Pereiti į pagrindinį turinį
Woman working in warehouse

Lyčių lygybė

Lyčių lygybė – tai moterų ir vyrų lygybė, turint mintyje vienodas teises, asmens vertinimą, atsakomybę, galimybes ir ekonominius bei socialinius pasiekimus. Lyčių lygybė yra pasiekta, kai vyrai ir moterys turi vienodas teises, atsakomybę ir galimybes visuose visuomenės sluoksniuose ir kai vienodai reikšmingais laikomi įvairūs vyrų ir moterų interesai, poreikiai bei prioritetai.

Topic

Recent updates

ES kontekstas

Lyčių lygybė yra esminė ES vertybė, pagrindinė teisė, svarbus ekonomikos augimo veiksnys ir vienas pagrindinių Europos socialinių teisių ramsčio principų. Šiame kontekste pažymėtina, kad per pastaruosius dešimtmečius ES padarė pažangą lyčių lygybės srityje. Tačiau nors pažanga padaryta, XXI amžiaus trečiajame dešimtmetyje lyčių nelygybė darbo rinkoje, užimtumo srityje, darbe ir vertinant gyvenimo kokybę tebeegzistuoja. Lyčių lygybės įgyvendinimas, sudarantis dalį Europos Komisijos darbo programos, tebėra svarbus politikos prioritetas, todėl išsikeltas tikslas parengti naują Europos lyčių lygybės strategiją ir pagerinti 2021 m. ES lyčių lygybės indeksą, kuris dabar yra 68,0.

2020 m. kovo 5 d. Komisija paskelbė naująją 2020–2025 m. lyčių lygybės strategiją. Pagrindinės Strategijos veikimo sritys: smurto prieš moteris panaikinimas; vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo panaikinimas ir skaidrumas; lyčių pusiausvyra bendrovių valdybose; darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra. Strategija pagrįsta vizija – „Europa, kurioje moterys ir vyrai galėtų laisvai gyventi savo pasirinktą gyvenimą, turėtų lygias galimybes pasiekti sėkmės ir galėtų lygiomis teisėmis dalyvauti Europos visuomenės gyvenime ar tapti joje vadovais“. Vienas iš pirmųjų strategijos rezultatų – 2021 m. kovo 4 d. Komisijos pateiktas pasiūlymas dėl privalomų darbo užmokesčio skaidrumo priemonių.

2021 m. spalio 25–28 d. Europos Parlamentas Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto (FEMM) iniciatyva surengė antrąją Europos lyčių lygybės savaitę. Parlamento komitetuose buvo diskutuojama įvairiais su lyčių lygybe susijusiais klausimais. Lyčių lygybei skirtą savaitę Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) paskelbė 2021 m. lyčių lygybės indekso rodiklius, daug dėmesio skirdamas sveikatai ir tam, kokį poveikį moterų ir vyrų sveikatai bei sveikatos priežiūros paslaugų gavimui daro buvimas tam tikros lyties.

COVID-19 pandemija turi itin didelį poveikį sveikatai, gerovei, gyvenimo kokybei, darbo rinkai ir ekonomikai. Ji taip pat labai įvairiai paveikė lyčių lygybę darbe ir namuose. Lyčių lygybės skatinimas yra vienas svarbiausių ES politikos siekiant įveikti krizę aspektas, atitinkantis Lyčių lygybės strategiją.

Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (EUROFOUND) darbas lyčių lygybės srityje yra grindžiamas Komisijos prioritetu 2019–2024 m. – plėtoti ekonomiką, kuri tarnautų žmonėms. EUROFOUND pastaruoju metu prisidėjo prie ES darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, taip pat darbo užmokesčio skaidrumo iniciatyvų įgyvendinimo.

Pagrindiniai pranešimai

COVID-19 ir lyčių lygybė

  • EUROFOUND internetinės apklausos Gyvenimas, darbas ir COVID-19 pandemija išvados rodo, kad moterys ir toliau patiria neproporcingą krizės poveikį ir yra mažiau optimistiškai nusiteikusios kalbėdamos apie savo ateitį nei vyrai.
  • COVID-19 pandemija moterų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą pažeidė labiau nei vyrų: moterys patyrė didesnį poveikį dėl sutrumpinto darbo laiko, darbą prarado daugiau jaunų moterų nei vyrų. Ypač per pandemiją padidėjo moterims tenkanti priežiūros pareigų našta. Atitaisyti šią žalą bus labai svarbu siekiant užtikrinti, kad moterims netektų už pandemiją mokėti neproporcingai daug.

