Minimalus darbo užmokestis Airijoje
Information for this page was compiled during December 2025 and early 2026. Most Member States had already transposed the EU minimum wage directive at this point. Those that had not yet fully completed transposition or where the information was not yet publicly available include Bulgaria, Cyprus, Luxemburg, Poland and Portugal. These profiles will be updated consecutively as the information becomes available. Users are invited to contact our experts on minimum wage if they are aware of changes.
Šiame profilyje aprašoma, kaip Airijoje reguliuojamas ir nustatomas minimalusis darbo užmokestis. Ją galima skaityti kaip pagrindinę informaciją EUROFOUND metinėje minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo peržiūroje. Airija yra viena iš valstybių narių, priėmusių teisės aktais nustatytą minimalųjį darbo užmokestį (toliau – nacionalinis minimalusis darbo užmokestis), todėl minimalusis darbo užmokestis nustatomas įstatymu (teisės aktais nustatytas minimalusis darbo užmokestis) ir papildomas kolektyvinėmis derybomis.
Mažo darbo užmokesčio komisijos ataskaitos ir rekomendacijos tebėra neatsiejama oficialaus minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo proceso dalis.
2015 m. Nacionalinio minimalaus darbo užmokesčio (mažo darbo užmokesčio komisijos) įstatymas papildo 2000 m. Nacionalinį minimalaus darbo užmokesčio įstatymą, padarant svarbius jo pakeitimus minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo proceso aprašyme.
Svarbiausia 2015 m. Minimalaus darbo užmokesčio įstatymo nuostata yra Mažo darbo užmokesčio komisijos (airių kalba – "An Coimisiún um Pá Íseal") įsteigimas.
Galiausiai, ketvirtoji teisės aktais nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo dokumentų kategorija yra 2015 m. Mažo darbo užmokesčio komisijos rekomendacijos ir ataskaitos, kurios yra neatsiejama oficialaus proceso, numatyto 2000 m. Minimaliojo darbo užmokesčio įstatyme su pakeitimais, padarytais 2015 m. Minimaliojo darbo užmokesčio įstatymu, dalis.
2024 m. lapkričio 22 d . S.I. 633 2024 m.opens in new tab į nacionalinę teisę perkelta Direktyva dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje ir atnaujinta pirminė teisė, kad būtų užtikrinta atitiktis direktyvos terminijai. Pavyzdžiui, Mažo darbo užmokesčio komisija buvo paskirta patariamąja institucija.
Faktinės minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo procedūros nebuvo iš esmės pakeistos.
Įmonių, prekybos ir darbo ministras yra organas, turintis kompetenciją priimti įsakymą, kuriuo nustatomas nacionalinio minimalaus darbo užmokesčio dydis.
Pagal steigimo įstatymą Mažo darbo užmokesčio komisija yra nepriklausoma institucija, atliekanti konsultacines ir ataskaitų teikimo funkcijas, kurią sudaro pirmininkas ir aštuoni eiliniai nariai, iš kurių trys atstovauja darbuotojų interesams, trys atstovauja darbdavių interesams ir du darbo rinkos, darbo teisės, statistikos ar ekonomikos ekspertai.
Nors visi aštuoni nariai veikia nepriklausomai, juos oficialiai skiria vyriausybė, konkrečiai įmonių, prekybos ir užimtumo ministras.
Socialiniai partneriai, apibrėžiami kaip "bet kuri organizacija, teigianti, kad iš esmės atstovauja darbuotojams ar darbdaviams valstybėje", gali dalyvauti procese ne tik dalyvaudami Mažo darbo užmokesčio komisijoje, bet ir nepriklausomai, kaip aprašyta tolesniame skirsnyje.
Teisės aktais nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo procesas iki 2015 m. buvo teisiškai aprašytas 2000 m. Nacionaliniame minimalaus darbo užmokesčio įstatyme (11–13 straipsniai). Jame nenumatytas reguliarus minimalaus darbo užmokesčio atnaujinimas, tačiau jame numatyta, kad ministras "retkarčiais" (12 straipsnio 1 dalis) jį peržiūri. Tačiau, jei ministras nustato atitinkamą susitarimą (vadinamą "nacionaliniu ekonominiu susitarimu") tarp valstybės ekonominių ir socialinių interesų, kuriame yra rekomendacija dėl nacionalinio minimalaus darbo užmokesčio dydžio darbuotojams susitarimo galiojimo laikotarpiu, per tris mėnesius nuo pranešimo apie rekomendaciją priima naują įsakymą arba pakeičia esamą, arba jį atmesti (12 straipsnio 2 dalis). Apie tokį atitinkamą nacionalinį ekonominį susitarimą ministrui galėjo tiesiogiai pranešti socialiniai partneriai (13 straipsnio 1 dalis), kurie išlaikė savo vaidmenį šiame procese ir po to, kai ministras priėmė įsakymo pakeitimą, ir ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo paskutinio ministro paskelbimo apie minimalų tarifą, prašyti, kad darbo teismas atliktų tyrimą, ir teikti rekomendacijas ministrui. Tada socialiniai partneriai dalyvautų konsultacijų etape Darbo teisme, o Darbo teismas vėliau galės pateikti savo rekomendaciją ministrui. Per ateinančius tris mėnesius ministras priima, pakeičia arba atmeta Teismo rekomendaciją, oficialiai nurodydamas bet kokio tokios rekomendacijos pakeitimo ar atmetimo priežastis (13 straipsnis).
