Neįperkamas ir netinkamas būstas Europoje

Parama būstui, pavyzdžiui, socialinio būsto ir nuomos subsidijų forma, padeda užtikrinti didesnį atsparumą ir socialinę apsaugą daugeliui ES gyventojų. Labai svarbu, kad politikos formuotojai, rengdami išmokų reformas, atsižvelgtų į tokios paramos vaidmenį, nes būsto išmokos gali tiesiogiai apsaugoti nuo krizių, kai jos kyla dėl patiriamų būsto išlaidų, įskaitant išlaidas energijai, ir pajamų.

Labai svarbu, kad būsto politika, kuria siekiama didinti būsto įperkamumą, netiesiogiai nepadidintų nelygybės. Būsto įperkamumo didinimo politikos poveikis gali būti sudėtingas ir ne visada padidinti būsto įperkamumą ir gyvenimo kokybę. Pavyzdžiui, būsto pašalpos gali padidinti nuomos ir pirkimo kainas, o parama būsto įsigijimui dažnai naudingesnė ne mažesnes, o didesnes pajamas gaunantiems žmonėms, nes dažnai skatina paskolų gavėjus imti hipoteka užtikrintas paskolas, kurių jie negali grąžinti.

Labai svarbu, kad politikos formuotojai atsižvelgtų į su visų rūšių nuosavybe susijusias pažeidžiamas grupes. Pavyzdžiui, rezultatai rodo, kad 46 proc. privačių nuomojamų būstų nuomininkų jaučia grėsmę, kad per artimiausius tris mėnesius jiems teks palikti būstą, nes nebegalės susimokėti už nuomą, be to, daugumoje šalių, kuriose daugiau nei pusė gyventojų įsigyja būstą be hipoteka užtikrintos paskolos, maždaug ketvirtadaliui jų gresia skurdas.

Iš esmės, „svarbiausia – aprūpinimas būstu“ politika veiksmingai padeda užtikrinti, kad žmonės neliktų benamiais, ir turi būti skatinama visoje ES. Labai svarbu, kad toks aprūpinimas būstu būtų nepriklausomas, stabilus ir iš tiesų nepriklausytų nuo su paramos paslaugomis susijusių sąlygų, kad būtų užtikrinta galimybė gauti būstą.

Būsto energijos vartojimo efektyvumui didinti skirtos lėšos turi pasiekti mažas pajamas gaunančias gyventojų grupes, ir apsaugoti jas nuo būsimo energijos kainų augimo. Rezultatai rodo, kad 28 proc. žmonių ES numatė, kad jiems bus sunku apmokėti komunalinių paslaugų sąskaitas, o socialiai remtinų hipotekos neturinčių būsto nuomininkų ir būsto savininkų, kurių pajamos nesiekia pajamų pasiskirstymo skalės vidurio, ir kurių daugelis namuose negali palaikyti tinkamos temperatūros, skaičius išaugo iki 36 proc., todėl akivaizdu, kad gerinant būsto tinkamumą reikia atsižvelgti į esamus ir būsimus gyventojų poreikius.