Užimtumas

  • Dvi iš trijų naujų darbo vietų ES per pastaruosius du dešimtmečius buvo užimtos moterų, ir šis užimtumo padidėjimas ryškiausias 30–49 metų amžiaus bei vyresnių nei 50 metų moterų grupėse.
  • Lyčių užimtumo skirtumas ES ir toliau mažėja. Apie 46 % ES dirbančiųjų yra moterys, o ankstesnėje kartoje buvo 40 %. Tačiau lyčių užimtumo skirtumas pastaraisiais metais ES nebemažėjo, 2020 m. vėl buvo 11,3 procentinio punkto, pinigine išraiška sudarė 320 mlrd. Eurų per metus. Taikomos apribojimų dėl COVID-19 priemonės neproporcingai paveikė mažai apmokamų paslaugų sektorius, kuriuose daugiausia dirba moterys, daugiau moterų turėjo pasitraukti iš darbo rinkos.
  • Ir toliau pernelyg daug moterų dirba mažai apmokamus darbus, tačiau moterų užimtumas auga greičiau nei vyrų užimtumas geriausiai apmokamuose darbuose, kurie įeina į 20 % geriausių darbų pagal vidutinį darbo užmokestį.

Darbo užmokestis

  • Beveik visose ES valstybėse narėse pernelyg daug moterų dirba mažai apmokamus darbus ir gauna minimalų atlyginimą.
  • Vyrų ir moterų gerai apmokamų darbų užmokesčio skirtumas yra didžiausias. Tai įprastas modelis visose valstybėse narėse ir jis dar išlieka, nors jaunesnės moterys vis labiau lenkia jaunesnius vyrus pagal išsilavinimą.
  • Vis dažniau pasirenkamos įvairios atlyginimo už darbą formos, tokios kaip įmonės akcijos arba mokėjimas pagal įmonės veiklos rezultatus. Šios darbo užmokesčio sudedamosios dalys sparčiau didėja vyrų grupėje nei moterų, dėl to gali didėti jų darbo užmokesčio skirtumas (2019 m. buvo 14,1 %).
  • Paprastesnės darbo užmokesčio pagal lytį ataskaitos versijos nesudaro didelių kliūčių įmonėms. Tačiau ataskaitų teikimo ir audito reikalavimai tampa prasmingesni, kai į ataskaitas įtraukiami sudėtingesni ir išsamesni duomenys bei atliekama analizė, apimanti įvairias sudedamąsias atlyginimo dalis, ne tik bazinius atlyginimus, pvz., papildomi duomenys apie mokėjimą atsižvelgiant į darbo patirtį arba stažą.
  • Kad ataskaitos arba auditas netaptų biurokratizmo apraiška, galėtų būti sėkmingai taikomos tokios priemonės kaip bendras vadovybės ir darbuotojų atstovų vykdomas duomenų kaupimas, aptarimas ir tolesnis vertinimas. Dar galima pagerinti darbuotojų atstovų dalyvavimą procese.

Darbo sąlygos

  • Lyčių nelygybė, matoma darbo rinkoje, darbe ir vertinant visą užimtumo sritį, neapsiriboja darbo rinkos segmentacija arba pagal lytį diferencijuojamu atlyginimu.
  • Skiriasi vyrų ir moterų darbo sąlygos bei darbo kokybė lyginant tai, ką moterys ir vyrai patiria dirbdami įvairiose šalyse, sektoriuose ir būdami įvairių profesijų.
  • Vyrai nurodo, kad jiems darbe taikomi didesni kiekybiniai reikalavimai, o moterys daug dažniau praneša apie emociškai nemalonius reikalavimus, pvz., pakęsti kaprizingus klientus, pacientus ar mokinius, būti slegiančiose situacijose.
  • Beveik visuose ekonomikos sektoriuose vadovaujamąsias pareigas einančių moterų yra mažiau. Vadovaujamųjų pareigų pusiausvyra tarp vyrų ir moterų geriausia viešajame sektoriuje, nors čia taip pat dominuoja vyrai.

Gyvenimo kokybė

  • Moterys ir vyrai panašiai subjektyviai vertina savo gerovę visoje Europoje. Tačiau kalbant apie kitų veiksnių (ypač pajamų) kontrolę, moterų pasitenkinimas gyvenimu yra didesnis nei vyrų, todėl galima manyti, kad mažesnės vidutinės pajamos prisideda prie žemesnio moterų gerovės lygio.
  • Daugumoje šeimų pajamas gauna abu sutuoktiniai, bet labai nelygiai pasiskirstomi neapmokami darbai: moterys atlieka daug buities darbų ir daugeliui jų sunku suderinti darbą bei asmeninį gyvenimą.
  • Moterys dukart dažniau nei vyrai kiekvieną dieną užsiima ilgalaike priežiūra. Didžiausias skirtumas 50–64 metų amžiaus grupėje.
  • Esama ne tik ekonominių priežasčių, kodėl turi būti panaikinti lyčių užimtumo skirtumai, – tai ir socialinė būtinybė, nes tie skirtumai daro poveikį moterų gyvenimui, jų finansiniam saugumui ir gyvenimo kokybei.

