Pereiti prie pagrindinio turinio
Šis puslapis išverstas mašininiu vertimu. Peržiūrėkite originalią versiją anglų kalba ir susipažinkite su „Eurofound“ kalbų politika.
Minimalaus darbo užmokesčio šalies profilis Latvijoje
Šalies profilis
Paskutinį kartą atnaujinta: 30 June 2026

Minimalus darbo užmokestis Latvijoje

Kriss Karnitis

Information for this page was compiled during December 2025 and early 2026. Most Member States had already transposed the EU minimum wage directive at this point. Those that had not yet fully completed transposition or where the information was not yet publicly available include Bulgaria, Cyprus, Luxemburg, Poland and Portugal. These profiles will be updated consecutively as the information becomes available. Users are invited to contact our experts on minimum wage if they are aware of changes.

Šie profiliai apibūdina, kaip reguliuojamas ir nustatomas minimalusis darbo užmokestis. Jie prieinami visose ES šalyse ir Norvegijoje.

Šiame profilyje aprašoma, kaip Latvijoje reguliuojamas ir nustatomas minimalus darbo užmokestis. Ją galima skaityti kaip pagrindinę informaciją EUROFOUND metinėje minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo peržiūroje. Latvijoje nacionaliniu lygmeniu nustatytas minimalus darbo užmokestis ("minimālā alga" arba "minimālā darba alga").

2022 m. spalio 27 d. pakeitimais pirmą kartą Darbo įstatyme buvo įvesta minimaliojo darbo užmokesčio didinimo norma (pereinamojo laikotarpio nuostatos Nr. 26 ir 27). Šiame reglamente nustatyta, kad Ministrų kabinetas, kaip įprasta, nustatys minimalią mėnesinę algą už įprastas darbo valandas, tačiau numato, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali alga negali būti mažesnė nei 620 eurų (pereinamojo laikotarpio nuostata Nr. 26), o nuo 2024 m. sausio 1 d. – 700 eurų (pereinamojo laikotarpio nuostata Nr. 27).

2002 m. gruodžio 12 d., 2014 m. spalio 23 d., 2021 m. gegužės 27 d. buvo priimti Darbo įstatymo pakeitimai dėl pagrindinio minimalaus darbo užmokesčio reguliavimo.

Metinį minimaliojo darbo užmokesčio pokytį nustato metiniai Ministrų kabineto nuostatai.

Po 2015 m. naujas minimalios mėnesinės algos dydis nustatomas Ministrų kabineto nuostatų Nr. 656 pakeitimais. Pakeitimai priimti 2016 m. spalio 25 d. (Taisyklės Nr. 683, galioja nuo 2017 m. sausio 1 d.); 2017 m. rugpjūčio 29 d. (Taisyklės Nr. 511, galiojančios nuo 2018 m. sausio 1 d.); 2020 m. lapkričio 24 d. (Taisyklės Nr. 707, galiojančios nuo 2021 m. sausio 1 d.); 2022 m. gruodžio 13 d. (Taisyklės Nr. 788, galiojančios nuo 2023 m. sausio 1 d.); ir 2023 m. lapkričio 14 d. (Taisyklės Nr. 657, galiojančios nuo 2024 m. sausio 1 d.). 2019, 2020 ir 2022 metais minimali mėnesinė alga nebuvo keičiama.

2025 m. Vyriausybė pristatė pirmąsias darbo mokesčių reformos priemones. Vykdant reformą buvo pakeista minimaliojo darbo užmokesčio dydžio ir nustatymo tvarka ir kriterijai, siekiant prisitaikyti prie Minimaliojo darbo užmokesčio direktyvos (2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2041 dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje) reikalavimų.

