&w=3840&q=90)
Ciklo nutraukimas: ar darbo kokybės gerinimas gali išspręsti ES darbo jėgos trūkumą?
Profesijos, kuriose trūksta darbo jėgos, dažnai pasižymi problemomis, tokiomis kaip sudėtinga fizinė aplinka ar prasta darbo laiko kokybė. Tai savo ruožtu riboja tokių profesijų patrauklumą. Žinojimas apie konkrečius veiksmų planus, kaip pagerinti darbo kokybę, gali padėti politikos formuotojams prioritetizuoti politikos veiksmus ir remti įmones ar organizacijas keičiant savo praktiką.
Darbo jėgos trūkumas yra plačiai paplitęs reiškinys ES ir paveikia daugybę profesijų. Šie trūkumai turi rimtų pasekmių. Jei įmonės ir organizacijos nesugeba užpildyti laisvų vietų, tai turi įtakos augimui ir gali trukdyti inovacijoms. Teikiamų paslaugų kokybė kenčia, jei trūksta darbuotojų. Tai gali būti užburto rato pradžia: esamos darbo jėgos intensyvumas didėja, didina streso ir perdegimo tikimybę bei lemia neatvykimus ir išėjimus, kurie dar labiau pablogina situaciją.
Naujausias EURES metinės ataskaitos apie darbo jėgos trūkumą ir pertekliųopens in new tab leidimas, kurį Europos darbo agentūra (ELA) paskelbė birželį, daro išvadą, kad darbo jėgos trūkumas išlieka plačiai paplitęs. Ši ataskaita nagrinėja 436 profesijas ir nustato, kad beveik visose (97 %) bent viena iš 31 EURES tinklo šalių (27 ES valstybės narės, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija) 2025 m. pranešė apie trūkumą.
Labiausiai paveikta yra Italija, kur apie 60 % profesijų trūksta darbuotojų. Nyderlandai, Bulgarija, Belgija ir Rumunija taip pat patiria rimtų problemų (1 pav.).
Nustatytų trūkstamų profesijų skaičius pagal EURES šalį, 2025 m.
Šaltinis: ELA, 2026.
Žvelgiant į platesnes profesines grupes, darbo jėgos trūkumas dažniausiai pastebimas tarp amatininkų ir susijusių amatininkų. Tai apima santechnikus, elektrikus ir suvirintojus. Gamyklų ir mašinų operatoriai bei surinkėjai taip pat patiria neigiamą poveikį, kaip ir sveikatos priežiūros specialistai. Pastaroji grupė apima slaugytojus, kineziterapeutus ir paramedikus.
Tai rodo, kad tiek aukštos kvalifikacijos, tiek techninės pozicijos yra paklausios. Pavyzdžiui, dauguma amatininkų ir susijusių amatininkų profesijų reikalauja ilgalaikio profesinio mokymo pradžioje ir reguliarių įgūdžių atnaujinimų, kai technologijos keičiasi. Daugelis šių profesijų yra būtinos žaliajam pereinamajam laikotarpiui.
Kai kurios profesijos susiduria su konstrukcijų trūkumais, kurie išlieka ilgą laiką ir nuolat pranešami daugelio valstybių narių. Ypač suvirintojai ir liepsnos pjovikliai daugelį metų išliko aukštai sąraše. Tas pats galioja slaugytojams, specialistams medicinos specialistams, santechnikams, vamzdžių montuotojams bei sunkiųjų sunkvežimių ir sunkvežimių vairuotojams.
Eurofound ir ELA atlikti tyrimai sutaria, kad reikia integruoto atsako į darbo jėgos trūkumą. Nepakankamai išnaudotos darbo jėgos aktyvavimas ir geresnis pasiūlos bei paklausos suderinimas yra dvi priemonės, rekomenduojamos EURES ataskaitoje ir Eurofound analizėje apie politikos priemones, skirtas spręsti darbo jėgos trūkumą. EURES ataskaita konkrečiai nagrinėja darbo jėgos mobilumo vaidmenį. Nors ji gali padėti sumažinti trūkumus ir darbo jėgos disbalansus trumpuoju laikotarpiu, darbo mobilumas ir tarptautinis atitikimas nėra stebuklingas sprendimas. Tačiau, kaip rodo ELA interaktyvus prietaisų skydelisopens in new tab, beveik kiekvienai profesijai, kurioje yra trūkumas, bent viena kita šalis tą pačią profesiją pripažino turinčia perteklių. Tai rodo, kad disbalansą galima spręsti per darbo jėgos mobilumą tarp ES valstybių narių.