Eurofound research

Eurofound adopts a gender mainstreaming approach systematically in its research. Where possible and relevant, research findings, including surveys and policy analyses, disaggregate data by gender. Other research projects provide specific analysis relevant to gender equality. The research covers a wider variety of topics from a gender perspective, such as pay and income, minimum wage, care, employment participation, leave, skills and training, work organisation, job quality, working time, work–life balance and social cohesion and convergence, including in pan-European surveys and regular reporting at national level.

Listen to or watch a recording of our International Women's Day 2023 podcast on the work–life challenges of women and men. 

COVID-19 and gender equality

The COVID-19 pandemic risks rolling back years of progress on gender equality. Eurofound’s e-survey Living, working and COVID-19 offers an insight into the impact of the pandemic on the lives of EU citizens. Conducted in five rounds during 2020, 2021 and 2022, it allows for comparison of the challenges that arose during the different stages of living through the pandemic. Findings show that COVID-19 has impacted gender equality at home. The pandemic has significantly increased the number of teleworkers in Europe, and women were more likely to work from home during the pandemic than men. Furthermore, the closure of schools and childcare facilities during confinement disproportionately impacted women, who generally assumed greater domestic and care responsibilities.

The findings also reveal a general deterioration of work–life balance among workers in the EU with more women and men reporting work–life conflicts, but women who have to telework and care for small children appear to be struggling most. The percentage of women reporting difficulties was higher in April 2020 than in previous Eurofound surveys. Women are also reporting greater financial strain than men during the pandemic. The COVID-19 survey questionnaire drew on questions used in Eurofound’s pan-European surveys, the European Quality of Life Survey (EQLS) and the European Working Conditions Survey (EWCS).

Eurofound's EU PolicyWatch database collates and maps the national-level policy responses across Europe to the COVID-19 crisis, the war in Ukraine and rising inflation. Some of these measures have a gender dimension.

Employment and gender 

Eurofound research explores the characteristics and consequences of gender gaps in labour market participation, as well as policies and measures aimed at fostering female labour market participation. Women’s employment and participation rates are still lower than those of men in almost all EU Member States. Eurofound has estimated the cost of this gender employment gap in the EU at more than €320 billion in 2018. Although the cost of the gap is falling, the economic loss is still significantly high. Research also looks at upward convergence in the gender employment gap, assessing which are the best and worst-performing Member States in this regard. 

The European Jobs Monitor (EJM) tracks structural change in European labour markets in terms of occupation and sector, giving a qualitative assessment of these shifts using various proxies of job quality. This monitoring includes analysis of patterns of employment change by gender and by job-wage quintile, as well as labour market segregation. 

Wages and gender

Eurofound research covers a range of topics linking wages and gender, such as variable pay, performance-related pay, low pay and the gender pay gap. Survey research looks at earnings as one of seven indicators of job quality for men and women at work. On minimum wages, an annual review monitors the level of minimum wages across Europe, also measuring coverage rates of workers by gender in 2019 and the link with the gender pay gap. Furthermore, the EJM analyses the extent to which different jobs, occupations and sectors contribute to the gender pay gap. This will be useful for the interpretation of the Commission’s social scoreboard’s indicator on the gender pay gap and for the implementation of the gender-equality principle of the European Pillar of Social Rights.

Eurofound reviewed the first experiences of countries with gender pay transparency measures in 2018. At the Commission’s request, Eurofound has initiated an ad hoc study on measures to promote gender pay transparency in companies, looking at how much they cost and whether companies can see any opportunities. This will feed into the Commission’s impact assessment.

Working conditions and gender

Eurofound’s European Working Conditions Survey (EWCS) covers a range of aspects of working conditions from a gender perspective. In recent questionnaires, gender mainstreaming has been an important topic. The survey monitors occupational, sectoral, time and pay gaps, as well as working time patterns, work–life balance, violence and harassment at work, and health and well-being, including what all this means for sustainable work. The European Working Conditions Telephone Survey (EWCTS) 2021 analysed the multiple dimensions of job quality, comparing the situation in the Member States also by gender.

EWCS analysis will help to inform policies aimed at closing gender gaps in the area of job and employment quality. The knowledge provided is relevant for the principle of gender equality and initiatives to improve work–life balance, as well as those included in the context of the European Pillar of Social Rights and implementation of the European Gender Equality Strategy.

Research also looks at the experience of women in management roles and how their underrepresentation in management can be addressed. It analyses the job quality of both male and female managers, and the impact a management job has on personal life.

Other research analyses the level of female entrepreneurship in Europe and the market gap when it comes to investing in women-led enterprises. It examines the financial hurdles facing female entrepreneurs and the use of private or public funds to invest in this group. In addition, it investigates the prevalence of public finance tools and public support schemes that effectively remove barriers and enable women to become competent entrepreneurs.

The higher participation of women in the labour market has prompted changes in the way European social partner organisations tackle gender issues. Research has also assessed the role of the EU social partners in advancing gender equality, exploring actions taken within the different national frameworks of industrial relations and against the ranking of Member States on EIGE’s Gender Equality Index.