Dėl šios priežasties 2024 m. buvo parengti ir priimti du nauji norminiai aktai: Ministrų kabineto nuostatai Nr. 730 "Minimaliosios mėnesinės algos nustatymo ir peržiūros tvarka" ir Ministrų kabineto 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimų Nr. 656 "Dėl minimalios mėnesinės algos dydžio įprastomis darbo valandomis ir minimalaus valandinio įkainio apskaičiavimo" pakeitimo.

Minimalaus darbo užmokesčio dydis 2026 metams nustatomas vadovaujantis Darbo įstatymu ir trimis Ministrų kabineto nuostatais:

  1. Ministrų kabineto 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimas Nr. 656 "Minimaliosios mėnesinės algos dydžio įprastomis darbo valandomis ir minimalaus valandinio tarifo apskaičiavimo taisyklės", priimtas vadovaujantis Darbo įstatymo 61 straipsnio antrąja dalimi.

Nuostatai nustato minimalios mėnesinės algos dydį įprastomis darbo valandomis ir minimalaus valandinio tarifo apskaičiavimo tvarką (formulę). Šis reglamentas buvo pakeistas 2025 m. lapkričio 19 d. priimtu Ministrų kabineto nutarimu Nr. 680. Dabartinėje redakcijoje nustatyta, kad minimali mėnesinė alga įprastomis darbo valandomis yra 780 eurų

  1. Ministrų kabineto 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 730 "Minimaliosios mėnesinės algos nustatymo ir peržiūros tvarka", priimtas vadovaujantis Darbo įstatymo 61 straipsnio trečiąja dalimi.

  2. Ministrų kabineto 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimų Nr. 656 "Minimaliosios mėnesinės algos dydžio įprastomis darbo valandomis ir minimalaus valandinio tarifo apskaičiavimo taisyklės" pakeitimo, išleistų pagal Darbo įstatymo 61 straipsnio antrąją dalį, pakeitimas 2025 m. lapkričio 19 d.

Pakeitimais nustatyta, kad minimali mėnesinė alga įprastomis darbo valandomis turėtų būti 780 eurų, o (2 dalis) – kad taisyklės įsigalios 2026 m. sausio 1 d.

Gerovės ministerija turi parengti pirminį pasiūlymą dėl minimalios algos dydžio, Ekonomikos ministerija ir Finansų ministerija turi parengti ekonomines prognozes ir rodiklius bei informaciją apie numatomus mokesčių pokyčius, Latvijos centrinis statistikos biuras (CSP) ir Valstybinė pajamų tarnyba turi pateikti platų statistinių duomenų spektrą. Socialinių partnerių – Latvijos darbdavių konfederacijos (LDDK) ir Latvijos laisvųjų profesinių sąjungų konfederacijos (LBAS) – vaidmuo konkrečiai apibrėžtas Reglamento Nr. 730 5 straipsnyje.

Trišalė bendradarbiavimo taryba taip pat dalyvauja nustatant minimalųjį darbo užmokestį kaip konsultacijų platforma. Tai vieta, kur minimalų darbo užmokestį derina nacionalinio lygmens socialiniai partneriai – Vyriausybė, LBAS ir LDDK. Derinimo rezultatai fiksuojami posėdžių protokoluose. Pati Taryba nerengia pasiūlymų dėl metinio minimaliojo darbo užmokesčio.

Siekiant apskaičiuoti parengto minimaliosios mėnesinės algos pasiūlymo poveikį valstybės ir savivaldybių biudžetams, VPT, Valstybės kanceliarija ir Teisingumo ministerija turi pateikti papildomą informaciją Gerovės ministerijai.

Aktorių sąrašas ir jų vaidmenys nustatomi teisės aktuose.

Jei socialiniai partneriai ir vyriausybė nesusitaria kitaip, teisės aktais nustatytas minimalusis darbo užmokestis kasmet keičiasi. Darbo užmokesčio kategorijos, išvestos iš minimalaus darbo užmokesčio, koreguojamos atsižvelgiant į minimaliojo darbo užmokesčio pokyčius. Per pastaruosius penkerius metus (2018–2025 m.) minimalus darbo užmokestis kasmet nesikeitė.

