Parama Ukrainai tarp ES piliečių vis dar didelė, tačiau kai kurios grupės akivaizdžiai silpnėja

ES įsipareigojo palaikyti Ukrainą, kad apsaugotų ją, demokratinę valstybę, nuo autoritarinio režimo. ES ir jos valstybės narės priėmė keletą priemonių, padedančių Ukrainai ir jos žmonėms, tokių kaip sankcijos Rusijai, finansinė ir karinė pagalba Ukrainai bei pagalbos ir apsaugos teikimas perkeltiems ukrainiečiams ES. Nors šias pastangas palaikė dauguma ES piliečių, naujausia Eurofound elektroninė apklausa parodė palaikymo sumažėjimą, ypač tarp dviejų grupių – žmonių, kurie yra ekonomiškai nesaugūs, ir tų, kurie naudoja socialinius tinklus kaip pagrindinį naujienų šaltinį.

2022 m. Flash Eurobarometras apie ES atsaką į karą Ukrainoje parodė stiprų europiečių palaikymą Ukrainai ir jos perkeltiems žmonėms: 88 % respondentų visoje ES pritarė priimti žmones, bėgančius nuo karo, o didelė parama buvo iš Šiaurės šalių. Po metų Eurobarometras parodė šio palaikymo sumažėjimą, nors visoje ES jis išliko aukštas – 76 %. 2024 m. parama Ukrainos pabėgėliams vėl sumažėjo iki 71 %, ypač žema dalis Lenkijoje (60 %), kas rodo nerimą keliančią karo nuovargį šalyje, kuri visą laiką buvo fronto linijoje. [1]

Eurofound elektroninė apklausa "Gyvenimas ir darbas ES" papildo Eurobarometrą ir apžvelgė europiečių nuomones apie karą bei ES paramą Ukrainai nuo Rusijos invazijos 2022 m. Kaip rodo 1 pav., apklausos dalyviai 2022 m. nurodė didelį susirūpinimą dėl karo, kuris sumažėjo 2023 m., o 2024 m. išliko gana stabilus.

Susirūpinimo dėl karo sumažėjimą lydėjo didėjantis nepasitenkinimas vyriausybės pagalba Ukrainai ir jos žmonėms. Ryškiausias nuomonės pokytis susijęs su ukrainiečių apgyvendinimu. Vis daugiau respondentų teigia, kad jų vyriausybė per daug prisidėjo teikdama būstą ir pagalbą Ukrainos pabėgėliams – per dvejus metus žmonių, pasirinkusių šią poziciją, dalis padidėjo 7,9 procentinio punkto. Kalbant apie humanitarinę pagalbą, šiek tiek sumažėjo vidurio pozicija – nuomonės pasisuko link per daug arba per mažai. Galiausiai respondentai nesutarė dėl karinės pagalbos lygio, kurie buvo vienodai pasiskirstę tarp tų, kurie manė, kad vyriausybė padarė per mažai, tinkamą kiekį ir per daug.

Vaizdas tampa aiškesnis, kai respondentai skirstomi pagal ekonominį saugumą, matuojamą jų gebėjimu sudurti galą su galu. Tai rodo, kad didžiausias pokytis pastebimas tarp tų, kurie yra finansiškai nesaugūs (kuriems sunku sudurti galą su galu). Tarp tų respondentų, kurie mano, kad vyriausybė per daug stengėsi apgyvendinti ir padėti Ukrainos pabėgėliams, dalis padidėjo 14 procentinių punktų tarp 2022 ir 2024 m. (3 pav.).

Panašiai tarp respondentų, kurie pranešė apie sunkumus sudurti galą su galu, nepasitenkinimas humanitarine pagalba padidėjo 8 procentiniais punktais, o karine pagalba – 7,5 procentinio punkto. Įdomu tai, kad parama šioms intervencijoms labiausiai sumažėjo tarp tų, kurie manė, kad jų vyriausybė suteikė tinkamą paramą (11,4 procentinio punkto), ir mažiausiai tarp tų, kurie manė, kad vyriausybė padarė per mažai (2,6 procentinio punkto).