Moreover, Eurofound has worked on a joint project with the International Labour Organization (ILO) to look at working conditions in a global perspective. It expands on gender gaps across the world (1.2 billion workers) and provides evidence on the gendered differences in job quality and on higher risk of women to be exposed to sexual violence; the latter is also identified in EWCS 2015.  

Quality of life and gender

The European Quality of Life Survey (EQLS) also covers the gender dimension, in relation to issues such as employment, income, risk of poverty, household composition and well-being, education, family and care responsibilities, health and work–life balance.

Both the EWCS and EQLS data contribute to the policy debate on reconciliation issues and work–life balance for men and women. The EQLS looks at the difference between men and women in their levels of life satisfaction or happiness. The gendered division of unpaid work, in relation to for example childcare or caring for elderly relatives, is also covered in the EQLS.

Research on patterns of social mobility for men and women across the EU looks at barriers to equal opportunities and policies to promote it. It highlights the increasingly important gendered patterns of social mobility in different countries.  

Eurofound collaboration with EIGE

Eurofound cooperates with the European Institute for Gender Equality (EIGE) on gender-related topics. Eurofound is a key data provider for EIGE’s Gender Equality Index and is involved in the working group for this indicator. Following on for a number of collaborations in 2022, other areas for cooperation between the two Agencies in 2023 include research related to the impact of the transition to a carbon neutral economy, as well as that on care, the working life of essential workers, the impact of the war against Ukraine from a gender perspective and in relation to integration of refugees, the socioeconomic impact of COVID-19 on women and gender equality, and platform work.  

EU context

Gender equality is a core value of the EU, a fundamental right, a critical component of economic growth and a key principle of the European Pillar of Social Rights. In this light, the EU has been making progress in the gender equality field over the past decades, albeit at a slow pace. The Gender Equality Index score for the EU in 2023 is 70.2 points out of 100, surpassing 70 points for the first time. This is an improvement of 1.6 points since the 2022 edition and the highest year-on-year increase since 2013. Two decades into the 21st century, gender inequalities persist in many areas, including in employment, working conditions and quality of life. As part of the European Commission’s work programme, gender equality remains an important policy priority, with the goal being to roll out the European Gender Equality Strategy. 

On 5 March 2020, the Commission launched a new Gender Equality Strategy 2020–2025. The Strategy’s main topics are: violence against women; pay transparency and the gender pay gap; gender balance on company boards; and work–life balance. It is also guided by the vision of ‘a Europe where women and men are free to pursue their chosen path in life, where they have equal opportunities to thrive, and where they can equally participate in and lead our European society’.  As one of the first deliverables of the Strategy, the Commission presented a proposal for a pay transparency directive on 4 March 2021, which was backed by the European Parliament on 5 April 2022. The Parliament, EU Council and Commission reached a provisional agreement on the directive on 30 November 2022. The Council adopted the directive on 24 April 2023.

In October 2023, the European Parliament holds its fourth European Gender Equality Week, at the initiative of the Women’s Rights and Gender Equality Committee (FEMM). During the week, the European Institute for Gender Equality (EIGE) also publishes the findings of its Gender Equality Index 2023.

The COVID-19 pandemic has had vast implications on health, well-being, quality of life, the labour market and the economy. It has also had a multifaceted impact on gender equality at work and at home. Promoting gender equality is at the heart of the EU policy response to the crisis, in line with the Gender Equality Strategy. 

Eurofound’s work on gender equality links in with the Commission’s 2019–2024 priorities on an economy that works for people and a new push for European democracy. Eurofound has contributed in the recent past to the EU initiative on work–life balance and on the pay transparency initiative.

Key outputs

ef22010_card_cover.png

COVID-19 pandemija išryškino nelygybę daugelyje Europos visuomenių gyvenimo sričių, įskaitant moterų ir vyrų nelygybę keliose pagrindinėse srityse. Šioje ataskaitoje apžvelgiama lyčių nelygybė, buvusi prieš COVID-19 krizę, ir aprašoma, kaip pandemija...

13 Spalis 2022
Publication
Research report

Current and ongoing research

Gender equality in the EU
Infografikas

EUROFOUND savo tyrimuose sistemingai taiko lyčių aspekto integravimo metodą. Jeigu įmanoma ir reikalinga, tyrimų, įskaitant apklausas ir politikos analizes, duomenys suskirstomi pagal lytis. Kai vykdomi ir kiti tyrimų projektai, atliekama specifinė analizė vertinant lyčių lygybės požiūriu. Vykdant tyrimus iš lyčių perspektyvos nušviečiami įvairūs klausimai, pvz., darbo užmokestis ir pajamos, minimalusis darbo užmokestis, priežiūra, užimtumas, atostogos, įgūdžiai ir mokymas, darbo organizavimas, darbo kokybė, darbo laikas, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra ir aukštynkryptė konvergencija, įskaitant visoje Europoje rengiamas apklausas ir reguliarias ataskaitas nacionaliniu lygiu.