Dabartiniam minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo procesui svarbios dvi išankstinės sąlygos. Pirmasis - socialinio dialogo institucijų ir infrastruktūros egzistavimas, o antrasis - socialinių partnerių dalyvavimo teisinio pagrindo buvimas.

Apskritai minimalaus darbo užmokesčio nustatymo procesas nepasikeitė nuo tada, kai buvo sukurtos dvi svarbios socialinio dialogo infrastruktūros dalys – nacionalinio lygmens darbdavių organizacija LDDK (1993 m.) ir Trišalė darbdavių, valstybės ir profesinių sąjungų konsultacinė taryba Latvijoje (taip pat 1993 m.), kuri 1998 m. buvo pertvarkyta į Nacionalinę trišalę bendradarbiavimo tarybą (NTSP). Tuo metu jau egzistavo nacionalinio lygmens profesinė sąjunga LBAS. Taigi, pirmoji išankstinė sąlyga yra sukurta. NTSP yra atitinkamas konsultacinis organas pagal Minimaliojo darbo užmokesčio direktyvą – jame dalyvauja socialiniai partneriai ir patariama vyriausybei visais minimaliojo darbo užmokesčio klausimais (vertė ir nustatymo procesas). NTSP turi 10 teminių patarybių, kurioms vadovauja sektoriaus, kuriam ji atstovauja, ministrai. Pačiai NTSP vadovauja ministras pirmininkas. NTSP ir patarybos kuriamos remiantis visų partijų lygybe. Ministerijos skiria devynis NTSP atstovus ir NTSP vadovą, o socialiniai partneriai taip pat skiria po devynis atstovus. Taryba ir patarybos veikia pagal savo įstatus. Socialinių partnerių atstovus NTSP ir jos patarybose skiria socialinių partnerių organizacijų vadovybė (tarybos arba valdybos). Balsavimo teisės NTSP ir jos patarybose neribojamos.

Ministrų kabineto nutarime Nr. 606 (toliau – Ministrų kabineto darbo reglamentas) nustatyta, kad kiekviena ministerija privalo informuoti visuomenę apie sektoriui reikšmingų ir viešajam interesui svarbių Ministrų kabineto nagrinėjamų dokumentų turinį ir esminius pakeitimus (51 str.). Be to, taisyklėse nurodoma, kad atsakinga ministerija turėtų vadovauti sutarties projekto rengimui, nurodydama ministerijas ar institucijas, su kuriomis turėtų būti susitarta dėl šio projekto. Tarp jų reglamente išvardytos "Nacionalinės trišalės bendradarbiavimo tarybos – Latvijos darbdavių konfederacijos ir Latvijos laisvųjų profesinių sąjungų konfederacijos – organizacijos, jei projektas turi įtakos darbdavių ir darbuotojų interesams" (52.2.7 straipsnis).

Atitinkama ministerija ar institucija atitinkamą informaciją gauna Vieningame teisės aktų projektų rengimo ir derinimo portale (TAP portalas). TAP portalas – tai valstybės informacinė sistema, naudojama Ministrų kabineto veiklai užtikrinti, visuomenei informuoti, dalyvauti rengiant teisės aktą. Ją valdo Valstybės kanceliarija (VK). Taigi, antroji išankstinė sąlyga taip pat yra nustatyta.

Minimaliosios darbo užmokesčio nustatymo tvarką nustato Ministrų kabineto nuostatai Nr. 730 "Minimaliosios mėnesinės algos nustatymo ir peržiūros tvarka" ir Ministrų kabineto 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimų Nr. 656 "Minimaliosios mėnesinės algos dydžio įprastomis darbo valandomis ir minimalaus valandinio įkainio apskaičiavimo taisyklės" pakeitimas. Procesas vyksta keliais etapais.