Trečiasis integruoto atsako elementas – padaryti darbo vietas patrauklesnes gerinant darbo kokybę. Imant Eurofound darbo kokybės sistemą kaip pradinį tašką ir remiantis Europos darbo sąlygų apklausos (EWCS) 2024 duomenimis, galima analizuoti darbo kokybės dimensijas, kurių trūksta EURES ataskaitoje nurodytose trūkumo profesijose.
Eurofound kartu su trijų šalių suinteresuotosiomis šalimis ir tyrimų bendruomene sukūrė septynis darbo kokybės indeksus, naudojamus analizei. Septyni indeksai sukurti remiantis tomis darbo ir užimtumo savybėmis, kurios turi įrodytą priežastinį ryšį su darbuotojų sveikata ir gerove. Kai kurie rodikliai yra bendri ES Užimtumo komiteto (EMCO) sutartai sistemai, pavyzdžiui, tie, kurie naudojami įgūdžių ugdymui ir karjeros pažangai, sveikatai ir saugai darbe, darbo vietos gerovei, autonomijai, kolektyviniam interesui ir atstovavimui, darbo ir asmeninio gyvenimo balansui, lyčių lygybei bei lygioms galimybėms matuoti.
EURES ataskaita apibrėžia "plačiai paplitusias trūkumo profesijas" kaip profesijas, kuriose trūksta darbo jėgos, kurias identifikavo EURES nacionalinės koordinacinės tarnybos bent 15 iš 31 EURES tinklo šalies. Nors EURES ataskaita išskiria daugiau nei 400 profesijų (naudojant Tarptautinį profesijų standartą (ISCO) 4 lygyje), jos buvo suskirstytos į šiek tiek didesnes kategorijas (ISCO-3) darbo kokybės analizei.
1 lentelėje matyti, kad plačiai paplitusios profesijos yra įvairios ir pasižymi mišriomis darbo kokybės savybėmis. Dauguma profesijų kai kuriose srityse surenka virš vidurkio, o kitose – žemiau vidurkio. Išimtys yra, viena vertus, "kiti sveikatos priežiūros specialistai" ir "elektrotechnologijų inžinieriai" – vienintelės profesijos, kurios visose darbo kokybės srityse viršija ES vidurkį. Kitoje spektro pusėje yra "asmeninės priežiūros darbuotojai", kurių balai yra žymiai žemesni už vidurkį visose, išskyrus vieną.
Darbo kokybės balai nuolatinio trūkumo profesijose (ISCO-3 lygis), su 95 % pasitikėjimo intervalais
Occupation | Physical environment | Prospects | Skills and discretion | Social environment | Work intensity | Working time quality | Earnings |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
Electrotechnology engineers (unweighted N=70) | 81.82 [78.99–84.65] | 80.21 [74.12–86.30] | 74.64 [66.83–82.44] | 88.78 [81.44–96.13] | 62.99 [53.75–72.24] | 84.37 [78.04–90.71] | 80.76 [75.02–86.50] |
Medical doctors (unweighted N=170) | 75.02 [69.05–80.99] | 77.35 [72.59–82.11] | 72.19 [68.80–75.59] | 70.56 [63.19–77.93] | 51.59 [44.35–58.83] | 66.32 [61.91–70.73] | 72.47 [67.00–77.93] |
Nursing and midwifery professionals (unweighted N=480) | 74.21 [70.82–77.61] | 75.15 [72.12–78.19] | 63.91 [61.61–66.21] | 79.24 [76.03–82.44] | 55.59 [51.44–59.74] | 65.73 [63.34–68.13] | 59.45 [56.08–62.81] |
Other health professionals (unweighted N=315) | 83.20 [81.20–85.19] | 78.54 [75.67–81.42] | 64.31 [61.47–67.16] | 78.92 [75.51–82.34] | 67.47 [64.06–70.88] | 76.74 [74.06–79.42] | 65.39 [61.86–68.92] |