COVID-19 ir lyčių lygybė

Dėl COVID-19 kyla pavojus, kad bus pažabota per daugelį metų pasiekta lyčių lygybės pažanga. EUROFOUND internetinė apklausa Gyvenimas, darbas ir COVID-19 pandemija suteikia duomenų apie pandemijos poveikį ES piliečių gyvenimui. Keliais etapais per 2020 ir 2021 m. vykdyta apklausa suteikia galimybę palyginti skirtingais pandemijos etapais kilusius iššūkius, kuriuos teko įveikti. Duomenys rodo, kad COVID-19 daro įtaką lyčių lygybei namuose. Dėl pandemijos Europoje labai padaugėjo dirbančiųjų nuotoliniu būdu, ypač moterų. Be to, mokyklų ir vaikų priežiūros įstaigų uždarymas paskelbus karantiną daug labiau paveikė moteris, nes būtent jos dažniausiai prisiėmė su buitimi ir priežiūra susijusias pareigas.

Duomenys rodo, kad apskritai ES pablogėjo dirbančių asmenų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, daugiau moterų ir vyrų pranešė sunkiai suderinantys darbą ir asmeninį gyvenimą, tačiau moterys, kurios turėjo dirbti nuotoliniu būdu ir prižiūrėti mažus vaikus, susidūrė su didžiausiais sunkumais. Moterys taip pat pranešė apie sunkesnę nei vyrų finansinę padėtį pandemijos metu. COVID-19 internetiniame klausimyne panaudoti klausimai iš EUROFOUND visoje Europoje atliktų tyrimų: Europos gyvenimo kokybės tyrimo (EQLS) ir Europos darbo sąlygų tyrimo (EWCS).

2020 m. gegužę EUROFOUND sukūrė duomenų bazę „COVID-19 EU PolicyWatch“, skirtą kaupti ir apibendrinti informaciją apie ES valstybių narių per pandemiją taikytas politikos priemones. Kai kurios šių priemonių svarbios lyčių aspektu.

Užimtumo lygis atsižvelgiant į lytį

EUROFOUND tyrimai siekia nustatyti su asmens lytimi susijusius dalyvavimo darbo rinkoje skirtumus ir tų skirtumų pasekmes, taip pat politiką ir priemones, kuriomis siekiama padėti moterims dalyvauti darbo rinkoje. Beveik visose ES valstybėse narėse moterų užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje lygis vis dar žemesnis nei vyrų . EUROFOUND skaičiavimu, lyčių užimtumo atotrūkis Europos Sąjungoje 2018 m. pinigine išraiška sudarė daugiau nei 320 mlrd. eurų. Nors užimtumo skirtumas mažėja, ekonominiai nuostoliai vis dar labai dideli. Lyčių užimtumo skirtumo tyrimuose nustatomi aukštynkryptės konvergencijos rodikliai ir įvertinama, kurios valstybės narės šiuo atžvilgiu pažangiausios, o kurios atsilieka.

Europos darbo vietų stebėsenos priemonė (EJM) skirta stebėti Europos darbo rinkų struktūrinius pokyčius, atsižvelgiant į profesijas ir sektorius, ir pateikti kokybinį šių pokyčių įvertinimą remiantis įvairiais darbo kokybės rodikliais. Ši stebėsena apima užimtumo pokyčių ypatumų analizę atsižvelgiant į darbuotojų lytį, darbo ir užmokesčio kategoriją, taip pat darbo rinkos segregaciją.

Darbo užmokestis atsižvelgiant į lytį

EUROFOUND tyrimuose analizuojami įvairūs lyties ir darbo užmokesčio sąsajų klausimai, tokie kaip kintamasis darbo užmokestis, nuo darbo rezultatų priklausantis užmokestis, mažas užmokestis, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumai. Tyrime uždarbis laikomas vienu iš septynių rodiklių, padedančių įvertinti vyrų ir moterų darbo kokybę. Kalbant apie minimalųjį darbo užmokestį pateikiama minimaliojo darbo užmokesčio visoje Europoje metinė apžvalga, taip pat įvertinami darbuotojų 2019 m. darbo rodikliai pagal lytį bei jų ryšys su skirtingu vyrų ir moterų darbo užmokesčiu. Be to, pasitelkiant EJM bus analizuojama, kokiu mastu skirtingų darbų, profesijų ir sektorių rodikliai lemia vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkį. Tai padės aiškinti Komisijos rengiamą vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo socialinių rezultatų suvestinę ir įgyvendinti vieną iš Europos socialinių teisių ramsčio principų – lyčių lygybės principą.