Diskusijos dėl minimalaus darbo užmokesčio tarp socialinių partnerių ir vyriausybės prasideda pavasarį ar dar anksčiau, paprastai prieš diskusijas dėl valstybės biudžeto. Pagal Reglamentą Nr. 730 Gerovės ministerija rengia pasiūlymą dėl minimalaus darbo užmokesčio biudžetiniams metams (pirmasis etapas), o socialiniai partneriai svarsto savo pasiūlymą (antrasis etapas). Tada pasiūlymai aptariami įvairiais būdais (trečiasis etapas) ir galiausiai Nacionalinėje trišalėje bendradarbiavimo taryboje (ketvirtasis etapas). Galutinį sprendimą priima Vyriausybė ir įformina kasmetiniai Ministrų kabineto nuostatai (penktasis etapas).

Buvo tik viena išimtis – Darbo įstatymo pereinamojo laikotarpio nuostatose įvestos dvi naujos normos, įpareigojančios Ministrų kabinetą nustatyti tam tikro dydžio minimalų darbo užmokestį 2023 ir 2024 metais. Tačiau šios sumos buvo aptartos tarp profesinių sąjungų, darbdavių ir vyriausybės prieš priimant pakeitimus (2022 m.).

Vadovaujantis Ministrų kabineto nutarimu Nr. 730, Gerovės ministerija kasmet rengia pasiūlymą dėl minimalios mėnesinės algos dydžio (iki bet kokio sveikojo skaičiaus vieno euro tikslumu) kitiems metams, atsižvelgdama į šioje lentelėje išvardytus rodiklius:

Criterion

How is this defined/operationalised?

Regulation or practice

Reference value

Determined at 46% of the average gross salary calculated by the Central Statistical Bureau (CSP) for the last 12 available months

Regulations of Cabinet of Ministers No. 730 'Procedures for the determination and review of the minimum monthly salary' (Cabinet of Ministers, 2024)

Art 2, part 2.1.

Macroeconomic forecasts and assessments of changes in the economic situation for the previous year, including the development of labour productivity

Should be prepared by the Ministry of Economics and the Ministry of Finance

Art.2, part 2.2.

Possible changes to the tax system for the next two years

Information provided by the Ministry of Finance regarding possible changes to personal income tax rates, the amount of the non-taxable minimum of the personal income tax and the amount of the relief for dependents

Art. 2, part 2.3

The minimum income level and the poverty risk threshold

Calculated for the last available year from CSP

Art. 2, part 2.4.1

Changes in the labour cost index compared to the corresponding period of the previous year

Calculated by CSP

Art. 2, part 2.4.2

The ratio calculated for the last available month: the number of employees whose employment income is equal to or less than the minimum monthly wage, to the total number of employees (at national and regional levels)

Calculated by CSP

Art. 2, part 2.4.3

The average change in consumer prices calculated for the latest available period over the 12 months compared to the previous 12 months

Calculated by CSP

Art. 2, part 2.4.4

Unemployment rate indicators for the previous year (national and regional levels)

CSP data

Art. 2, part 2.4.5.1

The average monthly gross salary in the country and in the private sector in the previous year (at the national and regional levels and by sector)

CSP data

Art. 2, part 2.4.5.2

Indicators of the population's risk of poverty and social exclusion for the last available year

CSP data

Art. 2, part 2.4.5.3.

Average gross employment income and hours worked

Calculated by CSP, using information from the State Revenue Service on employees' employment income and the number of hours worked per month in the previous calendar year in accordance with the information indicated in employers' reports on mandatory state social insurance contributions from employees' employment income, personal income tax and the state duty of the business risk in the reporting month

Art. 2, part 2.4.6

The number of unemployed people in the previous year

Information from the State Employment Agency

Art. 2, part 2.6

Summary of the minimum monthly gross wage published on the website of the European Union's statistical office Eurostat and its possible changes in the coming year in other European Union countries, as well as a comparison of the ratio of the minimum monthly wage to the average wage in these countries

Prepared by the Ministry of Welfare's

Art. 2, part 2.10

Šaltinis: Ministrų kabineto nutarimas Nr. 730 "Minimaliosios mėnesinės algos nustatymo ir peržiūros tvarka".

