&w=3840&q=90)
Darbo rinkos politika
Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane siekiama iki 2030 m. padidinti 20–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygį bent iki 78 proc. Siekiant užtikrinti integracinį užimtumo augimą, reikalinga įtrauki darbo rinkos politika, kuria siekiama didinti nepakankamai atstovaujamų grupių, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonių, žemos kvalifikacijos asmenų ar neįgaliųjų, dalyvavimą darbo rinkoje. Be to, aktyvi darbo rinkos politika, kuria siekiama didinti darbo ieškančių asmenų užimtumo galimybes ir pagerinti laisvų darbo vietų ir bedarbių atitiktį, atlieka svarbų vaidmenį sprendžiant ilgalaikio nedarbo ir esamų įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties problemas. ADMP pavyzdžiai yra mokymas, darbo pasiūlos paslaugos, įdarbinimo subsidijos, tiesioginis darbo vietų kūrimas viešojo darbo programoms arba specialios programos, kuriomis siekiama užtikrinti perėjimą iš mokyklos į darbą. Valstybinės užimtumo tarnybos atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant veiksmingas ADMP ir teikiant pajamų paramą nedarbo laikotarpiais.
Naujausias turinys šia tema pateikiamas toliau.
Neįgaliųjų užimtumo politikos priemonės darbdaviams įtraukti – informacinis dokumentas
Šiame informaciniame dokumente apžvelgiamos ES politikos aplinkybės, susijusios su neįgaliųjų dalyvavimu darbo rinkoje, apžvelgiamos pagrindinės neįgaliųjų užimtumo skirtumo kliūtys ir apibūdinamos politikos priemonės bei praktika darbo vietoje, kuriomis remiamas jų užimtumas, išlaikymas ir karjeros raida.Foundation Forum 2025: Key takeaways
This paper provides the top 20 takeaways from the Foundation Forum 2025 which took place at IMMA Venues Dublin on 19–20 November 2025.Darbo užduotys ES: poveikis įgūdžiams ir darbo jėgos trūkumui
Šiame dokumente pateikiami nauji įrodymai apie darbe Europos Sąjungoje (ES) atliekamas užduotis. Jame atkreipiamas dėmesys į pastarojo meto užimtumo struktūrinės struktūros pokyčius 27 ES valstybėse narėse.EUROFOUND stebi struktūrinius pokyčius darbo rinkoje naudodamasis Europos darbo vietų stebėsenos biuleteniu (EJM) ir Europos restruktūrizavimo stebėsenos biuleteniu (VKM), įskaitant teisinių priemonių apžvalgą. Tyrimuose tiriama darbo rinkos dinamika, įmonių praktika, restruktūrizavimas ir socialinių partnerių dalyvavimas sprendžiant politikos skatinamos žaliosios pertvarkos, progresuojančių technologinių pokyčių ir pasaulinio tiekimo grandinių pertvarkymo klausimus. Juo siekiama pateikti įrodymų, kurie padėtų geriau suprasti ES konkurencingumą ir sustiprinti socialinį ir ekonominį atsparumą.
Šie duomenys apie struktūrinius pokyčius darbo rinkoje padeda pagrįsti darbo rinkos politiką ir pramonės politikos iniciatyvas, suteikiant žinių apie galimą darbo vietų tobulinimą ar poliarizaciją, apie tai, kaip keičiasi darbo vietų užduočių reikalavimai ir ar užimtumo struktūros pokyčiai spartėja, ar lėtėja.
Naujų darbo formų, įskaitant skaitmenines technologijas, pavyzdžiui, darbą skaitmeninėse platformose ir IRT grindžiamą mobilųjį darbą, tyrimas padeda įvertinti jų paplitimą laikui bėgant ir tai, kaip jų sukuriamos galimybės ar rizika veikia susijusių asmenų užimtumo ir darbo rinkos perspektyvas. Eurofound toliau atnaujina savo platformų ekonomikos saugyklą , pateikdamas informaciją apie užimtumo pokyčius ir reguliavimą šios rūšies ekonominėje veikloje.