EUROFOUND apžvelgė pirmuosius atsiliepimus, gautus iš šalių 2018 m. pradėjus taikyti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skaidrumo priemones. Komisijos prašymu, EUROFOUND pradėjo tyrimą dėl priemonių, skatinančių vyrų ir moterų darbo užmokesčio skaidrumą įmonėse, siekdamas nustatyti, kiek tokios priemonės kainuoja ir kokių įmonės mato su jomis susijusių galimybių. Į tai bus atsižvelgta Komisijos poveikio vertinime.

Darbo sąlygos atsižvelgiant į lytį

EUROFOUND Europos darbo sąlygų tyrimas (EWCS) apima įvairių darbo sąlygų aspektų vertinimą iš lyčių perspektyvos. Svarbus naujausių klausimynų klausimas buvo lyčių aspekto integravimas . Atliekant tyrimą buvo stebimi profesiniai, sektorių, darbo laiko ir užmokesčio skirtumai, taip pat darbo laiko nustatymo ypatumai, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, smurtas ir priekabiavimas darbe, sveikata ir gerovė, įskaitant, kaip visa tai prisideda prie darbo tvarumo.

EWCS analizė suteiks duomenų politikai, kuria siekiama panaikinti lyčių skirtumus darbo ir jo kokybės srityje. Šios žinios yra svarbios lyčių lygybės principo įtvirtinimui ir iniciatyvoms, skirtoms darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai gerinti, taip pat iniciatyvoms, kurias apima Europos socialinių teisių ramsčio kontekstas.

Šiame tyrime taip pat aiškinamasi, kaip sekasi vadovaujamąsias pareigas einančioms moterims ir kaip galima spręsti nepakankamo jų atstovavimo bendrovių valdybose problemą. Tyrime analizuojama tiek vyrų, tiek moterų vadovų darbo kokybė ir vadovaujamojo darbo įtaka asmeniniam gyvenimui.

Kituose tyrimuose analizuojamas moterų verslumo Europoje ir dalyvavimo rinkoje atotrūkis vertinant pagal tai, kiek investuojama į moterų vadovaujamas įmones. Jame nagrinėjamos finansinės kliūtys, su kuriomis susiduria moterys verslininkės, ir privačių ar viešųjų lėšų naudojimas investuojant į šią grupę. Be to, nustatoma, kiek paplitusios viešosios finansavimo priemonės ir viešosios paramos schemos, padedančios šalinti kliūtis ir sudaryti sąlygas moterims tapti kompetentingomis verslininkėmis.

Aktyvesnis moterų dalyvavimas darbo rinkoje paskatino pokyčius, būtent tai, kaip Europos socialinių partnerių organizacijos sprendžia lyčių lygybės klausimus. Tyrimas taip pat įvertino ES socialinių partnerių vaidmenį skatinant lyčių lygybę, nagrinėjant veiksmus, kurių imamasi įvairiose nacionalinėse darbo santykių sistemose, šiuo tikslu buvo naudojamasi valstybių narių reitingu pagal EIGE lyčių lygybės indeksą.

Be to, EUROFOUND kartu su Tarptautine darbo organizacija (TDO) vykdė bendrą projektą, kurio tikslas buvo įvertinti darbo sąlygas pasauliniu mastu. Jis padeda nustatyti skirtumus tarp lyčių visame pasaulyje (1,2 milijardo darbuotojų duomenys) ir suteikia duomenų apie darbo kokybės skirtumus, atsirandančius dėl lyties, didesnę moterų patiriamo seksualinio smurto riziką – tai nurodyta ir 2015 m. EWCS.

Gyvenimo kokybė atsižvelgiant į lytį

Europos gyvenimo kokybės tyrimas (EQLS) taip pat apima lyčių aspektą, į kurį atsižvelgiama aptariant tokius klausimus kaip užimtumas, pajamos, skurdo rizika, namų ūkio sudėtis ir gerovė, išsilavinimas, pareigos, susijusios su šeima ir priežiūra, sveikata ir darbo bei gyvenimo pusiausvyra.

Tiek EWCS, tiek EQLS duomenys prisideda prie politinių diskusijų dėl vyrų ir moterų darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyros užtikrinimo. EQLS nagrinėjamas vyrų ir moterų pasitenkinimo gyvenimu ir jų laimės lygių skirtumas. EQLS taip pat apima neapmokamo darbo, tokio kaip vaikų arba pagyvenusių artimųjų priežiūra, pasiskirstymą pagal lytis.

Vyrų ir moterų socialinio mobilumo ypatumų visoje ES tyrimuose nagrinėjamos lygių galimybių įgyvendinimo kliūtys ir jas įveikti skatinanti politika. Jų duomenys rodo, kad vis svarbesni tampa su lytimis susiję socialinio mobilumo modeliai įvairiose šalyse.

