darbo kodekso 164 str. Visi darbuotojai yra apdrausti.
Visą darbo dieną dirbančiam darbuotojui nėra teisinės galimybės uždirbti mažiau nei minimalus darbo užmokestis. Vienintelė galimybė darbuotojui uždirbti mažiau nei minimalus darbo užmokestis yra dirbti ne visą darbo dieną. Ne visą darbo dieną dirbantiems darbuotojams minimalus darbo užmokestis apskaičiuojamas per mėnesį dirbtų valandų skaičių padauginus iš naujausiame vyriausybės sprendime nustatyto minimalaus valandinio įkainio.
Reaguodama į ženkliai išaugusį minimalų darbo užmokestį gaunančių darbuotojų skaičių, Vyriausybė priėmė Darbo kodekso pataisą (164 str.), numatančią, kad darbuotojui minimalus darbo užmokestis gali būti mokamas tik už pirmuosius 24 individualios darbo sutarties mėnesius. Ši politika taikoma nuo 2022 m. sausio 1 d., o jos poveikis dar neįvertintas.
Statybos sektoriuje teisiškai nustatytas didesnis minimalusis darbo užmokestis, dar visai neseniai jis egzistavo žemės ūkio ir maisto pramonėje. Didesnis minimalus darbo užmokestis statyboms buvo įvestas 2019 m. sausio mėn. (Vyriausybės nepaprastasis potvarkis Nr. 114/2018, 71 str.), o žemės ūkiui ir maisto pramonei jis taikomas nuo 2022 m. birželio mėn. III). Techniškai kalbant, jie nagrinėjami atskirai nuo teisės aktais nustatyto minimalaus darbo užmokesčio. Jų įvedimas buvo pagrįstas teiginiu, kad reikia toliau remti veiklą šiuose sektoriuose ir išvengti galimų neigiamų pasekmių šalies ekonomikai. Pastaraisiais metais didesnis minimalusis darbo užmokestis žemės ūkyje ir maisto pramonėje buvo palaipsniui panaikintas: jis nebuvo didinamas pagal nacionalinį minimalųjį darbo užmokestį, kuris ilgainiui jį viršijo. Atrodo, kad vyriausybė turi tokius pačius ketinimus statybų sektoriuje, kur minimalus darbo užmokestis nebuvo didinamas nuo 2023 m. Šis didesnis sektorinis minimalusis darbo užmokestis iš pradžių buvo remiamas atleidimu nuo socialinių įmokų, tačiau nuo 2025 m. sausio 1 d. to nebėra ir visos socialinės įmokos mokamos už darbo užmokestį statybos sektoriuje.
Vyriausybės sprendimuose, nustatančiuose minimalų darbo užmokestį, jis paprastai apibrėžiamas kaip mėnesinis ir valandinis įkainiai, taip pat nurodomas "normalus" dirbtų valandų skaičius per mėnesį – pavyzdžiui, 2026 m. jis yra 166,667 valandos per mėnesį; Kiekvienais metais jis skiriasi priklausomai nuo legalių darbo dienų skaičiaus. Visą darbo dieną dirbantiems darbuotojams paprastai taikomas mėnesinis įkainis, o valandinis įkainis dažniausiai naudojamas ne visą darbo dieną dirbantiems darbuotojams apskaičiuoti. Minimalų darbo užmokestį gaunantys asmenys gauna 12 išmokų per metus, po vieną atitinkančią kiekvieną metų mėnesį.
Minimalus darbo užmokestis teisiškai apibrėžiamas kaip bazinis darbo užmokestis (Darbo kodekso 164 ir 165 str.), todėl jame negali būti jokių priedų ar kitų elementų. Taip pat nėra atskaitymo galimybių, kurias aiškiai draudžia Darbo kodeksas (164 ir 165 straipsniai). Visas teisinis minimaliojo darbo užmokesčio pavadinimas Rumunijoje yra "visos šalies bazinis minimalusis bruto darbo užmokestis, kurį garantuojama mokėti" (salariul de bază minim brut pe țară garantat în plată).
Pagal Darbo kodekso 165 straipsnį darbuotojams, kurių darbdavys pagal kolektyvinę ar individualią darbo sutartį suteikia jiems maitinimą, apgyvendinimą ar kitas paslaugas, už atliktą darbą mokėtina pinigų suma negali būti mažesnė už įstatyme nustatytą minimalų darbo užmokestį kiekvienoje šalyje.
Nuo 2025 m. Nacionalinio darbo ir socialinės apsaugos srities mokslinių tyrimų instituto (Institutul Național de Cercetare Științifică în Domeniul Muncii și Protecției Sociale, INCSMPS) prašoma atlikti metinį minimaliojo darbo užmokesčio didinimo poveikio vertinimą, kuris būtų naudingas vyriausybės minimaliojo darbo užmokesčio politikai. Ataskaita nėra viešai prieinama. Retkarčiais mokslinių tyrimų yra mažai.
Kasmetinį pragyvenimo atlyginimo atnaujinimą pagal Įstatymą Nr. 174/2020 nepriklausomai skelbia Friedricho Eberto fondasopens in new tab.
Blocul Național Sindical (2024), Transpunerea în România a Directivei 2041/2022 privind salariile minime adecvatePDFopens in new tab, Bukareštas.
Confederația Patronală Concordia (2024), Politica salariului minim în Româniaopens in new tab, Bukareštas.
Guga, S. (2021), Salariul minim și traiul minim decentPDFopens in new tab, Bukareštas.
Confederația Patronală Concordia ir Consilium politikos patarėjų grupė (2020 m.), Considerații asupra politicii salariului minim în RomâniaPDFopens in new tab, Bukareštas.
Frank Heemskerk, Liviu Voinea ir Alexandra Cojocaru (2018), Mito griovimas: minimalaus darbo užmokesčio didinimo poveikis: Rumunijos patirtis, Vašingtonasopens in new tab.
Cristian Socol ir Marius Marinas (2017), Salariul minim ca instrument de politici publice – pro sau contra?PDFopens in new tab, Bukareštas.
