Kaimo ir miesto atskirties mažinimas. Nelygybės problemų sprendimas ir bendruomenių įgalinimas

Javascript is disabled in your browser. Please, enable it for a better user experience.

Authors

Massimiliano Mascherini

Marie Hyland

Garance Hingre

Marta Anzillotti

Daniel Molinuevo

Eleonora Peruffo

Viginta Ivaškaitė-Tamošiūnė

Abstract

Lisabonos sutartyje nustatyta, kad teritorinė sanglauda yra trečiasis Europos sanglaudos matmuo. Nepaisant to, kad politikoje didelis prioritetas teikiamas geografiškai subalansuotai ekonominei plėtrai, gyvenimo sąlygos kaimo ir miesto vietovėse vis dar skiriasi. Kai kuriais atvejais šie skirtumai didėja. Šioje ataskaitoje išdėstyti kaimo ir miesto socialinių, politinių, kultūrinių ir ekonominių rezultatų skirtumai. Šie skirtumai gali kelti rimtą grėsmę socialinei sanglaudai Europoje. Iš tiesų šioje ataskaitoje teigiama, kad kaimo gyventojai dažniau nei miesto gyventojai mano, kad valdžia jų nepaiso, ir mažiau pasitiki valdžia bei institucijomis. Be to, viešosios paslaugos kaimo vietovėse teikiamos prasčiau nei miestuose ir nuolat atsiranda jų teikimo spragų. Norint užtikrinti šviesią visų vietovių ateitį, būtini novatoriški sprendimai, kaip kovoti su ekonomikos nuosmukiu. Šioje ataskaitoje aprašomi kūrybiški sprendimai, valstybėse narėse siekiant teikti paslaugas atokiose vietovėse.

Bridging the rural-urban divide: Addressing inequalities and empowering communities

English (759.75 KB - PDF)

Key findings

• Tikslas užtikrinti subalansuotą geografinę plėtrą Europos regionuose įtvirtintas Lisabonos sutartyje. Tačiau, nepaisant šio įsipareigojimo, Europos kaimo ir miesto vietovėse tebėra didelių pajamų ir gyvenimo sąlygų skirtumų, o miestų vietovėse užimtumo lygis ir žmogiškojo kapitalo lygis vidutiniškai yra aukštesni; ten pajamų medianos skirtumas per pastarąjį dešimtmetį padidėjo beveik 20 proc.

• Kaimo vietovių gyventojai turi pranašumą dėl būsto išlaidų ir sąlygų – tik 6 proc. namų ūkių patiria pernelyg didelę būsto išlaidų naštą, palyginti su 9 proc. miesto namų ūkių. Kaimo gyventojai dažniau turi nuosavus namus ir gyvena didesniuose būstuose, mažiau kenčia nuo taršos ir nusikalstamumo. Natūrali aplinka, kurioje jie gyvena, taip pat suteikia galimybių siekti poveikio klimatui neutralumo.

• Svarbu, kad kokybiškos viešosios paslaugos būtų prieinamos visose vietovėse, siekiant stiprinti piliečių, kurie mano, kad jų bendruomenės paliktos nuošalyje, pasitikėjimą, nes išvados rodo, kad nevienodos galimybės ir nepakankamas pripažinimas gali paskatinti nepasitenkinimą, mažinti socialinę toleranciją ir pasitikėjimą. Šis bendras kaimo vietovių gyventojų nepasitikėjimas kelia ypatingą susirūpinimą ir ragina skirti daugiau politinio dėmesio kaimo vietovėms bei jų ekonominėms investicijoms.

• Moterys kaimo vietovėse patiria papildomų sunkumų, įskaitant dėl didesnio lyčių užimtumo skirtumo ir konservatyvesnio požiūrio. Todėl politikoje pagrindinį dėmesį reikės skirti kaimo vietovėse gyvenančių moterų skatinimui įsitraukti į darbo rinką ir joje išlikti. Svarbi šio tikslo dalis – užtikrinti, kad kaimo vietovėse būtų geros kokybės vaikų priežiūros įstaigų.

• Valstybėms narėms bus labai svarbu teikti pirmenybę investicijoms į kaimo bendruomenių švietimą ir mokymą, nes kaimo gyventojai negali naudotis tokiomis pačiomis paslaugomis ir infrastruktūra kaip miesto vietovių gyventojai, įskaitant mokyklas ir didelės spartos plačiajuostį ryšį. Panašu, kad šie kaimo ir miesto gyvenimo sąlygų ir viešųjų paslaugų skirtumai neigiamai veikia socialinį kapitalą, nes kaimo gyventojai labiau linkę jaustis, kad centrinė valdžia nepripažįsta jų ir jų bendruomenių vaidmens.

Executive summary

Author(s):

Eurofound

Kaimo ir miesto atskirties mažinimas. Nelygybės problemų sprendimas ir bendruomenių įgalinimas

lietuvių (70.07 KB - PDF)

The report contains the following lists of tables and figures.