EUROFOUND bendradarbiavimas su EIGE

Lyčių klausimų srityje EUROFOUND bendradarbiauja su Europos lyčių lygybės institutu (EIGE). EUROFOUND yra pagrindinis EIGE lyčių lygybės indekso duomenų teikėjas ir dalyvauja indeksą sudarančioje darbo grupėje. Abi agentūros įgyvendino bendrą projektą, skirtą aukštynkryptei konvergencijai, ją vertinat pagal įvairius lyčių lygybės indekso išskiriamus aspektus. Kitos bendradarbiavimo sritys apima socialinį ir ekonominį COVID-19 poveikį moterims ir lyčių lygybei, stebėseną (EJM), susijusią su lytimi ir amžiumi, taip pat darbo skaitmeninėse platformose tyrimus.

Research continues in this topic on a variety of themes, which are outlined below with links to forthcoming titles.

Eurofound expert(s)

caros-vacas-2023.png

Carlos Vacas Soriano is a research manager in the Employment unit at Eurofound. He works on topics related to wage and income inequalities, minimum wages, low pay, job quality...

Research manager,
Employment research unit
martina-bisello-2023.png

​Martina Bisello is a research manager in the Employment unit at Eurofound. Her research interests include gender gaps in the labour market, occupational change and the impact of...

Research manager,
Employment research unit
sanna-nivakoski-2023.png

Sanna Nivakoski is a research officer in the Social Policies unit at Eurofound. Before joining Eurofound in 2021, she worked as a post-doctoral researcher at University College...

Research officer,
Social policies research unit
Publications results (115)

Employment levels in the EU27 recovered from the effects of the COVID-19 pandemic in 2020–2021 much faster than they did after the global financial crisis in 2008–2010. This was despite the immediate job loss effects of the two crises being of comparable scale. Demographic change is affecting labour

28 March 2024

The rise of the platform economy during the last decade is one of the main disrupting forces for European labour markets. While standard employment remains the norm, platforms are expanding their reach and diversifying into novel business models. In doing so, they are also attracting an increasing n

16 May 2023

Nelygu, kokios nelygybės jau būta, COVID-19 pandemija socialinėms grupėms atsiliepė įvairiai, ir buvo plačiai manoma, kad dėl jos nelygybė įvairiose gyvenimo srityse tik dar labiau padidėjo. Remiantis ES daugiapakopės nelygybės stebėsenos sistemos (MIMF) rodikliais, šioje ataskaitoje parodoma, kaip

24 January 2023

Europos darbo rinkos puikiai atsigavo po COVID-19 krizės. 2021 m. artėjant prie pabaigos, praėjus vos daugiau kaip 18 mėnesių nuo pandemijos pradžios, užimtumo lygis ES buvo pasiekęs beveik prieškrizinį lygį. Šioje ataskaitoje, naudojant ES darbo jėgos tyrimo ketvirtinius duomenis, apibendrinami

20 October 2022

COVID-19 pandemija išryškino nelygybę daugelyje Europos visuomenių gyvenimo sričių, įskaitant moterų ir vyrų nelygybę keliose pagrindinėse srityse. Šioje ataskaitoje apžvelgiama lyčių nelygybė, buvusi prieš COVID-19 krizę, ir aprašoma, kaip pandemija paveikė lyčių nelygybę. Joje taip pat

13 October 2022

The European Union Agencies Network on Scientific Advice (EU-ANSA) consists of technical and regulatory agencies that provide scientific advice to EU policymakers. This report demonstrates how EU-ANSA member Agencies are addressing the socioeconomic effects of sustainable development. It is based on

05 January 2022

Vienas ryškiausių pastarojo amžiaus pokyčių buvo didžiulis moterų dalyvavimo darbo rinkoje augimas. Dvi iš trijų grynųjų naujų darbo vietų, sukurtų per pastaruosius du dešimtmečius ES, buvo užimtos moterų. Tuo pat metu dėl gyventojų senėjimo ir politikos pokyčių smarkiai didėjantis vyresnio amžiaus

14 December 2021

Despite the increasing participation of women in the labour market and a higher share of women than men being hired into well-paid jobs in recent years, a gender pay gap exists across all EU Member States. Pay differentials between women and men have been shown to be significantly influenced by the

14 December 2021

Over the last decade, the EU has made slow progress towards gender equality. As achievements in gender equality vary considerably by Member State, it is important to understand the evolution of disparities between the Member States and the implications this has for upward economic and social

15 July 2021

Šioje pavyzdinėje ataskaitoje apibendrinamos pagrindinės EUROFOUND darbo sąlygų tyrimo, atlikto 2017–2020 m., išvados. Joje aprašoma darbo sąlygų gerinimo pažanga, padaryta nuo 2000 m., ir tiriama, ar teigiami pokyčiai buvo vienodai naudingi visiems darbuotojams. Ataskaitoje nurodoma, kurioms

26 February 2021

Online resources results (440)

Czech Republic: Developments in working life – Q1 2016

Positive trends in economic performance (raising the issue of an imbalance between cheap labour and productivity), measures to deal with disadvantaged groups on the labour market, and equal pay are the main topics of interest in this article. This country update reports on the latest developments in

Finland: Immigrant employment – debate and action

Social partners seek to facilitate the integration of immigrants, but trade unions dismiss proposals for reduced salaries for unqualified immigrants.

