Naujos užimtumo formos
Naujos užimtumo formos yra bendras terminas, apibūdinantis įvairesnes užimtumo formas, kurios atsiranda arba tampa vis svarbesnės maždaug nuo 2000 m. Be tradicinių darbo santykių, naujoms darbo formoms būdingi besikeičiantys darbo modeliai, sutartiniai santykiai, darbo vietos, trukmė ir grafikas, didesnis informacinių ir ryšių technologijų (IRT) naudojimas arba jų derinys.
Naujausias turinys šia tema pateikiamas toliau.
Ribotas lankstumas: priverstinis nestandartinis darbas Europos Sąjungoje
Šiame straipsnyje analizuojamas priverstinio nestandartinio darbo (INE) paplitimas, tendencijos ir mikroveiksniai visose ES valstybėse narėse 2006–2024 m., naudojant sudėtinį rodiklį, apimantį darbuotojus, įdarbintus ne savo noru pagal laikinąsias sutartis, dirbant ne visą darbo dieną arba abiem atvejais.Gender differences in motivation to engage in platform work
The rise of the platform economy during the last decade is one of the main disrupting forces for European labour markets. While standard employment remains the norm, platforms are expanding their reach and diversifying into novel business models. In doing so, they are also attracting an increasing number of women. This policy brief investigates why women are joining the platform economy and how the motivations to perform work on platforms differ between genders. It shows that while women join platforms to gain an additional income and because it allows them the flexibility to combine work with household chores or family commitments, men are driven by the opportunities provided by platforms to work globally and to expand their client base. At the same time, findings suggest that online platforms seem to provide women with a link to the labour market that can potentially prevent their withdrawal from the labour force during different life stages. These findings suggest that policy action should focus on extending working hours regulations and work–life balance measures to all platform workers, irrespective of employment status, and promote equal sharing of care responsibilities between women and men.
Nestandartinis užimtumas ES: tipai, tendencijos ir darbo sąlygos
Ši ataskaita apžvelgia naujų ir nestandartinių darbo formų tendencijas visoje Europos Sąjungoje. Remdamasi turimais palyginamaisiais Europos duomenų rinkiniais, ji apžvelgia naujausius šių darbo sąlygų pokyčius ir analizuoja jų poveikį darbo kokybei. Ataskaita taip pat nagrinėja socialinių partnerių veiksmus pastaraisiais metais sprendžiant naujų ir nestandartinių darbo formų keliamus iššūkius.Siekdamas užpildyti esamas žinių spragas, nuo 2013 m. EUROFOUND tiria naujų užimtumo formų ES valstybėse narėse ypatumus. Tyrime nagrinėjamas poveikis darbo sąlygoms ir darbo rinkai.
Socialiniai, ekonominiai ir technologiniai pokyčiai Europoje paskatino naujas užimtumo formas. Dėl COVID-19 pandemijos taip pat padidėjo naujų užimtumo formų mastas ir apimtis. Daugelis jų labai skiriasi nuo tradicinio "darbo". Jie keičia tradicinius darbdavio ir darbuotojo santykius vienas su vienu. Jiems taip pat būdingi netradiciniai darbo modeliai ir darbo vietos.
ES politikos formuotojai domisi, kaip šios naujos užimtumo formos gali padėti kurti atsparesnę ir įtraukesnę darbo rinką. Taip pat diskutuojama, kaip užtikrinti tinkamą socialinę apsaugą ir deramas darbo sąlygas. Diskusijose labai svarbu, kaip išvengti situacijos, kai šios naujos užimtumo formos yra mažiau palankios darbuotojams nei labiau nusistovėjusios užimtumo rūšys.
2017 m. Europos Komisija, Europos Parlamentas ir Taryba paskelbė Europos socialinių teisių ramstį, kuriame išdėstyta 20 pagrindinių principų, būtinų gerai veikiančioms darbo rinkoms. Pridedamame 2021 m. veiksmų plane pažymima, kad skaitmeninimas ir pandemijos sukelti pokyčiai darbo pasaulyje pateisina plataus masto politines diskusijas, kuriose daugiausia dėmesio bus skiriama ne tik dalyvavimo darbo rinkoje lygiui, bet ir tinkamoms darbo sąlygoms, kuriomis grindžiamos kokybiškos darbo vietos.
Komisija taip pat iškėlė darbo sąlygų klausimą savo komunikate "Europos skaitmeninės ateities formavimas". Geros darbo sąlygos yra sėkmingos skaitmeninės pertvarkos, kuri skatintų inovacijas ir technologijų sklaidą, pagrindas.
Europos Komisija: Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planasopens in new tab
Europos Komisija: Europos socialinių teisių ramstis – 20 principųopens in new tab
EUR-Lex: Komunikatas "Europos skaitmeninės ateities formavimas"opens in new tab
EUROFOUND darbas naujų užimtumo formų srityje yra susijęs su Komisijos 2019–2024 m. prioritetu "Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa".
Europos Komisija: Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europaopens in new tab
Tai – svarbiausių rezultatų šia tema atranka.