List of tables

Table 1: Indicators used to assess the rural–urban divide in income, poverty and living conditions
Table 2: Summarising rural–urban gaps in income, poverty and living conditions
Table 3: Indicators used to assess the rural–urban divide in employment and opportunity
Table 4: Summarising rural–urban gaps in employment and opportunities, 2012–2021
Table 5: Individual and community recognition gaps
Table 6: Variables from the EVS used to measure cultural differences
Table 7: List of survey questions used to analyse political participation
Table 8: Political participation indicators, by degree of urbanisation and political participation type, EU27, 2022 (%)
Table 9: Political participation variables in Eurofound’s Living, working and COVID-19 e-survey

List of figures

Figure 1: Distribution of population, by degree of urbanisation, EU27, 2020 (%)
Figure 2: Urban population as a share of the total population, by region, 1960–2021 (%)
Figure 3: Financial hardship in rural and urban areas throughout the COVID-19 crisis
Figure 4: Employment situation of rural and urban residents throughout the COVID-19 crisis
Figure 5: Median income, by Member State and degree of urbanisation, 2021 (€)
Figure 6: Convergence trends in median income rate, by degree of urbanisation, 2012–2021 (€)
Figure 7: AROPE rate, by Member State and degree of urbanisation, 2021 (%)
Figure 8: Convergence trends in AROPE rate, by degree of urbanisation, 2012–2021 (%)
Figure 9: Capacity to meet living costs (a) and ownership of assets and appliances (b) as proxies of the rural–urban gap in living standards
Figure 10: Housing cost overburden rate, by Member State and degree of urbanisation, 2021 (%)
Figure 11: Convergence trends in housing cost overburden rate, 2012–2021 (%)
Figure 12: Aggregate home and neighbourhood characteristics (a) and structural quality (b) as proxies of the rural–urban gap in housing conditions
Figure 13: Employment rate among 20- to 64-year-olds, by Member State and degree of urbanisation, 2021 (%)
Figure 14: Convergence in employment rate, by degree of urbanisation, 2012–2021 (%)
Figure 15: NEET rate, by Member State and degree of urbanisation, 2021 (%)
Figure 16: Convergence in NEET rate, by degree of urbanisation, 2012–2021 (%)
Figure 17: Tertiary educational attainment, by Member State and degree of urbanisation, 2021 (%)
Figure 18: Convergence in tertiary educational attainment, by degree of urbanisation, 2012–2021 (%)
Figure 19: Population with at least basic digital skills, by Member State and degree of urbanisation, 2021 (%)
Figure 20: Individual recognition gap, by Member State and degree of urbanisation (%)
Figure 21: Community recognition gap, by Member State and degree of urbanisation (%)
Figure 22: Individual and community recognition gaps
Figure 23: Gender equality index, by Member State and degree of urbanisation, 2017
Figure 24: Liberal morality index, by Member State and degree of urbanisation, 2017
Figure 25: Immigrant acceptance index, by Member State and degree of urbanisation, 2017
Figure 26: Estimate of urbanisation level as a predictor of views of gender equality, liberal morality, immigrant acceptance and social tolerance, 2008 and 2017
Figure 27: Share of respondents who voted in their last national election, by Member State and degree of urbanisation (%)
Figure 28: Share of respondents who have attended a meeting of a trade union, political party or political group, by Member State and degree of urbanisation (%)
Figure 29: Share of respondents who have contacted a politician or a public official, by Member State and degree of urbanisation (%)
Figure 30: Share of respondents who have attended a protest or demonstration, by Member State and degree of urbanisation (%)
Figure 31: Share of respondents who have signed a petition, by Member State and degree of urbanisation (%)
Figure 32: Share of respondents who have commented on an issue online, by Member State and degree of urbanisation (%)
Figure 33: Share of respondents who have boycotted a product or service of a company, by Member State and degree of urbanisation (%)
Figure 34: Logistic regression results for formal and informal political participation, by degree of urbanisation
Figure 35: Trust in government, trust in the EU, and satisfaction with democracy, by degree of urbanisation, EU27
Figure 36: Trust in government, by Member State and degree of urbanisation (%)
Figure 37: Trust in the EU, by Member State and degree of urbanisation (%)
Figure 38: Satisfaction with democracy, by Member State and degree of urbanisation (%)
Figure 39: Logistic regression results for trust in institutions and satisfaction with democracy, by degree of urbanisation, 2022
Figure 40: Likelihood of perceiving services as poor quality, by degree of urbanisation

Number of pages: 92

Reference nº: EF22027

ISBN: 978-92-897-2350-3

Catalogue nº: TJ-04-23-916-EN-N

DOI: 10.2806/647715

Permalink: eurofound.link/ef22027

Cite this publication
Eurofound (2023), Bridging the rural–urban divide: Addressing inequalities and empowering communities, Publications Office of the European Union, Luxembourg.

Kaimo ir miesto atskirties mažinimas. Nelygybės problemų sprendimas ir bendruomenių įgalinimas

Key findings

Kaimo ir miesto atskirties mažinimas. Nelygybės problemų sprendimas ir bendruomenių įgalinimas

List of tables

List of figures

Share this page

Tell us what you think