Malta: Trust fund for payment of maternity leave set up

A trust fund has been set up to help Maltese employers pay towards the new statutory 18 weeks maternity leave, after fears that businesses might discriminate against women when recruiting workers. The government will pay 4 weeks of the leave and has ordered employers to contribute to funding the

Denmark: Greater acceptance of LGBT colleagues in female-dominated workplaces

It is likely to be more difficult to be an LGBT person in a male-dominated Danish workplace than a female-dominated one, according to a recent union-backed survey. The survey reveals significant differences between men’s and women’s experiences regarding the acceptance of LGBT people in Danish

Austria: White-collar union campaigns to increase the minimum wage

The white-collar union GPA-djp has called for a gross monthly minimum wage of €1,700 for full-time work to be implemented in all (sectoral) collective agreements.

Spain: Good practice guide to reducing the gender wage gap

A good practice guide for eliminating wage gaps between men and women was recently launched by the Confederation of Small and Medium Enterprises CEPYME). The report outlines the business benefits that equal pay can bring to a company.

Sweden: Higher risk of work-related injuries for women

Gender segregation in the Swedish labour market is partly to blame for women facing a higher risk of incurring repetitive strain injuries, according to the Swedish Work Environment Authority. The agency, commissioned by the government to develop ways of helping women avoid such problems, also found

Czech Republic: Gender inequalities in income

A study on earnings and pensions finds that the gender pay gap remains high in the Czech Republic, resulting also in lower pensions for women.

Croatia: New report highlights need for more gender equality

Findings from the report of the Gender Equality Ombudsman for 2013–2013 show that much work still needs to be done to change public perceptions on the issue. Almost half of all cases brought before the Ombudsman relate to gender equality in employment.

Finland: Study probes background to gender inequality in the boardroom

Although Finland has the third-highest proportion of female board members in Europe, women executives are still overwhelmingly outnumbered. A new study suggests that Finnish companies are not actively promoting gender equality; the government has told the private sector that it must make sure at


Blogs results (26)

Inequalities have become more apparent in many areas: between men and women; between rich and poor; between young and old; and between rural and urban areas. What are the implications of these inequalities across the EU?

2 Gegužė 2024

The jury is still out on the question whether men and women are from distinct planets. When it comes to the world of work, however, they are worlds apart.

25 Spalis 2023
ef23048.png

Europe Day is a celebration of unity, solidarity and harmony. While we may not have had much to celebrate this past year, one thing we can be proud of is how Europe has come together in the face of large-scale challenges and threats, showing that solidarity is the key to resilience and resolve.

8 Gegužė 2023
ef23046.png

The European Commission declared 2023 as the European Year of Skills, stating ‘Helping people get the right skills for quality jobs and helping companies, in particular small and medium enterprises, address skills shortages in the EU is what this year is all about.’

27 Kovas 2023
image_ef23042.png

'Women belong in all the places where decisions are made', to borrow from the late Ruth Bader Ginsburg. These decisions are made everywhere and at every level: in the home and at the workplace; in the boardroom and on the shop floor. Which is why it is of such serious concern to see the ongoing deep

8 Kovas 2023
ef22080.png

The dawn of 2022 brought muted optimism to a Europe beginning to emerge from the COVID-19 pandemic, and the progress of vaccination programmes worldwide brought hope. Government and EU support during the pandemic had kept unemployment at bay, averting the widescale collapse of businesses. In step wi

19 Gruodis 2022
image_blog_26102021.png

While the number of employees earning the minimum wage has increased across Europe over the last decade, spurred by significant minimum wage hikes, a clear gender divide emerges, with minimum wage earners more likely to be women. Minimum wage earners are also more likely to live in materially

26 Spalis 2021
ef21081.png

With its proposed directive on gender pay transparency, the European Commission has significantly bolstered the set of tools for delivering its objectives compared to those presented in its 2014 Recommendation. The proposed portfolio of measures addresses many shortcomings of the instruments that

18 Birželis 2021
ef21074.png

On 9 May, the Conference on the Future of Europe will get underway. Floated well before the COVID-19 outbreak, its timing in the wake of the seismic shifts precipitated by the pandemic, and its implementation alongside the European Pillar of Social Rights Action Plan, means that the outcomes could

4 Gegužė 2021

Disclaimer

When freely submitting your request, you are consenting Eurofound in handling your personal data to reply to you. Your request will be handled in accordance with the provisions of Regulation (EU) 2018/1725 of the European Parliament and of the Council of 23 October 2018 on the protection of natural persons with regard to the processing of personal data by the Union institutions, bodies, offices and agencies and on the free movement of such data. More information, please read the Data Protection Notice.