"EU PolicyWatch duomenų bazėje kaupiamos valstybių narių vyriausybių ir socialinių partnerių nustatytos priemonės, kuriomis siekiama sušvelninti pastarojo meto krizių – COVID-19, karo Ukrainoje ir didėjančios infliacijos – poveikį įmonėms, darbuotojams ir piliečiams. Jame taip pat išvardyta skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos rėmimo politika, taip pat įmonės, kurias reikia restruktūrizuoti.
Europos socialinių teisių ramsčio 4 straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama aktyviai paramai užimtumui. Taip remiama teisė į savalaikę ir individualiai pritaikytą pagalbą siekiant pagerinti įsidarbinimo ar savarankiško darbo perspektyvas, jaunimo teisė į tęstinį mokymąsi, pameistrystės, stažuotės ar darbo pasiūlymą per keturis mėnesius nuo bedarbystės ar švietimo baigimo pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą, taip pat bedarbių teisė į individualizuotą, nuolatinę ir nuoseklią paramą. 2021 m. Europos Komisija paskelbė rekomendaciją dėl veiksmingos paramos užimtumui.
Europos Komisija: Komisijos rekomendacija dėl veiksmingos aktyvios paramos užimtumuiopens in new tab (EASE)
Pastaraisiais metais darbo jėgos trūkumas vis dažniau yra pagrindinis veiksnys, darantis įtaką darbo rinkoms ES ir už jos ribų. Po COVID-19 pandemijos darbo jėgos trūkumo paplitimas tapo pagrindiniu susirūpinimą keliančiu klausimu tiek vyriausybėms, tiek socialiniams partneriams. Pagrindiniai darbo jėgos trūkumo veiksniai yra demografiniai pokyčiai, darbo vietų kokybė ir žalioji bei skaitmeninė pertvarka.
2024 m. kovo mėn. Europos Komisija pristatė darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo problemos sprendimo veiksmų planą, kuriame išdėstytos pagrindinės priemonės, kurių turėtų imtis ES, valstybės narės ir socialiniai partneriai, kad pasiektų 2030 m. įgūdžių ir užimtumo tikslus.
Tai – svarbiausių rezultatų šia tema atranka.
10 September 2024
Company practices to tackle labour shortages
This report provides updated evidence on the persistence of labour shortages amid declining levels of labour market slack in the EU and at Member State level. This serves as a background to the main focus of the report, which is on organisational policies aimed at attracting workers to occupations in which shortages are common. Case studies were conducted across sectors and Member States to gain an insight into how organisations deal with recruitment and retention challenges in a tight labour market. The report offers lessons on steps employers can take to fill vacancies, whether acting alone or in partnership with other organisations. It builds on previous Eurofound research that developed a taxonomy of actions employers adopt aimed at addressing labour shortages.
21 May 2024
Becoming adults: Young people in a post-pandemic world
During the pandemic, many young people had to change their plans for the future. While at the end of 2023 young people’s labour market situation was more favourable than it had been in recent years, many obstacles remained on their route to independence, such as the rising cost of living and inability to move out of the parental home. This report explores young people’s wishes and plans for the future – and the well-being outcomes related to these plans – in the context of the current labour market and housing situation and progress on the implementation of the EU’s reinforced Youth Guarantee.
27 March 2023
Measures to tackle labour shortages: Lessons for future policy
As economies begin to recover from the COVID-19 pandemic, labour shortages are becoming increasingly evident despite the impact of the war in Ukraine on energy and commodity prices. These include shortages exacerbated by the crisis in some sectors and professions where they had been endemic for some time. This report looks at measures implemented at national level to tackle labour shortages in the health, care, and information and communication technology sectors, as well as those arising from the twin green and digital transition. It assesses what measures are effective and explores the contextual factors supporting or hindering effective policy implementation and outcomes.