Minimalusis darbo užmokestis 2025 ir 2026 m. (priėmus naują norminį reglamentą pagal minimaliojo darbo užmokesčio reformą, kuria siekiama priartėti prie ES minimaliojo darbo užmokesčio direktyvos) nustatomas pagal naują metodiką, pagrįstą 13 kriterijų.

Lentelėje nurodyta, į kokius metinio minimaliojo darbo užmokesčio apskaičiavimo kriterijus reikėtų privalomai atsižvelgti. Iš jų svarbiausias yra pirmasis kriterijus, laikomas "pamatine verte". Pamatinė vertė buvo nustatyta Ministrų kabineto nutarimu Nr. 730 (priimtas 2024 m.). Kiti kriterijai buvo įvesti anksčiau (žr., pvz., Ministrų kabineto nutarimą Nr. 563 "Minimaliosios mėnesinės algos nustatymo ir peržiūros tvarka" (dešimt kriterijų). Tačiau praktikoje šių kriterijų buvo menkai laikomasi.

  • 2016 m. rugpjūčio 18 d. priimtas Ministrų kabineto nutarimas Nr. 563 "Minimaliosios mėnesinės algos nustatymo ir peržiūros tvarka" (Minimālās mēneša darba algas noteikšanas un pārskatīšanas kārtība),

Tarp privalomų kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti, pirmasis yra pamatinė vertė. Šis kriterijus nėra oficialiai apibrėžtas kaip minimaliojo darbo užmokesčio adekvatumo matas, tačiau jis yra susijęs su realiu pajamų lyginamuoju dydžiu, susijusiu su gerovės sąvoka.

Pagal Reglamentą Nr. 730 minimalus darbo užmokestis turėtų būti 46 proc. Centrinio statistikos biuro (CSB) apskaičiuoto vidutinio bruto darbo užmokesčio už paskutinius 12 galimų mėnesių. Ši taisyklė pirmą kartą buvo taikoma apskaičiuojant minimalų darbo užmokestį už 2025 m., kuris buvo nustatytas 2024 m. (priimtas 2024 m. lapkričio 19 d.). Finansų ministerija pateikia tokią informaciją apie ataskaitinio laikotarpio nustatymą: remiantis CSB apskaičiuotu vidutiniu bruto darbo užmokesčiu už paskutinius 12 galimų mėnesių, t. y. 1 685 Eur už 2024 m., minimalus darbo užmokestis 2026 m. būtų 775,1 Eur ir suapvalintas iki 780 Eur, t. y. 5,4 proc. didesnis nei 2025 m.

Pasiūlymas 2026 metams parengtas tuo metu, kai buvo prieinami CSB duomenys apie vidutinį bruto darbo užmokestį nuo 2024 m. balandžio iki 2025 m. kovo. Vėliau tapo prieinami duomenys už laikotarpį nuo 2024 m. liepos iki 2025 m. birželio. Vidutinis bruto darbo užmokestis per šį laikotarpį buvo 1 753 eurai (46 proc. = 806 eurai). Kadangi NTSP jau buvo sutarta dėl 780 eurų sumos, ji nebuvo pakeista.

Minimalaus darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio santykis gali būti laikomas adekvatumo vertinimu. Pirmiau pateiktoje lentelėje pateikiamos atitinkamos Latvijos teisės nuostatos.

Kiekvienais metais (dar prieš priimant direktyvą) Gerovės ministerija parengia ataskaitą "Dėl minimaliojo darbo užmokesčio padėties [atitinkamais metais]" (Ziņojums "Par minimālās algas situāciju 2025. gadā"). Tai gali būti laikoma pagrindiniu analitiniu dokumentu apie minimalųjį darbo užmokestį Latvijoje, nes jame kaupiami duomenys apie darbo užmokesčio pokyčius, makroekonomines sąlygas ir socialinius rodiklius ir juo grindžiamas metinis Ministrų kabineto sprendimas dėl teisės aktais nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio dydžio.