Po 2015 m., priėmus 2015 m. Nacionalinį minimalaus darbo užmokesčio įstatymą, pirmiau aprašyta procedūra iš esmės pasikeitė, o Mažo darbo užmokesčio komisija įgijo pagrindinį vaidmenį nustatant minimalųjį darbo užmokestį.
Pagal naują tvarką, atsiradusią dėl 2000 m. Minimalaus darbo užmokesčio įstatymo pakeitimų, paskirstytų 2015 m. įstatymu, Komisija privalo periodiškai – kartą per metus iki liepos mėnesio trečiojo antradienio – išnagrinėti nacionalinį minimalų valandinį įkainį ir pateikti ministrui rekomendaciją kartu su svarstytų klausimų ataskaita (10C straipsnio 1 ir 2 dalys). Vykdydama šią funkciją, Komisija konsultuojasi su socialiniais partneriais, jei mano, kad tai reikalinga (10C skirsnio 6 dalis).
Per tris mėnesius nuo Komisijos rekomendacijos gavimo dienos ministras įsakymu paskelbia naują nacionalinį minimalų valandinį įkainį Komisijos rekomenduojamomis sąlygomis arba kitomis sąlygomis arba atsisako priimti tokį įsakymą, nurodydamas Komisijos rekomendacijos neatitinkančio sprendimo priežastis (10C straipsnio 6 dalis ir 10D straipsnis).
2000 m. Nacionalinio minimaliojo darbo užmokesčio įstatyme su pakeitimais, padarytais 2015 m. Nacionaliniu minimaliojo darbo užmokesčio įstatymu, galima nustatyti kelis kriterijus, taikytinus minimaliojo darbo užmokesčio nustatymui (10B straipsnis ir 10C straipsnio 3 dalis). Be to, 2024 m. lapkričio 22 d. S.I. 633 2024 m. Minimaliojo darbo užmokesčio direktyva perkelta į Airijos teisę ir atnaujinta pirminė teisė, kad būtų užtikrinta atitiktis direktyvos terminijai. Pavyzdžiui, Mažo darbo užmokesčio komisija buvo paskirta patariamąja institucija.
Mažo darbo užmokesčio komisija, vykdydama savo funkcijas, siekia:
Minimalaus darbo užmokesčio lygis, skirtas padėti kuo daugiau mažai apmokamų darbuotojų.
Minimalaus darbo užmokesčio lygis, kuris būtų teisingas ir tvarus.
Laikui bėgant turi būti užtikrintas laipsniškas didinimas.
Reikšmingų neigiamų pasekmių užimtumui ar konkurencingumui nebuvimas.
Ir atsižvelkite į šiuos rodiklius:
Darbo užmokesčio pokyčiai atitinkamu laikotarpiu, įskaitant jų augimo tempą, bendrą lygį ir pasiskirstymą.
Nacionalinio minimalaus valandinio darbo užmokesčio perkamoji galia, atsižvelgiant į pragyvenimo išlaidas.
Ilgalaikis nacionalinis produktyvumo lygis ir pokyčiai.
Orientacinės pamatinės vertės, naudojamos tarptautiniu arba nacionaliniu lygiu, pvz., 60 proc. bruto darbo užmokesčio medianos, siekiant įvertinti nacionalinio minimalaus valandinio darbo užmokesčio adekvatumą.
Valiutų keitimo kursų pokyčiai atitinkamu laikotarpiu.
Pajamų pasiskirstymo pokyčiai atitinkamu laikotarpiu.
Nedarbo, užimtumo ir našumo lygio raida atitinkamu laikotarpiu.
Tarptautiniai palyginimai, ypač su Didžiąja Britanija ir Šiaurės Airija.