Eurofound elektroninės apklausos panelė suteikia daugiau įžvalgų apie tai, kaip respondentai pakeitė nuomonę nuo karo pradžios iki jo dvejų metų sukakties. Komisiją sudaro Europos piliečiai, dalyvavę 2022 ir 2024 metais, ir kurių nuomonės pokyčius galime stebėti. [2] Šioje grupėje labiausiai pasikeitė parama būstui ukrainiečiams – nuo 2022 iki 2024 metų žymiai padaugėjo tų, kurie teigė, kad jų vyriausybė suteikė per daug paramos (+7,4 procentinio punkto) (4 pav.).

Apskritai, nuomonės buvo labiausiai tolygiai pasiskirstžiusios dėl karinės pagalbos, o trys atsakymų kategorijos pasiskirstė maždaug po lygiai. Tačiau per dvejus metus vidurio pozicija susilpnėjo – padaugėjo tiek tų, kurie manė, kad jų vyriausybė teikia per mažai paramos, tiek tų, kurie manė, kad vyriausybė teikia per mažai paramos.

Pasikeitusi žiniasklaidos aplinka, kurioje mažiau autoritetingi ir šališkesni naujienų šaltiniai pritraukia auditoriją per socialinius tinklus, prisidėjo prie nepasitenkinimo ir neapibrėžtumo dėl karo (Zilinsky ir kt., 2024). Šioje naujienų aplinkoje atskirti tiesą nuo melagingų naujienų gali būti sudėtinga. Pridėjus tai, kad socialiniai tinklai žinomi kaip dezinformacijos stiprintojai, sukurdami aido kambarius ir leisdami klestėti bei plisti marginalioms nuomonėms, tai rodo, kad socialiniai tinklai gali vaidinti skaldantį vaidmenį palaikant Ukrainą. Eurofound elektroninė apklausa klausia respondentų apie jų pageidaujamą naujienų šaltinį – tradicinės žiniasklaidos, tokios kaip televizija ir laikraščiai, ar socialiniai tinklai. Nuolatinio nerimo dėl socialinių tinklų platformų vaidmens formuojant požiūrį kontekste analizavome ryšį tarp pagrindinio respondentų naujienų šaltinio ir jų požiūrio į vyriausybės paramą Ukrainai.

Tarp panelės dalyvių, kurie jau vartojo naujienas per socialinius tinklus, parama ukrainiečių apgyvendinimui, humanitarinei pagalbai ir karinei paramai yra daug mažesnė nei tų, kurių pagrindinis naujienų šaltinis yra tradicinė žiniasklaida, arba tų, kurie pakeitė savo pageidaujamą naujienų šaltinį į socialinius tinklus. Be to, žvelgiant į 5 pav., atkreipkite dėmesį, kad tie, kurie daugiausia vartoja naujienas socialiniuose tinkluose, yra susiskaldę dėl karinės pagalbos. Šis rezultatas galbūt atspindi fragmentuotą ir poliarizuotą internetinę aplinką, kuri maitina panelių narių nuomonę apie karą ir jų šalies paramą jam.

Respondentai, kurių ekonominė padėtis buvo sudėtinga arba tapo sudėtinga per dvejus metus, pakeitė nuomonę dėl ukrainiečių apgyvendinimo ir karinės pagalbos siuntimo labiau nei tie, kurių padėtis buvo arba tapo lengva (6(a) ir 6(b) pav.). Beveik vienas iš penkių (18,1%) tų, kurių ekonominė padėtis buvo sunki per dvejus metus, atsisakė remti savo vyriausybės būstą ukrainiečiams, o 22% tų, kurių ekonominė padėtis tapo sunki, atsisakė paramos vyriausybės karinės pagalbos siuntimui.

Nepritekliaus patirtis – negalėjimas sau leisti pagrindinių ekonominių ir socialinių poreikių – yra dar vienas stiprus veiksnys, lemiantis paramą perkeltiems ukrainiečiams. Daugelis tų, kurie iš pradžių palaikė savo vyriausybės paramą Ukrainai ir ukrainiečiams (sakydami, kad jų vyriausybė skyrė per mažai arba tinkamą sumą), o vėliau pakeitė nuomonę (sakydami, kad vyriausybė davė per daug), taip pat pranešė, kad 2024 m. negalės sau leisti bent vieno pagrindinio poreikio – ar tai būtų drabužių ar baldų keitimas, interneto prieiga, ar susitikimai su draugais ir šeima.