20 July 2021
Tackling labour shortages in EU Member States
While unemployment is still a huge challenge in Europe, some countries, sectors and occupations are experiencing labour shortages. This report explores various approaches to identifying labour shortages and maps national policy debates around the issue. It documents public and social partner interventions to tackle labour shortages, such as measures fostering geographical or occupational mobility, addressing skills shortages and underinvestment in skills, improving working and employment conditions, and providing better matching procedures.
18 April 2021
Disability and labour market integration: Policy trends and support in EU Member States
This report examines policy developments in EU Member States aimed at supporting the inclusion of people with disabilities in the open labour market, with a particular focus on the three stages of entering into employment, staying in the job and returning to work after an absence. It explores the mechanisms and effectiveness of more than 150 different policy measures designed to address the dimensions in place in the EU before the COVID-19 pandemic: job creation, labour supply, labour demand and contextual factors. In addition, it provides an updated analysis of early policy measures created in the wake of the pandemic that aimed to support the labour market situation of people with disabilities. A country case study on Ireland complements the study by outlining the complexity of disability and support systems from a broader perspective. The report builds on the lessons learned and provides policy pointers to improve the integration of people with disabilities into the open labour market.
24 June 2020
COVID-19: Policy responses across Europe
The effect of the COVID-19 pandemic on the lives of individuals and societies, including on the economy and labour markets, is unprecedented. The impact of the global health emergency has placed a growing number of businesses under threat, putting the jobs of more and more workers at risk and impacting the livelihoods of many citizens. Policymakers moved swiftly in an effort to mitigate the social and economic effects on businesses, workers and citizens. Eurofound’s COVID-19 EU PolicyWatch database provides information on initiatives introduced to cushion these effects. Drawing on the content of this database of around 500 policy initiatives (April 2020), this report aims to present an overview of both large-scale government measures and collective agreements that impact on large groups of workers, setting this in the context of the evolving labour market situation.
Data: COVID-19 EU PolicyWatch
„Eurofound“ mokslininkai teikia ekspertines įžvalgas ir su jais galima susisiekti dėl klausimų ar žiniasklaidos užklausų.
Dragoș Adăscăliței
Research managerDragoș Adăscăliței yra tyrimų vadovas Eurofound Užimtumo skyriuje. Jo dabartiniai tyrimai orientuoti į temas, susijusias su darbo ateitimi, įskaitant dirbtinio intelekto poveikį darbo vietoms, automatizavimo poveikį užimtumui ir reguliavimo klausimus, susijusius su platformų darbu. Jis taip pat reguliariai prisideda prie lyginamųjų projektų, stebinčių struktūrinius pokyčius Europos darbo rinkose. Prieš prisijungdamas prie Eurofound, jis dėstė darbo santykius Šefildo universiteto vadybos mokykloje. Jis turi politikos mokslų magistro laipsnį iš Centrinės Europos universiteto ir sociologijos daktaro laipsnį iš Manheimo universiteto.
Tina Weber
Senior research managerTina Weber yra vyresnioji tyrimų vadovė Eurofound Darbo gyvenimo padalinyje. Jos darbas buvo sutelktas į darbo jėgos trūkumą, hibridinio darbo ir "visada įjungtos" kultūros poveikį bei teisę atsijungti, darbo sąlygas ir socialinės apsaugos priemones savarankiškai dirbantiems darbuotojams bei dviejų perėjimų poveikį užimtumui, darbo sąlygoms ir pramoniniams santykiams. Ji atsakinga už tyrimus, vertinančius Europos socialinių partnerių organizacijų atstovavimą. Ji taip pat atliko tyrimus apie Europos darbo tarybas ir pramoninių santykių bei socialinio dialogo raidą Europos Sąjungoje. Prieš prisijungdama prie Eurofound 2019 m., ji dirbo privačiame tyrimų institute, daugiausia atlikdama poveikio vertinimus ir ES darbo teisės bei darbo rinkos politikos vertinimus. Tina turi politologijos daktaro laipsnį iš Edinburgo universiteto, kuriame buvo nagrinėjamas nacionalinių profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų vaidmuo Europos socialiniame dialoge.
Ši skiltis suteikia prieigą prie viso turinio, kuris buvo paskelbtas šia tema.