Darbo vietų kūrimo poreikis.
Tikėtinas poveikis, kurį bet koks siūlomas įsakymas turės užimtumo ir nedarbo lygiui, pragyvenimo išlaidoms ir nacionaliniam konkurencingumui.
Mažo darbo užmokesčio komisijos metinėse ataskaitose pabrėžiama, kad ji daug dėmesio skiria visiems pirmiau minėtiems tikslams ir rodikliams, paminėdama juos kiekvienos ataskaitos pirmojo skyriaus pradžioje.
Norėčiau paminėti dar vieną kriterijų, kurį savo ataskaitose ir rekomendacijose taiko pati Komisija, t. y. 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Tokį kriterijų Komisija paskatino 2022 m. lapkričio mėn. vyriausybės (Įmonių, prekybos ir užimtumo departamento) paskelbimu, kuriuo buvo pradėtas laipsniškai įgyvendinti nacionalinis pragyvenimo lygis (lygus 60 % valandinio vidutinio darbo užmokesčio), siekiant iki 2026 m. konceptualiai pakeisti nacionalinį minimalųjį darbo užmokestį. Pranešime teigiama, kad "2026 m. įsigaliojus nacionaliniam pragyvenimui reikalingam darbo užmokesčiui, įvertinus pakeitimo poveikį, Mažo darbo užmokesčio komisija patars, kaip palaipsniui didinti tikslinę ribinę normą iki 66 proc. valandinio darbo užmokesčio medianos". Savo ruožtu vyriausybės sprendimas buvo grindžiamas pačios Komisijos 2022 m. kovo mėn. paskelbtoje 2022 m. pragyvenimo užmokesčio ataskaitoje pateikta rekomendacija, kurioje Mažo darbo užmokesčio komisija rekomendavo "nustatyti fiksuotą 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio ribą, o darbo užmokesčio mediana būtų apskaičiuojama kaip visų darbuotojų valandinio darbo užmokesčio mediana". Procesas, po kurio buvo priimtas sprendimas, prasidėjo nuo vyriausybės įsipareigojimo siekti pragyvenimą užtikrinančio darbo užmokesčio, nurodyto 2020 m. Vyriausybės programoje, ir 2021 m. sausio mėn.
2024 m. įstatyminiu dokumentu Nr. 633 buvo padaryti keli kriterijų pakeitimai:
Darbo užmokesčio pokyčiai atitinkamu laikotarpiu, įskaitant jų augimo tempą, bendrą lygį ir pasiskirstymą.
Nacionalinio minimalaus valandinio darbo užmokesčio perkamoji galia, atsižvelgiant į pragyvenimo išlaidas.
Ilgalaikis nacionalinis produktyvumo lygis ir pokyčiai.
Orientacinės pamatinės vertės, naudojamos tarptautiniu arba nacionaliniu lygiu, pvz., 60 proc. bruto darbo užmokesčio medianos, siekiant įvertinti nacionalinio minimalaus valandinio darbo užmokesčio adekvatumą.
Vyriausybės (Įmonių, prekybos ir užimtumo departamento) pranešimas 2022 m. lapkričio mėnopens in new tab.
Mažo darbo užmokesčio komisija, 2022 m. pragyvenimo lygio ataskaitaopens in new tab
Pagal 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2022/2041 dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje Airijos teisės aktuose aiškiai nurodyta, kad vertinant nacionalinio minimalaus valandinio darbo užmokesčio adekvatumą turi būti naudojamos orientacinės pamatinės vertės. Tai apima nacionaliniu ar tarptautiniu lygmeniu paprastai naudojamas pamatines vertes, visų pirma 60 proc. bruto darbo užmokesčio medianos. Praktiškai šis lyginamasis dydis yra ypač svarbus Airijoje po to, kai vyriausybė nusprendė pereiti prie nacionalinio pragyvenimą užtikrinančio darbo užmokesčio, kuris apibrėžiamas kaip 60 proc. vidutinio valandinio darbo užmokesčio, siekiant laikui bėgant toliau didinti, atsižvelgiant į ekonomines sąlygas ir poveikio vertinimus. Mažo darbo užmokesčio komisija tokias orientacines pamatines vertes naudoja kaip analitines priemones platesnėje vertinimo sistemoje, o ne kaip automatinius koregavimo mechanizmus.