Panelės struktūra leidžia tiems patiems respondentams užduoti tuos pačius klausimus su dvejų metų skirtumu, o skirtumai tarp 2022 ir 2024 metų atsakymų apskaičiuojami. Tai leidžia analizuoti tuos, kurie laikui bėgant nutraukė paramą valstybės paramai kartu su asmenine ir finansine gerove. Asmeninės ir finansinės gerovės blogėjimas yra žinomas kaip vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių trintį tarp šalies piliečių ir migrantų bei pabėgėlių. Nors rezultatai taikomi tik panelės dalyviams, vis dėlto yra informatyvu žinoti, kas paskatino kai kuriuos europiečius nutraukti paramą Ukrainai.

Analizė parodė, kad tie, kurių psichinė gerovė buvo pablogėjusi, dažniau nutraukė paramą savo vyriausybės būstui ukrainiečiams. Be to, palaikymas sumažėjo tarp tų, kurie mažiau nerimavo dėl karo, ir tų, kurie patyrė skurdą. Lyginant su Vidurio ir Rytų Europos šalimis, didesnis paramos sumažėjimas buvo užfiksuotas žemyninėje Europoje ir Airijoje, rytų Viduržemio jūros regione ir Balkanų valstybėse, tuo tarpu Šiaurės ir Vakarų Viduržemio jūros šalys išlaikė tokį pat palaikymo lygį.

Panaši situacija matoma žiūrint į paramos karinei pagalbai siuntimui nutraukimą. 2024 m. palaikymas sumažėjo tarp respondentų, kurie mažiau nerimavo dėl karo ir mažiau pasitikėjo savo vyriausybe. Tas, kurio ekonominė gerovė blogėjo – didėjant sunkumų išgyventi ar patiriant skurdą – dažniau nutraukdavo paramą. Be to, tie, kurie naujienas gaudavo per socialinius tinklus arba pereidavo į socialinius tinklus dėl naujienų 2022–2024 m., dažniau nutraukė paramą vyriausybės karinės pagalbos siuntimui. Rezultatas rodo, kad socialinių tinklų aplinka gali pateikti netikslų konflikto vaizdą, todėl auditorija gali neigiamai remti Ukrainą.

Didelė europiečių dalis vis dar palaiko Ukrainos ir jos vyriausybių priemones, padedančias šaliai ir jos žmonėms: 75,1 % palaiko būstą perkeltiems ukrainiečiams, 82,4 % remia humanitarinę pagalbą Ukrainai, o 65,2 % – karinę pagalbą. Vis dėlto reikšminga ES gyventojų dalis, atrodo, jaučia karo nuovargį. Tai ypač aktualu tiems, kurie nuo karo pradžios labiausiai kovoja su augančiomis pragyvenimo išlaidomis. Eurofound elektroninės apklausos rezultatai rodo, kaip socialinė žiniasklaida vaidina vaidmenį paramos mažėjime.

ES įgyvendino keletą priemonių, skirtų sušvelninti karo neigiamą poveikį savo piliečiams. Ji sukūrė lanksčią sistemą, skirtą ekonominiams smūgiams sugerti , įskaitant energetikos paketus po Rusijos invazijos, kurie, nepaisant pragyvenimo išlaidų krizės, pasirodė veiksmingi ribojant energijos rinkos kainas ir neigiamas pasekmes piliečių gyvenimams. [3] Taip pat ji įsipareigojo skatinti sveikas demokratijas ir stiprią teisinę valstybę, skatindama Europos demokratijos veiksmų planą ir Demokratijos skydą , siekdama kovoti su dezinformacija ir stiprinti žiniasklaidos laisvę, kas gali padėti spręsti šį akivaizdžiai augantį visuomenės nuomonės susiskaldymą karo kontekste.