Artistic, cultural and culinary associate professionals (unweighted N=350) | 81.67 [78.65–84.68] | 80.92 [75.65–86.19] | 65.38 [59.30–71.46] | 82.12 [76.45–87.78] | 62.37 [56.11–68.63] | 73.05 [66.85–79.26] | 58.83 [52.23–65.43] |
Cooks (unweighted N=791) | 78.81 [74.19–83.44] | 73.31 [68.34–78.28] | 50.59 [46.93–54.25] | 79.07 [74.96–83.18] | 61.38 [54.47–68.29] | 65.01 [58.99–71.03] | 52.58 [48.33–56.83] |
Personal care workers in health services (unweighted N=503) | 74.15 [70.64–77.66] | 70.53 [68.30–72.76] | 54.11 [51.71–56.51] | 75.24 [72.90–77.59] | 60.31 [56.49–64.13] | 67.70 [65.40–70.00] | 47.25 [43.89–50.61] |
Building frame and related trades workers (unweighted N=181) | 66.99 [63.83–70.14] | 74.33 [71.55–77.10] | 54.79 [51.68–57.91] | 76.86 [73.40–80.31] | 68.33 [65.20–71.46] | 74.14 [72.07–76.21] | 57.02 [53.40–60.64] |
Building finishers and related trades workers (unweighted N=191) | 69.79 [66.38–73.21] | 76.85 [72.91–80.78] | 56.02 [53.10–58.95] | 80.37 [77.78–82.96] | 66.23 [62.51–69.95] | 74.38 [72.19–76.58] | 59.57 [55.94–63.21] |
Sheet and structural metal workers, moulders and welders, and related workers (unweighted N=385) | 63.97 [60.21–67.74] | 69.73 [65.22–74.24] | 42.42 [38.34–46.50] | 80.15 [76.07–84.23] | 65.59 [60.45–70.73] | 73.77 [70.49–77.06] | 58.93 [52.66–65.20] |
Blacksmiths, toolmakers and related trades workers (unweighted N=242) | 69.67 [66.00–73.35] | 71.45 [66.54–76.35] | 48.69 [44.54–52.84] | 75.72 [72.30–79.13] | 68.58 [63.13–74.02] | 77.06 [74.46–79.65] | 58.58 [55.27–61.89] |
Machinery mechanics and repairers (unweighted N=256) | 69.72 [66.82–72.62] | 77.25 [74.77–79.73] | 54.99 [51.75–58.23] | 83.47 [81.18–85.75] | 66.51 [62.74–70.29] | 77.97 [76.06–79.88] | 60.63 [56.80–64.45] |
Electrical equipment installers and repairers (unweighted N=84) | 73.92 [71.09–76.76] | 76.99 [72.74–81.24] | 56.54 [52.75–60.33] | 77.98 [74.23–81.73] | 67.44 [64.62–70.26] | 76.63 [73.98–79.29] | 61.27 [56.74–65.80] |
Food processing and related trades workers (unweighted N=205) | 76.87 [74.46–79.28] | 75.79 [71.95–79.63] | 42.07 [37.73–46.42] | 77.72 [73.54–81.90] | 64.38 [59.88–68.88] | 71.83 [68.81–74.84] | 54.73 [50.08–59.38] |
Heavy truck and lorry drivers (unweighted N=2,025) | 72.58 [70.00–75.16] | 76.61 [73.58–79.64] | 44.67 [41.91–47.43] | 75.86 [73.32–78.41] | 68.87 [65.59–72.15] | 67.00 [64.96–69.04] | 57.60 [54.19–61.01] |
EU27 average | 80.89 | 74.61 | 56.85 | 78.74 | 66.65 | 76.21 | 58.05 |
Lentelėje pateikiamos septynios dimensijos (fizinė aplinka, perspektyvos, įgūdžiai ir diskretiškumas, socialinė aplinka, darbo intensyvumas, darbo laikas ir uždarbis) išskleidžiamajame meniu. Kiekvienas indeksas svyruoja nuo 0 (blogiausia) iki 100 (geriausia). Balai nėra palyginami tarp indeksų. Paryškinti skaičiai rodo, kad profesijos balas yra statistiškai reikšmingai žemesnis už ES27 vidurkį (visas pasitikėjimo intervalas yra žemiau vidurkio). Mėlyni skaičiai rodo, kad pasitikėjimo intervalo viršutinė riba yra arti ES27 vidurkio (iki 10 %), todėl skirtumas nėra statistiškai reikšmingas, tačiau reali spraga negali būti atmesta.