Airijos teisės aktais nustatytas minimalusis darbo užmokestis yra privalomas visai ekonomikai tiek privačiajame, tiek viešajame sektoriuose. Be jauniems darbuotojams taikomų minimalių tarifų (žr. kitą skirsnį), Minimalaus darbo užmokesčio įstatyme numatytos kelios išimtys:
Darbuotojai, kurie yra artimi darbdavio giminaičiai – sutuoktinis arba civilinis partneris, tėvas, motina, senelis, močiutė, patėvis, pamotė, sūnus, dukra, posūnis, poduktė, anūkė, brolis, sesuo, pusbrolis arba pusseserė (5 straipsnio a punktas).
Pameistriai (5 skirsnio b punktas).
Galiausiai, įstatyme (6 dalies 4 ir tolesni straipsniai) numatyta dar viena išimtis tais atvejais, kai įmonės finansinių sunkumų atvejais Darbo teismas gali atleisti darbdavį nuo pareigos mokėti nacionalinį minimalų valandinį įkainį ne trumpiau kaip tris mėnesius ir ne ilgiau kaip vienerius metus ir ne ilgiau kaip vieną kartą, darbdaviui pateikus oficialų prašymą Darbo teismui. Išimties taikymo sąlyga yra ta, kad darbdavys, įdarbindamas daugiau nei vieną asmenį, turi būti susitaręs su darbuotojų dauguma arba daugumos darbuotojų atstovais, arba, subsidiariai, bendrovei turi būti taikoma kolektyvinė sutartis, kurioje jau numatyta tokia galimybė. Jei įdarbinamas tik vienas asmuo, turi būti pasiektas susitarimas su darbuotoju. Be to, darbdavys taip pat turi pateikti finansinių sunkumų, dėl kurių negalima mokėti minimalaus darbo užmokesčio, ir sutartyje dalyvaujančių darbuotojų atleidimo iš darbo pasekmių, jei darbdavys būtų priverstas mokėti nacionalinį minimalų valandinį įkainį. Galiausiai reikia pažymėti, kad ši išimtis netaikoma mažesnėms nei minimalioms normoms, kurių negalima toliau mažinti.
Teisės aktais nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio svyravimai Pagal Nacionalinio minimaliojo darbo užmokesčio įstatymo 15 straipsnį įmonių, prekybos ir užimtumo ministras nustato minimalaus valandinio darbo užmokesčio procentinę dalį, taikomą:
Jaunesni nei 18 metų darbuotojai, kurių procentinė dalis bet kuriuo atveju turi būti ne mažesnė kaip 70 proc. minimalaus nacionalinio valandinio įkainio.
18 metų amžiaus darbuotojai, kurių procentinė dalis bet kuriuo atveju turi būti ne mažesnė kaip 80 proc. minimalaus šalies valandinio įkainio.
19 metų amžiaus darbuotojai, kurių procentinė dalis bet kuriuo atveju turi būti ne mažesnė kaip 90 proc. minimalaus šalies valandinio įkainio.
Nustatydamas šių minimalių normų dydį, ministras turi atsižvelgti į tokius rodiklius kaip
Darbo rinkos būklė
Įdarbinimo išlaidos
Jaunimo užimtumo lygis
Jaunimo nedarbo lygis
Iš tikrųjų šiuo metu iki 19 metų amžiaus taikomi minimalūs tarifai atspindi įstatyme numatytus minimalius procentus.
Visos atitinkamos teisės normos, susijusios su teisės aktais nustatytu minimaliu darbo užmokesčiu, visada nurodo nacionalinį minimalų valandinį darbo užmokestį, sukuriant teisinę prievolę darbo užmokestį išreikšti valandiniais dydžiais.
Atsižvelgiant į minimalaus darbo užmokesčio valandinį kvalifikavimą, per savaitę ar mėnesį dirbtų valandų skaičius neturi reikšmės (už kiekvieną valandą, neatsižvelgiant į dirbtų valandų skaičių, turi būti mokamas ne mažesnis kaip įstatyme nustatytas minimalus darbo užmokestis).
Įstatyme nenumatytos jokios papildomos mėnesinės išmokos, išskyrus mokamas kasmetines atostogas (įstatyme numatytos teisės, atitinkančios keturias savaites per metus), tačiau jos yra darbo laiko reguliavimo, o ne minimalaus darbo užmokesčio reguliavimo dalis.
Į nacionalinį minimalų valandinį darbo užmokestį, deklaruotą įsakymu pagal Minimalaus darbo užmokesčio įstatymą (su pakeitimais, padarytais 2015 m. įstatymu), gali būti mokama išmoka už maitinimą ir apgyvendinimą, tik maitinimą ar apgyvendinimą, kurios dydis nurodytas įsakyme.