Tačiau vertinant adekvatumą buvo atsižvelgta ir į dar du finansinius aspektus: šalies ūkio stiprumą ir valstybės bei savivaldybių biudžetų galimybes mokėti minimalų darbo užmokestį.

Visiems darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, taikomas minimalus darbo užmokestis. Tai išplaukia iš dviejų Darbo įstatymo normų: pirma, kad Darbo įstatymas ir kiti įstatymai ir kiti įstatymai bei kiti teisės aktai, reglamentuojantys darbo santykius, yra privalomi visiems darbdaviams, nepriklausomai nuo jų teisinio statuso, ir darbuotojams, jeigu darbdavių ir darbuotojų tarpusavio teisiniai santykiai grindžiami darbo sutartimi (2 straipsnio 1 dalis); antra, minimalus darbo užmokestis neturi būti mažesnis už valstybės nustatytą minimalų lygį (61 straipsnio 1 dalis).

Yra tik vienas minimalus mėnesinis tarifas, kurį nustato atitinkamais metais galiojantys Ministrų kabineto nuostatai. Darbo įstatymas nustato trumpesnį darbo laiką kai kurioms darbuotojų kategorijoms. Su ypatinga rizika susijusių darbuotojų reguliarus darbo laikas negali viršyti septynių valandų per dieną ir 35 valandų per savaitę, jei jie dirba ne mažiau kaip 50 proc. įprasto dienos ar savaitės darbo laiko. Ministrų kabinetas gali nustatyti reguliarų sutrumpintą darbo laiką ir kitų kategorijų darbuotojams (131 straipsnio 3 dalis). Jaunesniems nei 18 metų asmenims negali būti viršyta penkių dienų darbo savaitė (132 straipsnio 1 dalis). Vaikai, sulaukę 13 metų, negali būti įdarbinti ilgiau kaip dvi valandas per dieną ir daugiau kaip 10 valandų per savaitę, jei darbas atliekamas mokslo metais; ir daugiau kaip keturias valandas per dieną ir daugiau kaip 20 valandų per savaitę, jei darbas atliekamas tuo metu, kai švietimo įstaigoje yra atostogų, bet jei vaikui sukanka 15 metų, - daugiau kaip septynias valandas per dieną ir daugiau kaip 35 valandas per savaitę (132 straipsnio 2 dalis). Paaugliai negali būti įdarbinti ilgiau kaip septynias valandas per dieną ir daugiau kaip 35 valandas per savaitę (132 straipsnio 3 dalis).

Kai kurioms darbuotojų kategorijoms taikomos specialios darbo užmokesčio sistemos, kuriose numatytas minimalus darbo užmokestis, tačiau jos nelaikomos teisės aktais nustatytu minimaliuoju darbo užmokesčiu. Kiekvienai darbo užmokesčio klasei, susijusiai su nustatytais darbuotojų kvalifikacijos lygiais, nustatomi skirtingi minimumai. Žemesnių darbo užmokesčio klasių minimalūs dydžiai turėtų būti suderinti su teisės aktais nustatytu minimaliuoju darbo užmokesčiu, tačiau nereikalaujama, kad jis būtų lygus teisės aktais nustatytam minimaliajam darbo užmokesčiui. Darbo užmokesčio nustatymas tokioms darbuotojų grupėms nustatytas 2009 m. priimtame Valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnų ir darbuotojų darbo užmokesčio įstatyme, tačiau dažnai keičiamas. Įstatymas taikomas 22 valstybės ir savivaldybių institucijų darbuotojams.