Šaltinis: Authors.
1 lentelė rodo, kad sudėtinga fizinė aplinka yra dažniausias pranešamas darbo kokybės trūkumas. Absoliučiais skaičiais 12 iš 15 trūkumo profesijų visų darbuotojų turi žemesnius už vidurkį šioje dimensijoje, iš kurių 10 turi statistiškai reikšmingus žemiau vidutinio įvertinimus (skaičiai pažymėti paryškintu šriftu). Žemesnė nei vidutinė darbo laiko kokybė nurodoma 10 iš 15 profesijų, iš kurių 6 yra statistiškai reikšmingos.
Fizinės aplinkos kokybė daugumoje profesijų, kuriose yra plačiai paplitęs trūkumas, yra žemesnė nei Europos vidurkis. Tai reiškia, kad šių profesijų darbuotojai praneša apie didesnę fizinės rizikos ir fiziškai sunkesnių sąlygų riziką. Tai didina raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų bei nelaimingų atsitikimų darbe riziką. Nors kai kurioms užduotims stipri fizinė dimensija yra neišvengiama, yra patikrintų būdų pagerinti sveikatą ir saugą šiuose darbuose: fiziniai pokyčiai darbo vietoje, organizacinės priemonės kaupiamajai ekspozicijai mažinti, poilsio pertraukos, mokymai, saugios darbo procedūros ir asmeninių apsaugos priemonių naudojimas, pritaikytas pagal asmens lytį ir kūno tipą.
Darbo laiko kokybė apima ne tik ilgas valandas. Ji apima trumpas darbo valandas, kurios neatitinka darbdavio pageidavimų, naktinį darbą, savaitgalio darbą, pamaininį darbą, darbo laiko tvarkaraščių kontrolę bei darbo valandų nuspėjamumą ir lankstumą. Nors gali būti sunku atsisakyti naktinio ar pamaininio darbo, kai tikimasi visą parą trunkančio darbo, darbo laiko ištekliai, tokie kaip nuspėjamos darbo valandos, lankstumas, darbo laiko tvarkaraščio kontrolė ir ilgų darbo valandų mažinimas, gali padėti pagerinti šių profesijų darbo kokybę ir patrauklumą.
Nors problemos, susijusios su fizine aplinka ir darbo laiko kokybe, yra dažnos daugelyje trūkstamų profesijų, jos kartais derinamos su iššūkiais kitose srityse. Tai lemia profesijas, turinčias daug darbo kokybės trūkumų. Asmeninės priežiūros darbuotojai paslaugų sektoriuje ir virėjai patiria daugiausiai darbo kokybės trūkumų (penki). Šiems darbams būdingi iššūkiai fizinėje aplinkoje, žemesnė darbo laiko kokybė ir didelis darbo intensyvumas.
2 lentelėje kiekviena profesija reitinguojama pagal darbo kokybės rodiklių skaičių, kuriuose ji atsilieka. Apskritai, visos, išskyrus vieną, profesijos, kuriose yra plačiai paplitę trūkumai, patiria vieną ar daugiau reikšmingų darbo kokybės trūkumų.
Profesijos, turinčios kelis darbo kokybės trūkumus pagal nepalankumo tipą
Šaltinis: Authors.
Darbo intensyvumas matuoja darbo atlikimo ritmą darbo metu. Darbo intensyvumą galima sumažinti pertvarkant darbo krūvį; gerinant užduočių paskirstymą ir darbo eigą; valdant terminus ir prioritetus; bei užtikrinant pakankamą personalą. Didėja didelio darbo intensyvumo rizika profesijose, kuriose trūksta darbo jėgos: kuo daugiau trūkumų, tuo didesnis darbo intensyvumas likusiems darbuotojams. Didelis darbo intensyvumas, kurį patiria slaugos ir akušerijos specialistai bei asmeninės priežiūros darbuotojai sveikatos paslaugose, palaiko teiginius dėl didesnių investicijų į sveikatos sektorių.
