Darbo laiko trumpinimas ir jo poveikis produktyvumui: sisteminė literatūros apžvalga

Šioje ataskaitoje nagrinėjamas ryšys tarp darbo laiko trumpinimo ir produktyvumo, sistemingai apžvelgiant 75 empirinius tyrimus. Tikslas – įvertinti, ar darbo valandų sutrumpinimas gali išlaikyti ar padidinti produktyvumą ir kokiomis sąlygomis. Tarp apžvelgtų tyrimų 45 apima aiškų arba aiškiai numanomą produktyvumo matą, susijusį su WTR, ši grupė yra pagrindinės analitinės klasifikacijos pagrindas. Kiti 30 tyrimų pateikia svarbių kontekstinių įrodymų apie tarpininkaujančius veiksnius, tokius kaip gerovė ir darbo organizavimas. Europos įrodymai atlieka pagrindinį vaidmenį – 20 ES 27 tyrimų sudaro maždaug trečdalį visų įslaptintų tyrimų visame pasaulyje. Apžvalgoje išskiriamos trys pagrindinės WTR formos: suspaustos darbo savaitės; savaitės valandų sumažinimas; darbo valandų ir darbo dienų sutrumpinimas. Nors nenagrinėjamas struktūrinis WTR, į analizę taip pat įtraukta ketvirtoji kategorija, įskaitant lankstų darbo laiką ir savanorišką sumažinimą, nes ji suteikia papildomos informacijos ir leidžia mums pateikti išsamesnę šio reiškinio apžvalgą.