Watch the webinar - #EurofoundLIVE: Regulating platform work – The EU’s big balancing act
2 December 2021
Initiatives to improve conditions for platform workers: Aims, methods, strengths and weaknesses
The rapid rise of the platform economy has led to a marked transformation of European labour markets, and existing regulatory frameworks and voluntary initiatives have yet to catch up. While platform work offers opportunities for workers and employers and potentially contributes to innovation, economic growth and competitiveness in the EU, it has been criticised from the beginning because of the poor employment and working conditions often experienced by workers. Accordingly, across the EU, governments, social partners, grassroots organisations and platforms have started to introduce initiatives to tackle the negative aspects of platform work. This policy brief assesses some such initiatives in the Member States and offers recommendations for further action.
15 December 2020
New forms of employment: 2020 update
Although standard employment (generally full-time and permanent) remains the dominant employment type across the EU, European labour markets are increasingly characterised by a variety of different forms. These new forms of employment involve new formal employment relationships or work patterns (linked to aspects such as place of work, working time or use of ICT) and sometimes both. This report puts the spotlight on nine innovative employment forms across the 27 EU Member States, Norway and the UK. It examines the policy frameworks of each country, as well as mapping the scale and scope of the incidence of these new forms and highlighting the main opportunities and risks associated with each form. The report concludes with some policy recommendations taking into account the future of work that will be shaped by the twin transition to the digital age and a carbon-neutral economy, as well as a new way of working due to COVID-19.
20 September 2020
Back to the future: Policy pointers from platform work scenarios
Platform work– the matching of supply and demand for paid labour through an online platform – is still small in scale but is expected to grow. Accordingly, it is important to anticipate the opportunities and risks related to this business model and employment form. This report explores potential scenarios for two selected types of platform work by 2030, drawing on Eurofound’s ‘Future scenarios of platform work’ project. It assesses the expected implications for the economy, labour market and society if these potential futures were realised. On this basis, policy pointers show what could be done to facilitate desirable and avoid undesirable futures. These policy pointers consider how to capitalise on the opportunities inherent in on-location platform work, the need for regulatory clarity and enforcement, issues around worker representation, and the embeddedness of platform work in the digital age.
16 January 2020
Telework and ICT-based mobile work: Flexible working in the digital age
Advances in ICT have opened the door to new ways of organising work. We are shifting from a regular, bureaucratic and ‘factory-based’ working time pattern towards a more flexible model of work. Telework and ICT-based mobile work (TICTM) has emerged in this transition, giving workers and employers the ability to adapt the time and location of work to their needs. Despite the flexibility and higher level of worker autonomy inherent in TICTM, there are risks that this work arrangement leads to the deterioration of work–life balance, higher stress levels and failing worker health. This report analyses the employment and working conditions of workers with TICTM arrangements, focusing on how it affects their work–life balance, health, performance and job prospects. While policymakers in many EU countries are debating TICTM and its implications, the study finds that only a few have implemented new regulations to prevent TICTM from having a negative impact on the well-being of workers.
28 January 2020
The pandora’s box of the platform economy
„Eurofound“ mokslininkai teikia ekspertines įžvalgas ir su jais galima susisiekti dėl klausimų ar žiniasklaidos užklausų.
Cesira Urzì Brancati
Research officerCesira Urzì Brancati yra tyrimų darbuotoja Eurofound Užimtumo skyriuje. Jos mokslinių tyrimų interesai apima technologijų poveikį užimtumui ir darbo skaitmenizavimui, ypatingą dėmesį skiriant skaitmeninėms darbo platformoms, skaitmeninei stebėsenai ir algoritminiam valdymui. Ji specializuojasi mikroekonometrijoje, klausimynų kūrime ir apklausų duomenų analizėje. Prieš prisijungdama prie Eurofound 2024 m., Cesira dirbo Europos Komisijos bendrame tyrimų centre Sevilijoje, Tarptautiniame ilgaamžiškumo centre Londone, Modenos ir Reggio Emilijos universitetuose bei Turino universitete. Ji turi magistro ir daktaro laipsnius tarptautinės ekonomikos srityje iš Tor Vergata universiteto Romoje.
Dragoș Adăscăliței
Research officerDragoș Adăscăliței yra EUROFOUND Užimtumo skyriaus mokslinių tyrimų pareigūnas. Dabartiniai jo moksliniai tyrimai sutelkiami į temas, susijusias su darbo ateitimi, įskaitant dirbtinio intelekto poveikį darbo vietoms, automatizavimo pasekmes užimtumui ir reguliavimo klausimus, susijusius su darbu platformose. Jis taip pat nuolat prisideda prie lyginamųjų projektų, stebinčių struktūrinius pokyčius Europos darbo rinkose. Prieš prisijungdamas prie Eurofound, jis dėstė darbo santykius Šefildo universiteto Vadybos mokykloje. Jis yra įgijęs politikos mokslų magistro laipsnį Vidurio Europos universitete ir sociologijos daktaro laipsnį Manheimo universitete.
Ši skiltis suteikia prieigą prie viso turinio, kuris buvo paskelbtas šia tema.
