Employment and labour markets
Abstract
Ekonomikai atsigaunant po COVID-19 pandemijos, darbo jėgos trūkumas tampa vis akivaizdesnis, nors karas Ukrainoje ir daro poveikį energijos ir žaliavų kainoms. Kai kuriuose sektoriuose ir profesijose, kuriuose jau anksčiau šis trūkumas buvo didelis, krizė dar labiau jį paaštrino. Šioje ataskaitoje nagrinėjamos nacionaliniu lygmeniu įgyvendinamos priemonės, kuriomis siekiama spręsti darbo jėgos trūkumo problemą sveikatos priežiūros, slaugos ir informacinių ir ryšių technologijų sektoriuose, taip pat problemas, kylančias dėl dvejopos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos. Joje vertinama, kokios priemonės yra veiksmingos, ir nagrinėjami aplinkybiniai veiksniai, padedantys arba trukdantys veiksmingai įgyvendinti politines priemones ir siekti rezultatų.
Key findings
Darbo jėgos trūkumas ES riboja gamybos ir paslaugų mastą keliuose sektoriuose – dėl talentingų žmonių aršiausiai kovojama tokiose šalyse kaip Austrija, Belgija, Čekija, Vokietija ir Nyderlandai. Kadangi šį trūkumą lemiantys veiksniai įvairiuose sektoriuose, profesijose ir regionuose skiriasi, priemonės jiems spręsti turi būti įvairios – įgūdžių ugdymas, tam tikrų sektorių ir profesijų patrauklumo didinimas, iki galo neišnaudojamos darbo jėgos įtraukimas ir geresnis pasiūlos ir paklausos derinimas. Duomenys rodo, kad darbo jėgos trūkumo problema turi būti sprendžiama ne tik įgūdžių ugdymo priemonėmis.
Darbo jėgos trūkumas ypač ūmus sektoriuose, kuriuose darbo sąlygos nelengvos, pvz., sveikatos priežiūros ir ilgalaikės slaugos. Investicijų trūkumas, pandemijos poveikis ir lyties aspektu segreguota darbo rinka didina sveikatos priežiūros ir ilgalaikės slaugos darbuotojų trūkumą, kuris ateinančiais metais dėl senėjančios ES visuomenės ir darbo jėgos dar labiau didės.
Sveikatos priežiūros ir ilgalaikės slaugos sektorių darbuotojų trūkumo problemą daugiausia siekiama spręsti darbo užmokesčio ir darbo sąlygų priemonėmis. Nors iniciatyvos, kuriomis siekiama spręsti mažo darbo užmokesčio problemą kai kuriose Vidurio ir Rytų Europos šalyse, padėjo sulėtinti į užsienį dirbti išvykstančių asmenų srautus, vien tik darbo užmokesčio priemonių dažnai nepakanka – trūksta kitų gyvenimo kokybės veiksnių darbo patrauklumui didinti, pavyzdžiui, mokymo infrastruktūros, didesnės autonomijos renkantis darbo grafiką, galimybių mokytis ir siekti karjeros bei prasmingesnio darbo.
Esamos darbo jėgos išnaudojimo priemonės itin svarbios IRT ir žaliosios bei skaitmeninės pertvarkos srityse, kuriose įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktis yra pagrindinė darbuotojų trūkumo priežastis. Sparčiai kintant technologijoms ir didėjant poreikiui nustatyti būsimus įgūdžių poreikius žaliojoje ekonomikoje, labai svarbios bendros vyriausybių, socialinių partnerių ir mokymo paslaugų teikėjų pastangos nustatyti esamus ir numatyti būsimus įgūdžių poreikius. 2023-ieji – Europos įgūdžių metai – svarbi galimybė skatinti veiksmingas ir įtraukias investicijas į mokymą visoje Europoje.
Priemonėmis, skirtomis nepakankamai išnaudojamoms darbo rinkos grupėms pasitelkti, turi būti teikiama holistinė parama, kuria būtų sprendžiamos problemos, užkertančios kelią į darbo rinką, pavyzdžiui, sveikatos problemos ir įperkamų priežiūros paslaugų nepakankamumas, taip pat poreikio mokytis ir įgyti darbo patirties klausimai. Tam būtinas glaudus socialinių partnerių ir kitų atitinkamų įstaigų bendradarbiavimas taikant platesnio masto priemones, tokias kaip profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros užtikrinimo priemones ir mokestines ir išmokų paskatas.
The report contains the following lists of tables and figures.
List of tables
Table 1: Categorisation of policies to address labour shortages
Table 2: Overview of 40 analysed measures by sector/occupation targeted
Table 3: Classification of greening occupations
Table 4: Overview of policy measures targeting labour shortages in the health and long-term care sectors
Table 5: Summary of working group activities and goals
Table 6: Overview of policy measures targeting labour shortages in the ICT sector
Table 7: Exit to employment rates from some of the training courses offered by Interface3
Table 8: Overview of policy measures targeting labour shortages in occupations affected by the green transition
Table 9: Skills gaps and projected labour shortages
Table 10: Overview of policy measures targeting labour shortages in occupations affected by digital transition
Table 11: Overall assessment of the strength of evidence
Table A1: Overview of 40 analysed measures: country, sector/occupation targeted, temporal scope, budget and lead organisation of the analysed measures
List of figures
Figure 1: CMO framework in relation to assessing measures to tackle labour shortages
Figure 2: Job vacancy rate, EU27, Q1 2013 to Q3 2022 (%)
Figure 3: Job vacancy rates, EU27, Q3 2013, Q3 2021 and Q3 2022 (%)
Figure 4: Job vacancy rate and labour shortages as a factor limiting production (EU27), illustrated by the Beveridge curve
Figure 5: Average job vacancy rate versus average unemployment rate by Member State – Beveridge points, EU27, Q3 2020 (left panel) and Q3 2022 (right panel)
Figure 6: Proportion of companies in the manufacturing, construction and services sectors citing labour shortages as a factor limiting production, EU27, Q1 2013 to Q4 2022 (%)
Figure 7: Dynamics of labour market slack and its components, EU27, Q1 2013 to Q3 2022 (%)
Figure 8: Labour market slack and its components by country, Q2 2022 (%)
Figure 9: Share of potential additional labour force by category, country and gender, Q3 2022 (%)
Figure 10: Growth in employment in the health and social care sector by gender, EU27, Q2 2013 to Q2 2022 (thousands)
Figure 11: Job vacancy rates in human health and social work activities, EU27, Q3 2014 to Q3 2022 (%), and the change in percentage points
Figure 12: Share of extremely and highly strained jobs in the healthcare sector by country, EU27, 2021 (%)
Figure 13: Share of individuals with no or limited overall digital skills, EU27 (%)
Figure 14: Job vacancy rates in the ICT sector, EU27, Q3 2014 to Q3 2022 (%), and the change in percentage points and as a ratio
Figure 15: Percentages of enterprises that had hard-to-fill vacancies for jobs requiring ICT specialist skills
Figure 16: Share of extremely and highly strained jobs in the ICT sector by country, EU27 (%)
Figure 17: Recognition of professional qualifications for working abroad
Figure 18: Frequency distribution of overall assessment of evidence
- Number of pages
-
80
- Reference nº
-
EF22015
- ISBN
-
978-92-897-2316-9
- Catalogue nº
-
TJ-04-23-163-EN-N
- DOI
-
10.2806/216577
- Permalink
Cite this publication
Eurofound (2023), Measures to tackle labour shortages: Lessons for future policy, Publications Office of the European Union, Luxembourg.