Pereiti į pagrindinį turinį
Abstract

Po ilgo stabilių kainų laikotarpio infliacija ES vėl pastebimai padidėjo. Po COVID-19 pandemijos, energetikos krizė, kilusi dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, ir tarptautinės tiekimo grandinės sutrikimai, be kitų veiksnių, lėmė žaliavų ir prekių kainų kilimą. Nors nominalusis darbo užmokestis 2021 ir 2022 m. didėjo, realiojo darbo užmokesčio (ypač mažas pajamas gaunančių grupių) augimas atsiliko nuo infliacijos. ES institucijos tikisi, kad iki 2025 m. infliacija pamažu sumažės, tačiau kolektyvinėse derybose dažniausiai sunkiai sekėsi neatsilikti nuo spartaus kainų kilimo 2022 m. Todėl kai kurie sektoriai patiria profesinių sąjungų spaudimą kompensuoti ir didinti kolektyvinėse sutartyse nustatytą darbo užmokestį. Siekiant apsaugoti mažo darbo užmokesčio perkamąją galią, labai svarbu didinti minimalųjį darbo užmokestį (kaip nustatyta Direktyvoje dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio). Darbo užmokesčiui atsiliekant nuo infliacijos lygio, ateinančiais metais socialinis dialogas ir kolektyvinės derybos gali vėl tapti įtemptos.

Key findings

•    Infliacija sugrįžo ir, nors numatoma, kad iki 2025 m. ji stabiliai mažės, prognozuojama, kad vidutiniu laikotarpiu kainos toliau augs. Kolektyvinėse derybose sutartų atlyginimų tendencijos 2022 m. neatspindėjo didėjančių gyvenimo išlaidų, todėl darbuotojų perkamoji galia dar labiau sumažėjo.
•    Kolektyvinių derybų dėl darbo užmokesčio sistemos ir darbo užmokesčio nustatymo mechanizmai ES labai nevienodi – tarp sektorių esama didelių skirtumų. Prancūzijoje, Vokietijoje ir Italijoje išnagrinėtos kolektyvinės sutartys dėl darbo užmokesčio keturiuose sektoriuose – chemijos ir farmacijos, metalo apdirbimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų ir namų ūkio darbo – rodo, kad kolektyviai sutariamą darbo užmokestį sunkiai sekėsi derinti prie infliacijos tendencijų – dažniausiai jis didėjo lėčiau už infliaciją.
•    Nustatyta, kad didėjant infliacijai darbo užmokesčio pakeitimas analizuotose sektorių kolektyvinėse sutartyse atliko netiesioginį, bet svarbų vaidmenį. Minimaliojo darbo užmokesčio didinimo poveikis paprastai didesnis tiems darbuotojams, kurių darbo užmokestis yra mažesnis, ir iš esmės teigiamai veikia pajamų pasiskirstymą, susiaurindamas darbo užmokesčio struktūrą kolektyvinėse sutartyse dėl darbo užmokesčio.
•    Nauji veiksniai, kaip antai darbo jėgos ir įgūdžių trūkumas, gali daryti didelę įtaką sektorių kolektyvinėms deryboms. Nors darbo jėgos labiausiai trūksta žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos paveiktuose sektoriuose, paslaugų sektorius taip pat stokoja darbuotojų mažiau apmokamoms darbo vietoms užimti. Kaip siūloma 2023-iaisiais – Europos profesinių gebėjimų metais, siekiant mažinti darbo jėgos trūkumą, reikia didinti investicijas į kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, mokymą ir darbo paskatų gerinimą ir imtis kitų konkretiems sektoriams skirtų tikslinių priemonių.
•    Nors vyriausybės ėmėsi įgyvendinti plataus masto pagalbos priemonių paketus, kuriais siekiama sušvelninti infliacijos poveikį namų ūkiams, šeimoms ir sektoriams, beveik nė viena specialioji priemonė neturėjo įtakos kolektyvinėms deryboms dėl darbo užmokesčio, išskyrus išmoką infliacijos pasekmėms švelninti Vokietijoje.

The report contains the following lists of tables and figures.

List of tables

  • Table 1: Government policies and initiatives to mitigate the impact of inflation
  • Table 2: Sectoral collective agreements covered in the research

List of figures

  • Figure 1: Economic forecast for spring 2023 – gross domestic product growth in the EU, euro zone and 27 Member States (%)
  • Figure 2: Euro zone annual inflation and its main components, June 2013–June 2023 (annual rate of change)
  • Figure 3: Nominal wage growth (consumer wages)
  • Figure 4: Real wage growth (consumer wages)
     
Number of pages
40
Reference nº
EF23005EN
ISBN
978-92-897-2343-5
Catalogue nº
TJ-04-23-772-EN-N
DOI
10.2806/004554
Permalink

To be notified of this publication and other publications in this area please visit the subscription management centre to update your contact details and subscription preferences.

Cite this publication

Disclaimer

When freely submitting your request, you are consenting Eurofound in handling your personal data to reply to you. Your request will be handled in accordance with the provisions of Regulation (EU) 2018/1725 of the European Parliament and of the Council of 23 October 2018 on the protection of natural persons with regard to the processing of personal data by the Union institutions, bodies, offices and agencies and on the free movement of such data. More information, please read the Data Protection Notice.