Ribotas lankstumas: priverstinis nestandartinis darbas Europos Sąjungoje
Paskelbta: 27 May 2026
Šiame straipsnyje analizuojamas priverstinio nestandartinio darbo (INE) paplitimas, tendencijos ir mikroveiksniai visose ES valstybėse narėse 2006–2024 m., naudojant sudėtinį rodiklį, apimantį darbuotojus, įdarbintus ne savo noru pagal laikinąsias sutartis, dirbant ne visą darbo dieną arba abiem atvejais. Remiantis ES darbo jėgos tyrimo mikroduomenimis, analizė rodo, kad 2015 m. INE lygis pasiekė aukščiausią lygį – 12,7 %, o 2024 m. sumažėjo iki 8,8 %, iš pradžių dėl to, kad per Didžiąją recesiją išaugo priverstinis darbas ne visą darbo dieną, o vėliau sumažėjo laikinojo užimtumo skaičius ir sumažėjo jo dalis, taip pat labai sumažėjo savanoriškas darbas ne visą darbo dieną. Nepaisant šio pagerėjimo, maždaug pusė visų laikinųjų darbuotojų vis dar turi tokias sutartis nesavanoriškai. Oaxaca-Blinder skaidymai atskiria atotrūkį tarp ankstesnių ir dabartinių INE rodiklių į du komponentus: sudėties komponentą, fiksuojantį darbo jėgos charakteristikų pokyčius, ir struktūrinį komponentą, fiksuojantį pokyčius, kaip šios savybės virsta INE rizika. Struktūrinis komponentas dominuoja visame sektoriuje – jis sudarė iki 89 % atotrūkio 2014 m., o tai rodo, kad INE mažėjimas atspindi tikrą darbo rinkos sąlygų pagerėjimą, o ne vien darbo jėgos sudėties pokyčius. 2014 m. ir 2024 m. atskirai įvertinti regresiniai modeliai rodo šio struktūrinio pokyčio mechanizmus: žemos ir vidutinės kvalifikacijos darbuotojams taikomos profesinės bausmės gerokai sumažėjo, nes darbo rinkai griežtėjant pagerėjo sąlygos žemesnėje profesinio pasiskirstymo dalyje, o sektorių diferenciacija padidėjo, o paslaugų sektoriai vis dažniau skatina priverstinį laikinumą kartu su nesavanorišku darbu ne visą darbo dieną.
Atkreipkite dėmesį, kad dauguma „Eurofound“ publikacijų yra prieinamos tik anglų kalba ir šiuo metu nebus verčiamos automatiniu būdu.
Šioje skiltyje pateikiama informacija apie šioje publikacijoje esančius duomenis.
Lentelių sąrašas
1 lentelė: Bendri Oaxaca–Blinder INE rodiklio skaidymo ES rezultatai
2 lentelė: Sudėties komponentas pagal koeficientą (pp)
3 lentelė: Struktūrinis komponentas pagal koeficientą (pp)
4 lentelė: INE rodikliai ir jų komponentai, valstybės narės, 2024 m. (%)
5 lentelė: INE ir pagrindiniai rizikos veiksniai, valstybės narės, 2024 m.
6 lentelė: INE rodiklių pokyčiai (%) ir pagrindiniai jų pokyčius lemiantys komponentai 2006–2024 m.
A1 lentelė: INE ir jo sudedamųjų dalių lygis, valstybės narės, 2024 m. (%)
A2 lentelė: INE rodikliai (%) ir pagrindiniai jų pokyčius lemiantys komponentai, valstybės narės (2006–2024 m.)
A3 lentelė: INE sudėtis ES pagal pasirinktas charakteristikas, 2024 m. (%)
A4 lentelė: 2014 m. ir 2024 m. INE, priverstinio laikino ir priverstinio darbo ne visą darbo dieną sąsajų regresijos rezultatai
Grafikų sąrašas
1 pav.: Situacijos, dėl kurių atsiranda INE
2 pav. Nesavanoriško nestandartinio užimtumo, laikino ir ne visą darbo dieną lygis ES 2006–2024 m. (%)
3 pav. Priverstinio laikino darbo ir ne visą darbo dieną dalis, ES (%)
4 diagrama: INE rodiklių sudedamosios dalys ES 2006–2024 m. (%)
5 diagrama: Laikinojo įdarbinimo lygis ir priverstinio laikinojo įdarbinimo dalis 2024 m. (%)
6 diagrama: Užimtumo ne visą darbo dieną lygis ir priverstinio darbo ne visą darbo dieną dalis, 2024 m. (%)
7 diagrama: INE lygis valstybėse narėse 2006–2015–2024 m. (%)
8 pav.: INE rodikliai suskirstyti į du pagrindinius veiksnius, 2006–2024 m. (%)
9 pav. INE pasiskirstymas pagal šalis (2024 m.)
10 diagrama: AMG ribinis poveikis INE tikimybei, 2014 ir 2024 m. (%)
11 pav. AMG dėl priverstinio laikinojo įdarbinimo tikimybės, 2014 m. ir 2024 m. (%)
12 pav. AMG dėl priverstinio darbo ne visą darbo dieną tikimybės 2014 m. ir 2024 m. (%)
„Eurofound“ siūlo šią publikaciją cituoti taip.
Eurofound (2026), Ribotas lankstumas: nesavanoriškas nestandartinis užimtumas Europos Sąjungoje, EUROFOUND mokslinis straipsnis, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas.