Nuteistojo minimalus valandinis tarifas ir minimalus mėnesinis darbo užmokestis pagal jo atliekamą darbą ir resocializacijos tikslus yra šie:

1. 50 proc. valstybėje nustatyto minimalaus valandinio tarifo ir minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio už standartinį darbo laiką – nuteistajam, atliekančiam bausmę uždarame kalėjime arba iš dalies uždarytame kalėjime;

2. lygiavertis valstybėje nustatytam minimaliam valandiniam tarifui – nuteistajam, atliekančiam bausmę atvirame kalėjime;

3. 50% valstybėje nustatyto minimalaus valandinio tarifo nepilnamečiui paaugliui - nuteistam nepilnamečiui.

Naujausios taisyklės nustato tik minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio dydį. 2015 m. lapkričio 24 d. priimtas Ministrų kabineto nutarimas Nr. 656 "Minimaliosios mėnesinės algos dydžio įprastomis darbo valandomis ir minimalaus valandinio įkainio apskaičiavimo taisyklės" nustatė naujus minimaliosios algos nustatymo principus. Iki 2015 m. Ministrų kabineto metiniuose nutarimuose buvo nustatytas minimalios mėnesinės algos dydis įprastomis darbo valandomis ir minimaliosios valandinės algos dydis (pvz., Ministrų kabineto 2013 m. nutarimas Nr. 665), o Reglamentas Nr. 656 – minimaliosios mėnesinės algos dydis įprastomis darbo valandomis ir minimalaus valandinio įkainio apskaičiavimo tvarka (formulė). Minimalus valandinis įkainis apskaičiuojamas nuo minimaliosios mėnesinės algos dydžio, padalijus jį iš įprasto darbo laiko valandų skaičiaus per atitinkamą mėnesį (penkių dienų darbo savaitė ir 40 valandų per savaitę arba penkių dienų darbo savaitė ir 35 valandos per savaitę arba šešių dienų darbo savaitė ir 40 valandų per savaitę arba šešių dienų darbo savaitė ir 35 valandos per savaitę). Tai reiškia, kad minimalus valandinis įkainis gali keistis kiekvieną mėnesį ir metus, net jei minimali mėnesinė alga nesikeičia.

Yra 12 mokėjimų per metus mėnesio tarifo.

Ministrų kabineto nutarimu nustatomas tik vienas minimalaus darbo užmokesčio dydis. Nėra jokių papildomų darbo užmokesčio sudedamųjų dalių, kurios būtų įskaičiuojamos į minimalų darbo užmokestį.

Vienetinis darbo užmokestis, kuris yra išmokos, pagrįstos tam tikro darbo atlikimu, o ne jam atlikti skirtu laiku, taip pat reglamentuojamas minimalaus darbo užmokesčio įstatymais. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, ši sistema apima darbuotojų kompensavimą už atliktą darbų kiekį, nepriklausomai nuo sugaišto laiko. Tačiau pagal šią sistemą darbdaviai vis tiek turi užtikrinti, kad darbuotojai gautų sutartą darbo kiekį per nustatytas darbo valandas, remiantis patvirtintomis užduočių kainomis. Šios kainodaros struktūros turi užtikrinti, kad neviršijant įprasto darbo laiko atitinkamos kvalifikacijos darbuotojas pagrįsto intensyvumo sąlygomis gautų bent minimalų valstybės nustatytą darbo užmokestį ir galėtų uždirbti daugiau. Jei darbuotojas dirba įprastomis valandomis, tačiau apskaičiuotas darbo užmokestis nukrenta žemiau šalyje nustatyto minimalaus darbo užmokesčio, darbdavys privalo kompensuoti skirtumą iki minimalaus darbo užmokesčio.