Susidūrimas su žema darbo kokybe trimatėje erdvėje – darbo laiko kokybė, fizinė aplinka ir darbo intensyvumas – gali padidinti neigiamą poveikį sveikatai. Ilgos ir reikalaujančios darbo valandos bei intensyvus darbas gali sukelti nuovargį ir padidinti fizinių traumų bei sveikatos problemų tikimybę. Fiziškai reikalaujančios, labai pasikartojančios ir dažnai atliekamos užduotys didina traumų riziką ir pablogina darbuotojo sveikatą. Kartais pasirenkami trumpesni keliai užduočiai pagreitinti, o tai taip pat gali padidinti sveikatos riziką. Pavyzdžiui, kadangi prietaisai, padedantys tvarkyti pacientus, užtrunka, juos galima pakeisti rankiniu valdymu dėl laiko spaudimo.
Asmeninės priežiūros darbuotojai taip pat praneša apie prastas perspektyvas. Yra daug būdų pagerinti perspektyvas: siūlyti darbo sąlygas su didesne apsauga; kurti karjeros kelius; įtraukti darbuotojus į sprendimus dėl pokyčių; ir vertinti pažangą kaip investicijas, o ne išlaidas. Profesijose, kuriose trūksta darbo jėgos, perspektyvų gerinimas yra priemonė, padedanti išlaikyti darbuotojus ir pagerinti darbo patrauklumą. Prastos perspektyvos verčia darbuotojus palikti darbą, o likusių darbo sąlygos blogėja dėl atsirandančių laisvų vietų.
Įgūdžių ir diskretiškumo indekso balas yra žemesnis už keturių profesijų grupių vidurkį. Ši darbo kokybės dimensija reiškia darbuotojų poreikį naudoti ir tobulinti savo įgūdžius darbe bei tobulėti per darbo patirtį. Galima įgyvendinti daugybę veiksmų įgūdžiams ir diskretiškumui gerinti, pavyzdžiui, mažiau patyrusius darbuotojus derinti su kvalifikuotais kolegomis ir integruoti mokymąsi į kasdienes užduotis; užtikrinti, kad mažiau kvalifikuoti ir ne visą darbo dieną dirbantys darbuotojai, kurie dažnai praneša apie mažesnę prieigą prie mokymų, turėtų mokymosi galimybes; geriau suderinti mokymus su pačių darbuotojų karjeros tikslais; ir suteikti darbuotojams daugiau kontrolės, kaip jie organizuoja ir vykdo savo užduotis. Kur būtina standartizuoti, autonomija turi būti išsaugota kiek įmanoma, o visi darbuotojai turi būti įtraukti į procesų pertvarkymą, tvarkaraščių sudarymą ir darbo vietos pokyčius.
Įdomu tai, kad žemiausiai nurodomas žemesnis nei vidutinis pajamų indekso balas, apimantis uždarbio lygį ir prognozuojamumą bei atlyginimo teisingumą. Tik dvi iš trūkstamų profesijų grupių – virėjai ir asmeninės priežiūros darbuotojai – patiria žemesnį nei vidutinį visų darbuotojų uždarbio balą.
Darbo kokybės analizė plačiai paplitusiose trūkumo profesijose rodo, kad sudėtinga fizinė aplinka ir prasta darbo laiko kokybė yra problema daugelyje jų. Kita įžvalga yra ta, kad šios profesijos dažnai patiria daugybę darbo kokybės trūkumų, kurie riboja jų patrauklumą. Teigiama žinia ta, kad darbo kokybės daugialypiškumas taip pat reiškia, jog yra daugybė konkrečių veiksmų krypčių, galinčių pagerinti skirtingus darbo kokybės aspektus profesijose, kuriose nuolat trūksta darbo jėgos. Tai gali padėti prioritetizuoti politikos veiksmus ir remti įmonių praktiką.
„Eurofound“ siūlo šią publikaciją cituoti taip.
Eurofound ir ELA (2026), Ciklo nutraukimas: ar darbo kokybės gerinimas gali išspręsti ES darbo jėgos trūkumą?, straipsnis.
Nuorodos Nr.
EF26056
Nuolatinė nuoroda
https://eurofound.link/ef26056