Praktiškai ministrų įsakymuose paprastai numatomi tokie įkainiai (1,14 EUR už valandą, dirbtą maitinimui, ir 30,00 EUR per savaitę arba 4,28 EUR per dieną už maitinimą, kaip nurodyta naujausiame įsakyme S.I. Nr. 497/2023).
Minimaliojo darbo užmokesčio įstatyme išvardyti visi apskaičiuojami ir neapskaičiuojami darbo užmokesčio komponentai apskaičiuojant vidutinį valandinį darbo užmokestį ir skirsnis dėl minimalaus valandinio darbo užmokesčio apskaičiavimo (pataisyto įstatymo 18–20 ir F24 straipsniai [1 priedas]). Įstatyme numatytas darbo užmokesčio sudedamųjų dalių sąrašas yra gana ilgas ir išsamus (iš viso 27 darbo užmokesčio sudedamosios dalys). Apibendrinant galima pasakyti, kad apskaičiuojami komponentai yra šie:
Bazinis atlyginimas.
Pamainos priemoka.
Vienetiniai ir skatinamieji tarifai, komisiniai ir premijos, kurie yra susiję su produktyvumu.
Maitinimo su nakvyne arba tik maitinimas arba tik nakvynė piniginė vertė, neviršijanti šiame punkte nustatytos sumos, jei tokia yra.
Paslaugų mokesčiai, pateikiami per darbo užmokestį.
Nulinės valandos mokėjimai.
Apskritai, jokia kita darbo užmokesčio sudedamoji dalis nėra skaičiuojama: tai priemoka už viršvalandžius, nesocialias valandas, valstybinių švenčių dienas ar darbą savaitgaliais; budėjimo arba budėjimo išmokos; teisė į kasmetines atostogas; ligos išmokos ir kitos išmokos ar kompensacijos, į kurias darbuotojai turi teisę dirbti nedarbingumo ar negalėjimo atveju; išeitinės ir išeitinės išmokos; arbatpinigiai, mokami bet kokia forma ir neatsižvelgiant į mokėjimo būdą; išmokos už specialias ar papildomas pareigas; skiria dalį darbuotojų pasiūlymų schemos; darbdavio suteiktos paskolos; išmokos arba išmokos natūra (išskyrus maitinimą ir apgyvendinimą); darbo užmokesčio avansas ar bet kokia kita išmoka ir išmoka, neįtraukta į pirmiau pateiktą sąrašą.
Nustatant, ar darbuotojui mokamas ne mažesnis nei minimalus valandinis darbo užmokestis, į kurį jis turi teisę darbo užmokesčio ataskaitiniu laikotarpiu, pagal šias taisykles apskaičiuotas darbuotojo bruto darbo užmokestis padalijamas iš bendro darbuotojo darbo valandų per darbo užmokesčio ataskaitinį laikotarpį.
Ministro įsakymas S.I. Nr. 497/2023opens in new tab
Mažo darbo užmokesčio komisija skelbia metines ataskaitas, kurios numatytos Minimaliojo darbo užmokesčio įstatyme (su pakeitimais, padarytais 2015 m.) ir yra neatsiejama teisės aktais nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo proceso dalis, kaip aprašyta atitinkamame skirsnyje.
Visos metinės ataskaitos yra viešai prieinamos specialiame oficialios vyriausybės svetainės puslapyje; Nuoroda į naujausias ataskaitas:
Be kitų šaltinių apie minimalų darbo užmokestį, galima paminėti šių institutų atliktus tyrimus:
Mažo darbo užmokesčio komisija: be ankstesniame skirsnyje minėtų metinių ataskaitų, Komisija taip pat skelbia papildomas ataskaitas, analizę ir rekomendacijas dėl minimaliojo darbo užmokesčio, taip pat kitas ataskaitas su minimaliuoju darbo užmokesčiu susijusiais klausimais (minimalus darbo užmokestis, lyčių lygybė, maitinimas ir apgyvendinimas ir kt.). Šie leidiniai pateikiami specialioje vyriausybės interneto svetainės skiltyje (toje pačioje svetainėje, kurioje pateikiamos metinės ataskaitos).
Ekonominių ir socialinių tyrimų institutas (ESRI). Tarp jų publikacijų su minimaliu darbo užmokesčiu susijusių temų tyrimus galima rasti viešai prieinamame instituto publikacijų sąraše.
Konkrečioms šalims skirtus minimaliojo darbo užmokesčio tyrimus taip pat galima rasti didžiųjų Airijos universitetų mokslinių tyrimų saugyklose.
Mažo darbo užmokesčio komisijos publikacijosopens in new tab
Ekonominių ir socialinių tyrimų institutas (ESRI) ESRI publikacijosopens in new tab