Darbdavys privalo užtikrinti tikslią darbuotojo atlikto darbo apskaitą ir apmokėjimą. Nors vienetinis darbo užmokestis apskaičiuojamas nepriklausomai nuo jo mokėjimo laiko, net ir vienetinio darbo užmokesčio atveju darbdavys privalo laikytis Darbo įstatyme nustatytos pareigos tiksliai išvardyti darbuotojo faktiškai dirbtas valandas, o tai būtina norint nustatyti galimą viršvalandinį darbą, naktinį darbą, ir darbas švenčių dienomis, už kurį darbuotojui turi būti mokama papildoma kompensacija (priedas).

Nei Darbo įstatymas, nei Ministrų kabineto nutarimai Nr. 656 ar Nr. 563 neleidžia atskaitymų iš minimalaus darbo užmokesčio. Visos priklausomos minimalaus darbo užmokesčio vertės apskaičiuojamos pagal nominalią minimalaus darbo užmokesčio sumą.

Vertės, kurios įskaičiuojamos į minimalųjį darbo užmokestį, nustatomos keliuose įstatymuose, nepatenkančiuose į darbo teisės aktų taikymo sritį. Jie apibendrinti šioje lentelėje:

Component

Normative regulation

Social insurance payment

Law On State Social Insurance (Latvian Saeima, 1997)

Personal income tax

Law On Personal income tax (Latvian Saeima, 1993)

Šaltinis: Dārziņa L., (2023), atitinkamas norminis reglamentas.

Oficialioji statistikos tarnyba periodiškai atnaujina minimalaus darbo užmokesčio dydį ir siūlo įvairius statistinius duomenis apie darbuotojų pajamų pasiskirstymą keliose kategorijose. Tai apima darbuotojų suskirstymą pagal jų vidutines mėnesines bruto pajamas per dvejus metus iš eilės, lyties ir amžiaus grupes, sektorius ir ekonominės veiklos rūšis. Tačiau šie duomenys paprastai neišskiria minimaliojo darbo užmokesčio gavėjų, išskyrus atvejus, kai pajamų grupės sutampa su minimaliojo darbo užmokesčio riba.

Kasmet Gerovės ministerija rengia ir savo interneto svetainėje skelbia ataskaitą apie minimalaus darbo užmokesčio padėtį. Siūlydama pakeitimus Ministrų kabinetui, ministerija įtraukia anotuotą įstatymo projektą, kuriame pateikiami specialiai parengti statistiniai duomenys apie minimalią ar mažesnę algą gaunančius darbuotojus.

1 September 2026
Minimalus atlyginimas 2026 metais: metinė apžvalga
Minimalaus atlyginimo nustatymas visoje ES tapo vis dinamiškesne ir atidžiai stebima politikos sritimi, kurią formavo ES minimaliojo atlyginimo direktyvos perkėlimas ir dešimtmetį trukęs nuolatinis realaus termino įstatyminių tarifų augimas. Ši ataskaita nagrinėja atlyginimų nustatymo diskusijas, vykusias valstybėse narėse ir Norvegijoje 2025 m., daugiausia dėmesio skiriant šalims, turinčioms ir neturinčioms nacionalinio minimalaus atlyginimo, minimalaus atlyginimo ir kolektyvinių derybų sąveiką žemai apmokamuose sektoriuose bei didėjantį indikacinių atskaitos verčių vaidmenį formuojant nacionalinius sprendimus.
Tyrimo ataskaita
30 January 2026
Realus minimalių atlyginimų augimas 2026 metais, kartu su pažanga ir valstybių narių ambicijų mažinimu
Dauguma ES valstybių narių nuo 2026 m. sausio 1 d. pakeitė savo nacionalinio minimalaus atlyginimo lygį ir, kaip ir praėjusiais metais, bendras vaizdas yra reikšmingas augimas – gerokai viršijantis kainų augimą.
Straipsnis
Flag of the European UnionThis website is an official website of the European Union.
European Foundation for the Improvement of Living and Working Conditions
The tripartite EU agency providing knowledge to assist in the development of better social, employment and work-related policies

All official European Union website addresses are in the europa.eu domain.

See all EU institutions and bodies